137 членов Сейма присягнули в Зале Акта 11 Марта. Во время первого заседания Сейма не присягнули Вилия Блинкявичюте, Габриэлюс Ландсбергис, Виргиниюс Синкявичюс и Аурелиюс Верига.
Присягу парламентариев принял председатель Конституционного суда Гинтарас Года. Торжественная церемония длилась несколько часов. Членов Сейма приглашали для присяги в алфавитном порядке.
Читайте также
На этот раз честь первым произнести слова клятвы досталась олимпийскому чемпиону Виргилиюсу Алекне.
Последними присягали представители „Зари Немана“ Дайва Жебелене и нарушивший Конституцию своими антисемитскими заявлениями лидер „Зари Немана“ Ремигиюс Жемайтайтис. Когда он начал произносить слова присяги, консерваторы и либералы Сейма, которые будут работать в оппозиции, покинули зал.
Текст присяги не исправляется и не изменяется, но допускается присягать без последней фразы „Да поможет мне Бог!“. Этим правом, как и во время прошлого созыва, воспользовались либералы Сейма Эугениюс Гентвилас и Симонас Гентвилас. Также, среди тех, кто клялся без последней фразы „Да поможет мне Бог!“, были и социал-демократы Бируте Весайте, Юрате Заильскене и Лауринас Шедвидис, консерватор Арунас Валинскас.
После принесения присяги все парламентарии продолжат свою работу в зале пленарных заседаний Сейма. Они изберут спикера Сейма, заместителей председателя, планируют утвердить состав правления Сейма и Собрания старост.
Pagrindiniai įvykiai:
18:07
Parlamentas išrinko 6 Seimo vicepirmininkus
17:28
G. Paluckas neatsakė į protestuotojų kvietimą ateiti į mitingą: nepritariu pačiai idėjai
16:39
Prie Seimo protestuotojai gėdina socialdemokratus dėl koalicijos su „Nemuno aušra“
14:26
Seimo pirmininku išrinktas S. Skvernelis
11:47
Opozicijos protestas: Žemaitaičiui sakant priesaikos žodžius paliko salę
08:22
Nausėda kreipėsi į naujos kadencijos Seimą: pavojinga skaldyti visuomenę ir skatinti neapykantą
19:382024 11 14
Skvernelis: premjero kandidatūra parlamentui turėtų būti pateikta antradienį
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį parlamentui ketina pateikti socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrą į ministro primininko pareigas.
Apie tai ketvirtadienį pranešė Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
„Matyt, svarbiausias antradienio posėdžio klausimas bus, tikimės prezidento dekreto dėl ministro pirmininko kandidatūros pateikimo“, – pristatydamas antradienio Seimo posėdžio darbotvarkę Seime sakė S. Skvernelis.
G. Palucko kandidatūra į ministrus pirmininkus teikiama Lietuvos socialdemokratų partijos.
Dėl kandidato į ministrus pirmininkus, kaip nuamtoma Seimo statute, parlamente balsuojama atvirai, jos patvirtinimui užtenka paprastos Seimo narių daugumos.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą išrinko ir naująjį Seimo pirmininką – juo tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį parlamentui ketina pateikti socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrą į ministro primininko pareigas.
Apie tai ketvirtadienį pranešė Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
„Matyt, svarbiausias antradienio posėdžio klausimas bus, tikimės prezidento dekreto dėl ministro pirmininko kandidatūros pateikimo“, – pristatydamas antradienio Seimo posėdžio darbotvarkę Seime sakė S. Skvernelis.
G. Palucko kandidatūra į ministrus pirmininkus teikiama Lietuvos socialdemokratų partijos.
Dėl kandidato į ministrus pirmininkus, kaip nuamtoma Seimo statute, parlamente balsuojama atvirai, jos patvirtinimui užtenka paprastos Seimo narių daugumos.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą išrinko ir naująjį Seimo pirmininką – juo tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
18:442024 11 14
Seimo seniūnų sueigoje – 21 parlamentaras
Kadenciją pradėjęs naujas parlamentas sudarė sesijų darbų programas bei posėdžių darbotvarkes svarstysiančią Seimo seniūnų sueigą.
Į jos sudėtį įtraukti Seimo valdybos nariai ir ir frakcijų atstovai. Seniūnų sueigoje yra 21 Seimo narys.
