Ingredientai
Gaminimo eiga
Kol keptuvėje kaista aliejus, svogūną nulupam (lyg šitai nebūtų a priori aišku, lyg labai dažnai virtuvėje būtų naudojamos neluptos daržovės) ir supjaustom kubeliais. Morkas – apskritimais ar pusapskritimiais, jei storesnės pasitaikė. Plonai. Viskas keliauja į keptuvę ir viena ranka maišant kepama apie penkias minutes.
Kita ranka tuo metu nestorai griežinėliais supjausto dešreles, užkaičia vandens virdulyje ir iš kameros ištraukia žirnelius. Kai morkos ir svogūnai suminkštėja, dešrelės ir žirneliai pasiunčiami keptuvėn. Dar penkioms minutėms. Maišant, žinoma.
Per tą laiką pastudijuojam kuskuso virimo instrukciją. Arba pasikliaujam manimi ir atsimatuojam pusantro karto daugiau vandens iš virdulio (nes jis karštas, todėl nereiks laukt, kol užvirs keptuvėj) nei turim kruopų. Pagal tūrį, ne pagal svorį. Šitai būtų kokie 550-600 ml. Pilam į keptuvę pas lengvai apkepusias dešreles.
Kai jau pradeda kunkuliuot (o šitai dėl ankstesnio virdulio panaudojimo fakto įvyksta labai greitai), supilam kuskusą, išmaišom, uždengiam, išjungiam viryklę ir einam pomidorų nusiplaut ar katino pašert. Žodžiu, randam veiklos trims minutėms mažiausiai.
Kuskusui šitiek pakanka, kad išbrinktų. Dedam prieskonius. Nebūtinai tokius, kokius naudojau aš. Tada pasiimam šakutę, įjungiam kaitrą ir kokią minutę intensyviai keptuvės turinį kedenam. Būtent, kedenam, o ne šiaip maišom. Šitaip kuskusas lieka birus. Štai ir viskas. Sūrio mėgėjai patiekdami gali neribot savo poreikių. Skanaus.