Šįmet pirmą kartą pavyko prisiauginti daug moliūgų. Išbandžiau galybę receptų. Kaip dauguma moterų, greitai į juos nebekreipiu dėmesį ir varijuoju iš to, ką turiu užsiauginusi savo sode ir to, kas man skaniausia. Labiausiai patinka moliūgų saldumynai. Namai pakvimpa nuostabiu aromatu ( kol dar nešildė, išvis buvo fantastika: sklido ne tik kvapas, bet ir šiluma)... Tik viena bėda - cukinijų vis mažėja, kol baigiu džiovinti, vyrauja svarainiai, nors jų dedu žymiai mažiau... Na, o tada apibarstau sezamo sėklomis ir ... vėl ruošiu naują porciją...

Gaminimo eiga

Moliūgą supjaustau stambokomis juostelėmis (jis paskui susitraukia), pripjaustau svarainio ir užpilu kai kada medumi, kai kada cukrumi. Palaikau parą.

Nupilu skystį, jį užverdu ir sukratau nuvarvintus svarainius su cukinijom ( jų iškart mažėja, nes skanu valgyti ir nedžiovintas: jos nuo svarainio įgauna pikantišką skonį ), užverdu, pakaitinu truputį ir palieku nenudengusi dangčio lėtai vėsti Zepter puode.

Po kelių val. sukratau į kiaurasamtį, kad gerai nuvarvėtų, o tada Zepter keptuvę iškloju folija, išdėlioju sluoksnį saldumynų ir neperkaitindama tai įjungiu, tai išjungiu šilumą.
- 0,5 kg