Parlamentarų sprendimu Seniūnų sueigoje dirbs: Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, vicepirmininkai Juozas Olekas, Orinta Leiputė, Rasa Budbergytė, Agnė Širinskienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Daugiausia atstovų seniūnų sueigoje turės valdantieji socialdemokratai: frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas, jo pavaduotojai Tadas Barauskas, Ilona Gelažnikienė, Karolis Podolskis, Jurgita Šukevičienė. „Nemuno Aušros“ frakcijai seniūnų sueigoje atstovaus jos seniūnas Remigijus Žemaitaitis ir seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ į seniūnų sueigą delegavo savo seniūną Liną Kukuraitį. Seniūnų sueigoje taip pat dirbs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė bei šios frakcijos atstovės Paulė Kuzmickienė ir Dalia Asanavičiūtė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Edita Rudelienė, Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Už Seimo nutarimą dėl seniūnų sueigos sudarymo vienbalsiai balsavo 126 Seimo nariai.
Kaip numato Statutas, kiekviena frakcija į Seimo seniūnų sueigą skiria po 1 atstovą nuo 10 frakcijos narių. Jeigu paskutinę nepilną dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai, kiekviena frakcija papildomai skiria į sueigą dar po 1 atstovą. Frakcijos, kuriose nėra 10 narių, taip pat turi teisę skirti į Seniūnų sueigą po 1 atstovą.
Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimą.
Kadenciją pradėjęs naujas parlamentas sudarė sesijų darbų programas bei posėdžių darbotvarkes svarstysiančią Seimo seniūnų sueigą.
Į jos sudėtį įtraukti Seimo valdybos nariai ir ir frakcijų atstovai. Seniūnų sueigoje yra 21 Seimo narys.
Parlamentarų sprendimu Seniūnų sueigoje dirbs: Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, vicepirmininkai Juozas Olekas, Orinta Leiputė, Rasa Budbergytė, Agnė Širinskienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Daugiausia atstovų seniūnų sueigoje turės valdantieji socialdemokratai: frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas, jo pavaduotojai Tadas Barauskas, Ilona Gelažnikienė, Karolis Podolskis, Jurgita Šukevičienė. „Nemuno Aušros“ frakcijai seniūnų sueigoje atstovaus jos seniūnas Remigijus Žemaitaitis ir seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ į seniūnų sueigą delegavo savo seniūną Liną Kukuraitį. Seniūnų sueigoje taip pat dirbs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė bei šios frakcijos atstovės Paulė Kuzmickienė ir Dalia Asanavičiūtė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Edita Rudelienė, Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Už Seimo nutarimą dėl seniūnų sueigos sudarymo vienbalsiai balsavo 126 Seimo nariai.
Kaip numato Statutas, kiekviena frakcija į Seimo seniūnų sueigą skiria po 1 atstovą nuo 10 frakcijos narių. Jeigu paskutinę nepilną dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai, kiekviena frakcija papildomai skiria į sueigą dar po 1 atstovą. Frakcijos, kuriose nėra 10 narių, taip pat turi teisę skirti į Seniūnų sueigą po 1 atstovą.
Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimą.
18:202024 11 14
Seimo valdybą sudarys 7 nariai
Naujas Seimas sudarė ir naują valdybą, kurioje dirbs 7 nariai. Tai Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, jo pavaduotojai socialdemokratai Juozas Olekas, Rasa Budbergytė ir Orinta Leiputė, „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė, konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Už nutarimą, kuriuo patvirtinta tokios sudėties Seimo valdyba, ketvirtadienį balsavo 126 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Akivaizdu, kad šios kadencijos Seimo valdyboje dominuoja moterys. Beje, darbą pradėjusiam Seimui jau pirmajame posėdyje pavyko sudaryti beveik pilnos sudėties valdybą, kai pvz. prieš ketverius metus Seimo valdyboje darbą pradėjo tik 3 nariai.
Ketvirtadienį sudaryta valdyba dar gali pasipildyti naujais nariais, jei būtų paskirtas dar vienas Seimo pirmininko pavaduotojas ir atsirastų opozicijos lyderis.
ELTA primena, kad Seimo pirmininkas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus.
Seimo valdybos pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo pirmininkui, kai jis to prašo.
Seimo valdyba sudaroma iš Seimo pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudėtį nutarimu tvirtina parlamentas.
Naujas Seimas sudarė ir naują valdybą, kurioje dirbs 7 nariai. Tai Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, jo pavaduotojai socialdemokratai Juozas Olekas, Rasa Budbergytė ir Orinta Leiputė, „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė, konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Už nutarimą, kuriuo patvirtinta tokios sudėties Seimo valdyba, ketvirtadienį balsavo 126 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Akivaizdu, kad šios kadencijos Seimo valdyboje dominuoja moterys. Beje, darbą pradėjusiam Seimui jau pirmajame posėdyje pavyko sudaryti beveik pilnos sudėties valdybą, kai pvz. prieš ketverius metus Seimo valdyboje darbą pradėjo tik 3 nariai.
Ketvirtadienį sudaryta valdyba dar gali pasipildyti naujais nariais, jei būtų paskirtas dar vienas Seimo pirmininko pavaduotojas ir atsirastų opozicijos lyderis.
ELTA primena, kad Seimo pirmininkas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus.
Seimo valdybos pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo pirmininkui, kai jis to prašo.
Seimo valdyba sudaroma iš Seimo pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudėtį nutarimu tvirtina parlamentas.
18:112024 11 14
Neprisiekus 4 į Seimą išrinktiems politikams, jų mandatai bus perleidžiami už rinkimų brūkšnio likusiems kandidatams
Ketvertą į Seimą išrinktų, tačiau neprisiekusių politikų parlamentas pripažino netekusiais Seimo nario mandatų.
Tokį sprendimą parlamentas priėmė 115 balsų dauguma. 1 pasisakė prieš, dar 7 balsuojant susilaikė.
Ketvirtadienį pirmojo naujojo Seimo posėdžio metu neprisiekė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė, iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pareigų atsistatydinęs Gabrielius Landsbergis, europarlamente dirbantys demokratas Virginijus Sinkevičius ir „valstietis“ Aurelijus Veryga.
Tiesa, politikai jau anksčiau buvo informavę Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad dirbti Seime neketina.
Jų mandatai bus perleisti kandidatų sąrašuose už brūkšnio likusiems politikams. V. Blinkevičiūtę Seime turėtų pakeisti Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas, G. Landsbergį – konservatorius Vytautas Juozapaitis, V. Sinkevičių – „Vardan Lietuvos“ narė Rūta Miliūtė, A. Verygą – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Rimas Jonas Jankūnas.
VRK dar turės priimti atitinkamus sprendimus ir perleisti minėtiems politikams Seimo nario mandatus.
E. Gentvilas ragino balsuoti prieš: kandidatavo, tegul dirba Lietuvai
Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Eugenijus Gentvilas nesutiko su siūlomu nutarimo projektu ir siūlė parlamentarams balsuoti prieš. Anot jo, politikai kandidatavo į Seimą, todėl turėtų garbingai tarnauti Lietuvai.
„Mieli Lietuvos žmonės, ar galėčiau paklausti? Ar tikrai čia viskas tvarkoje ir ar visi pasirengę balsuoti už? Aš siūlau balsuoti prieš ir nepritarti šiam nutarimui. Tegul dirba Lietuvai, kandidatavo. Nereikia jokių apgaulių, visi žmonės garbingi, tvarkingi, Lietuvos patriotai – tegul darbuojasi“, – kalbėjo E. Gentvilas.
„Manau, jūs, kaip senas liberalas, pripažįstantis žmogaus apsisprendimo laisvę, turbūt neturėtumėte to siūlyti“, – kolegai atsakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Nėra prievartos tarnauti Lietuvai. Galbūt tarnystė yra būnant Europos Parlamente taip pat labai svarbi valstybei“, – pridūrė jis.
Ketvertą į Seimą išrinktų, tačiau neprisiekusių politikų parlamentas pripažino netekusiais Seimo nario mandatų.
Tokį sprendimą parlamentas priėmė 115 balsų dauguma. 1 pasisakė prieš, dar 7 balsuojant susilaikė.
Ketvirtadienį pirmojo naujojo Seimo posėdžio metu neprisiekė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė, iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pareigų atsistatydinęs Gabrielius Landsbergis, europarlamente dirbantys demokratas Virginijus Sinkevičius ir „valstietis“ Aurelijus Veryga.
Tiesa, politikai jau anksčiau buvo informavę Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad dirbti Seime neketina.
Jų mandatai bus perleisti kandidatų sąrašuose už brūkšnio likusiems politikams. V. Blinkevičiūtę Seime turėtų pakeisti Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas, G. Landsbergį – konservatorius Vytautas Juozapaitis, V. Sinkevičių – „Vardan Lietuvos“ narė Rūta Miliūtė, A. Verygą – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Rimas Jonas Jankūnas.
VRK dar turės priimti atitinkamus sprendimus ir perleisti minėtiems politikams Seimo nario mandatus.
E. Gentvilas ragino balsuoti prieš: kandidatavo, tegul dirba Lietuvai
Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Eugenijus Gentvilas nesutiko su siūlomu nutarimo projektu ir siūlė parlamentarams balsuoti prieš. Anot jo, politikai kandidatavo į Seimą, todėl turėtų garbingai tarnauti Lietuvai.
„Mieli Lietuvos žmonės, ar galėčiau paklausti? Ar tikrai čia viskas tvarkoje ir ar visi pasirengę balsuoti už? Aš siūlau balsuoti prieš ir nepritarti šiam nutarimui. Tegul dirba Lietuvai, kandidatavo. Nereikia jokių apgaulių, visi žmonės garbingi, tvarkingi, Lietuvos patriotai – tegul darbuojasi“, – kalbėjo E. Gentvilas.
„Manau, jūs, kaip senas liberalas, pripažįstantis žmogaus apsisprendimo laisvę, turbūt neturėtumėte to siūlyti“, – kolegai atsakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Nėra prievartos tarnauti Lietuvai. Galbūt tarnystė yra būnant Europos Parlamente taip pat labai svarbi valstybei“, – pridūrė jis.
18:072024 11 14
Parlamentas išrinko 6 Seimo vicepirmininkus
Parlamentas ketvirtadienio vakarą pritarė 6 Seimo vicepirmininkų kandidatūroms.
Į šias nuspręsta paskirti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narius Juozą Oleką, Rasą Budbergytę, Orintą Leiputę, „Nemuno aušros“ atstovę Agnę Širinskienę, konservatorių atstovę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę ir Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Už J. Oleko kandidatūrą balsavo 114 Seimo narių, už R. Budbergytės – 106, O. Leiputės – 101 parlamentaras.
Tuo metu „Nemuno aušros“ kandidatė A. Širinskienė sulaukė mažiausiai palaikymo – už jos paskyrimą į Seimo vicepirmininkus balsavo 80 parlamentarų.
Reikiamo palaikymo sulaukė ir opozicijos kandidatės. Už V. Čmilytę-Nielsen balsavo 91 parlamentaras, o už konservatorę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę pasisakė 96.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą išrinko ir naująjį Seimo pirmininką – juo tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Parlamentas ketvirtadienio vakarą pritarė 6 Seimo vicepirmininkų kandidatūroms.
Į šias nuspręsta paskirti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narius Juozą Oleką, Rasą Budbergytę, Orintą Leiputę, „Nemuno aušros“ atstovę Agnę Širinskienę, konservatorių atstovę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę ir Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Už J. Oleko kandidatūrą balsavo 114 Seimo narių, už R. Budbergytės – 106, O. Leiputės – 101 parlamentaras.
Tuo metu „Nemuno aušros“ kandidatė A. Širinskienė sulaukė mažiausiai palaikymo – už jos paskyrimą į Seimo vicepirmininkus balsavo 80 parlamentarų.
Reikiamo palaikymo sulaukė ir opozicijos kandidatės. Už V. Čmilytę-Nielsen balsavo 91 parlamentaras, o už konservatorę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę pasisakė 96.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą išrinko ir naująjį Seimo pirmininką – juo tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
17:302024 11 14
Su „valstiečiai“ ir LLRA-KŠS atstovais Seime dirbsiantis I. Vėgėlė: frakcijos seniūno rotacija greičiausiai bus
Seime dirbsiantis advokatas Ignas Vėgėlė tikisi, kad naujai suformuotoje Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje vyks seniūno rotacija.
„Mes tokį sprendimą priėmėme. Greičiausiai, frakcijos seniūno rotacija bus. Patvirtinome pirmininką, kuris rotuosis. Tikėtina, kad rotuosis kas pusmetį, tačiau šis pusmetis yra tuščias, tad rotacija įvyks kitą rudenį“, – ketvirtadienį Eltai tvirtino I. Vėgėlė.
Taip pat jungtinę „valstiečių“ ir savo komandos frakciją sudaryti pageidavęs advokatas leido suprasti palankiai vertinantis naujai priimtą sprendimą dirbti su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
„Na, žiūrėkite, yra įkurta frakcija, yra susidėliota. Ji ir yra jungtinė“, – akcentavo parlamentaras.
Trečiadienį apie likimą su „valstiečiais“ iki tol aiškiai nepasisakęs I. Vėgėlė Eltai teigė pageidaujantis sudaryti jungtinę frakciją, kurios pavadinime atsispindėtų ir su juo į parlamentą ėjusi komanda.
Kaip nurodė į politiką pasukęs teisininkas, suformuota frakcija turėtų veikti Seimo mažumoje, o jos seniūnas, skirtingai nei „valstiečiai“ darė iki šiol, turėtų būti rotuojamas.
Savo ruožtu tokius bendražygio svarstymus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis įvertino itin kritiškai. Pasak jo, apie jungtinės frakcijos sudarymą kalbos būti negali.
Visgi ketvirtadienį LVŽS ir LLRA-KŠS nutarė dirbti vienoje frakcijoje. Į jos pavadinimą I. Vėgėlės komanda įtraukta nebuvo.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija seniūne išrinkta „valstietė“ Aušrinė Norkienė, o jos pavaduotojos pareigos atiteko LLRA-KŠS atstovei Ritai Tamašunienei.
Su LVŽS sąrašu į Seimą pateko 8 parlamentarai, su LLRA-KŠS – 3.
ELTA primena, kad apie likimą su „valstiečiais“ iki tol aiškiai nepasisakęs I. Vėgėlė trečiadienį prakalbo apie tai, kaip turėtų atrodyti tolimesnis jo komandos ir LVŽS darbas Seime. Tačiau jo svarstymus LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis įvertino itin kritiškai. Kaip trečiadienį Eltai teigė jis, apie jungtinės frakcijos sudarymą kalbos būti negali, o jo bendražygiui I. Vėgėlei kol kas sunkiai sekasi suprasti politinę sistemą.
Seime dirbsiantis advokatas Ignas Vėgėlė tikisi, kad naujai suformuotoje Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje vyks seniūno rotacija.
„Mes tokį sprendimą priėmėme. Greičiausiai, frakcijos seniūno rotacija bus. Patvirtinome pirmininką, kuris rotuosis. Tikėtina, kad rotuosis kas pusmetį, tačiau šis pusmetis yra tuščias, tad rotacija įvyks kitą rudenį“, – ketvirtadienį Eltai tvirtino I. Vėgėlė.
Taip pat jungtinę „valstiečių“ ir savo komandos frakciją sudaryti pageidavęs advokatas leido suprasti palankiai vertinantis naujai priimtą sprendimą dirbti su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
„Na, žiūrėkite, yra įkurta frakcija, yra susidėliota. Ji ir yra jungtinė“, – akcentavo parlamentaras.
Trečiadienį apie likimą su „valstiečiais“ iki tol aiškiai nepasisakęs I. Vėgėlė Eltai teigė pageidaujantis sudaryti jungtinę frakciją, kurios pavadinime atsispindėtų ir su juo į parlamentą ėjusi komanda.
Kaip nurodė į politiką pasukęs teisininkas, suformuota frakcija turėtų veikti Seimo mažumoje, o jos seniūnas, skirtingai nei „valstiečiai“ darė iki šiol, turėtų būti rotuojamas.
Savo ruožtu tokius bendražygio svarstymus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis įvertino itin kritiškai. Pasak jo, apie jungtinės frakcijos sudarymą kalbos būti negali.
Visgi ketvirtadienį LVŽS ir LLRA-KŠS nutarė dirbti vienoje frakcijoje. Į jos pavadinimą I. Vėgėlės komanda įtraukta nebuvo.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija seniūne išrinkta „valstietė“ Aušrinė Norkienė, o jos pavaduotojos pareigos atiteko LLRA-KŠS atstovei Ritai Tamašunienei.
Su LVŽS sąrašu į Seimą pateko 8 parlamentarai, su LLRA-KŠS – 3.
ELTA primena, kad apie likimą su „valstiečiais“ iki tol aiškiai nepasisakęs I. Vėgėlė trečiadienį prakalbo apie tai, kaip turėtų atrodyti tolimesnis jo komandos ir LVŽS darbas Seime. Tačiau jo svarstymus LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis įvertino itin kritiškai. Kaip trečiadienį Eltai teigė jis, apie jungtinės frakcijos sudarymą kalbos būti negali, o jo bendražygiui I. Vėgėlei kol kas sunkiai sekasi suprasti politinę sistemą.
17:282024 11 14
G. Paluckas neatsakė į protestuotojų kvietimą ateiti į mitingą: nepritariu pačiai idėjai
Seimo posėdžio pertraukos metu socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas nėjo susitikti su „Dešimt tylos minučių“ protesto dalyviais. Jis sako nepritariantis idėjai piktintis išrinkta valdžia jau po koalicinės sutarties pasirašymo. Anot jo, šis protestas yra organizuotas post factum.
„Aš pačiai idėjai nepritariu, nes mitingas pradėtas organizuotas neprisiekus naujai valdžiai, tai aš suprantu, kad yra keliamas klausimas dėl rinkimų rezultatų. Tų dalykų niekas ginčyti negali, tokia yra tautos valia“, – Eltai teigė G. Paluckas.
„Mes atsakomybės nesikratome ir tą atsakomybę realizuosime darbais, bet jeigu jau reikėjo mitingą daryti, tai reikėjo, matyt, daryti praėjusį penktadienį ar pirmadienį, kai buvo pasirašoma koalicinė sutartis“, – į protestuotojų nusivylimą dabartine koalicija atsakė jis.
Socialdemokratas tikino nematantis racionalaus pagrindo protestuoti prieš dabartinę koaliciją.
„Žmonės turi teisę piktintis, mitinguoti, išreikšti savo nuomonę dėl bet kokio klausimo, tačiau noriu pasakyti, kad tai yra post factum“, – aiškino G. Paluckas.
„Kviečiu visus nurimti, tas tylos mitingas yra gražus, taikus ir tvarkingas. Tačiau aš nematau jokio racionalaus pagrindo tokiems reikalavimams“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, ketvirtadienio vakarą Vilniuje, prie Seimo rūmų susirinko keli tūkstančiai šalies gyventojų, smerkiančių Lietuvos socialdemokratų partijos sprendimą kurti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė parlamentaro priesaiką.
Protestui įsibėgėjus, jo dalyviai ant scenos užlipti kvietė ir kandidatą į premjerus Gintautą Palucką, tačiau šiam taip ir nepasirodžius, protestuotojai paskelbė, kad jam norėjo įteikti nulūžusią rožę.
ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV.
Seimo posėdžio pertraukos metu socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas nėjo susitikti su „Dešimt tylos minučių“ protesto dalyviais. Jis sako nepritariantis idėjai piktintis išrinkta valdžia jau po koalicinės sutarties pasirašymo. Anot jo, šis protestas yra organizuotas post factum.
„Aš pačiai idėjai nepritariu, nes mitingas pradėtas organizuotas neprisiekus naujai valdžiai, tai aš suprantu, kad yra keliamas klausimas dėl rinkimų rezultatų. Tų dalykų niekas ginčyti negali, tokia yra tautos valia“, – Eltai teigė G. Paluckas.
„Mes atsakomybės nesikratome ir tą atsakomybę realizuosime darbais, bet jeigu jau reikėjo mitingą daryti, tai reikėjo, matyt, daryti praėjusį penktadienį ar pirmadienį, kai buvo pasirašoma koalicinė sutartis“, – į protestuotojų nusivylimą dabartine koalicija atsakė jis.
Socialdemokratas tikino nematantis racionalaus pagrindo protestuoti prieš dabartinę koaliciją.
„Žmonės turi teisę piktintis, mitinguoti, išreikšti savo nuomonę dėl bet kokio klausimo, tačiau noriu pasakyti, kad tai yra post factum“, – aiškino G. Paluckas.
„Kviečiu visus nurimti, tas tylos mitingas yra gražus, taikus ir tvarkingas. Tačiau aš nematau jokio racionalaus pagrindo tokiems reikalavimams“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, ketvirtadienio vakarą Vilniuje, prie Seimo rūmų susirinko keli tūkstančiai šalies gyventojų, smerkiančių Lietuvos socialdemokratų partijos sprendimą kurti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė parlamentaro priesaiką.
Protestui įsibėgėjus, jo dalyviai ant scenos užlipti kvietė ir kandidatą į premjerus Gintautą Palucką, tačiau šiam taip ir nepasirodžius, protestuotojai paskelbė, kad jam norėjo įteikti nulūžusią rožę.
ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV.
16:422024 11 14
Naujai išrinktam Seimui pateiktos 6 parlamento vicepirmininkų kandidatūros
Parlamentui ketvirtadienio vakarą pristatomos 6 Seimo vicepirmininkų kandidatūros.
Į šias pareigas siūloma skirti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narius Juozą Oleką, Rasą Budbergytę, Orintą Leiputę, „Nemuno aušros“ atstovę Agnę Širinskienę, konservatorių atstovę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę ir Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą išrinko ir naująjį Seimo pirmininką – juo tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Parlamentui ketvirtadienio vakarą pristatomos 6 Seimo vicepirmininkų kandidatūros.
Į šias pareigas siūloma skirti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narius Juozą Oleką, Rasą Budbergytę, Orintą Leiputę, „Nemuno aušros“ atstovę Agnę Širinskienę, konservatorių atstovę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę ir Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą išrinko ir naująjį Seimo pirmininką – juo tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
16:392024 11 14
Prie Seimo protestuotojai gėdina socialdemokratus dėl koalicijos su „Nemuno aušra“
Antisemitiniais pareiškimais parlamentaro priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio partijai „Nemuno aušra“ prisijungus prie valdančiosios koalicijos, ketvirtadienį prie Seimo vyksta protestas „Dešimt tylos minučių“. Į jį susirinko mažiausiai 1 tūkst. žmonių, nešinų Lietuvos, NATO ir Ukrainos vėliavomis.
Protestu norima parodyti, kad politikoje turėtų būti raudonos linijos, tarp kurių – nulinė tolerancija antisemitizmui. Akcijos dalyviai planuoja kreiptis į valdančiąją daugumą suformavusius socialdemokratus, demokratus „Vardan Lietuvos“ ir šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami pokyčių koalicijoje.
Jau prieš 18 valandą prie Lietuvos parlamento rūmų pradėjo rinktis žmonės, smerkiantys Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sprendimą valdančiojoje daugumoje dirbti kartu su „Nemuno aušra“. Šalia Seimo dar prieš oficialią protesto pradžią plazdėjo plakatai, kuriuose – socialdemokratus kritikuojantys ir gėdinantys užrašai.
Kritikos bei nusivylimo naująja valdančiaja dauguma neslėpė ir susirinkę protestuotojai.
„Aš balsavau už socialdemokratus, bet nesitikėjau, kad valdžioje bus antisemitas Žemaitaitis“, – kalbėjo pensininkas iš Vilniaus rajono.
„Labai tikiuosi, kad dar galima padaryti pokytį, kad dar galima pakeisti tą visą valdžios sudėtį“, – pridūrė jis.
Protesto akcijos ketvirtadienį taip rengiamos ir Kaune bei Tauragėje.
Protesto prie parlamento metu Vilniaus policija pasitelkė sustiprintas pajėgas, prie Seimo viešąją tvarką padėjo užtikrinti ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Į premjerus siūlomas socialdemokratas Gintautas Paluckas žurnalistams sakė nesuprantantis, kodėl rengiamas protestas prie Seimo rūmų. Politikas ragino besipiktinančius gerbti demokratiškai per Seimo rinkimus išreikštą žmonių valią.
Antisemitiniais pareiškimais parlamentaro priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio partijai „Nemuno aušra“ prisijungus prie valdančiosios koalicijos, ketvirtadienį prie Seimo vyksta protestas „Dešimt tylos minučių“. Į jį susirinko mažiausiai 1 tūkst. žmonių, nešinų Lietuvos, NATO ir Ukrainos vėliavomis.
Protestu norima parodyti, kad politikoje turėtų būti raudonos linijos, tarp kurių – nulinė tolerancija antisemitizmui. Akcijos dalyviai planuoja kreiptis į valdančiąją daugumą suformavusius socialdemokratus, demokratus „Vardan Lietuvos“ ir šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami pokyčių koalicijoje.
Jau prieš 18 valandą prie Lietuvos parlamento rūmų pradėjo rinktis žmonės, smerkiantys Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sprendimą valdančiojoje daugumoje dirbti kartu su „Nemuno aušra“. Šalia Seimo dar prieš oficialią protesto pradžią plazdėjo plakatai, kuriuose – socialdemokratus kritikuojantys ir gėdinantys užrašai.
Kritikos bei nusivylimo naująja valdančiaja dauguma neslėpė ir susirinkę protestuotojai.
„Aš balsavau už socialdemokratus, bet nesitikėjau, kad valdžioje bus antisemitas Žemaitaitis“, – kalbėjo pensininkas iš Vilniaus rajono.
„Labai tikiuosi, kad dar galima padaryti pokytį, kad dar galima pakeisti tą visą valdžios sudėtį“, – pridūrė jis.
Protesto akcijos ketvirtadienį taip rengiamos ir Kaune bei Tauragėje.
Protesto prie parlamento metu Vilniaus policija pasitelkė sustiprintas pajėgas, prie Seimo viešąją tvarką padėjo užtikrinti ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Į premjerus siūlomas socialdemokratas Gintautas Paluckas žurnalistams sakė nesuprantantis, kodėl rengiamas protestas prie Seimo rūmų. Politikas ragino besipiktinančius gerbti demokratiškai per Seimo rinkimus išreikštą žmonių valią.
16:162024 11 14
Konservatoriai ir liberalai dirbs opozicijoje
Praeitoje Seimo kadencijoje valdančiojoje koalicijoje buvę konservatoriai ir liberalai pereina į opozicinę stovyklą.
Apie tai, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Liberalų sąjūdžio frakcijos dirbs opozicijoje pranešta pirmajame naujos kadencijos Seimo posėdyje.
„TS-LKD frakcija skelbiasi opozicine frakcija. (…) Mes pasiliekame atviras galimybes toliau tęsti pokalbius su kitomis opozicinėms frakcijomis dėl bendradarbiavimo formatų ir apie juos, be abejo, informuoti Seimą kituose posėdžiuose”, – Seimo posėdyje pranešė TS-LKD frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
ELTA primena, kad Seimo frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis. Opozicinėmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos, kurių Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos.
Jeigu opozicinė frakcija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.
Valdančiojoje daugumoje naujajame Seime dirbs 86 Seimo nariai, parlamento mažumą sudarys 55 politikai. TS-LKD frakcija turės pusę visų mažumos mandatų.
Praeitoje Seimo kadencijoje valdančiojoje koalicijoje buvę konservatoriai ir liberalai pereina į opozicinę stovyklą.
Apie tai, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Liberalų sąjūdžio frakcijos dirbs opozicijoje pranešta pirmajame naujos kadencijos Seimo posėdyje.
„TS-LKD frakcija skelbiasi opozicine frakcija. (…) Mes pasiliekame atviras galimybes toliau tęsti pokalbius su kitomis opozicinėms frakcijomis dėl bendradarbiavimo formatų ir apie juos, be abejo, informuoti Seimą kituose posėdžiuose”, – Seimo posėdyje pranešė TS-LKD frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
ELTA primena, kad Seimo frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis. Opozicinėmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos, kurių Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos.
Jeigu opozicinė frakcija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.
Valdančiojoje daugumoje naujajame Seime dirbs 86 Seimo nariai, parlamento mažumą sudarys 55 politikai. TS-LKD frakcija turės pusę visų mažumos mandatų.
15:412024 11 14
Naujasis Seimo pirmininkas: išreikštas palaikymas įpareigoja
Seimo pirmininku išrinktas demokratų lyderis Saulius Skvernelis vertino, kad 107 – geras ir įpareigojantis skaičius. Tiek parlamentarų palaikė jo kandidatūrą.
„Sulaukta pakankamai gausios paramos iš opozicijos. Tai tiesiog įpareigoja ieškoti, ką kiekvienas Seimo pirmininkas deklaruodavo ir norėdavo, darnos, sutarimo ir kompromiso“, – žurnalistams komentavo S. Skvernelis.
Jis reiškė viltį, kad bus geras Seimo pirmininkas, teigė esąs nusiteikęs ieškoti sutarimo su visais Seimo nariais, siekti darbingos atmosferos, argumentais, o ne įžeidinėjimu ir žeminimu pagrįstų diskusijų.
„Kad žmonės matytų ir vertintų Seimą ne taip, kad jūs ten visi pykstatės. Tiesiog sakytų, kad jūs diskutuojate – kartais ir aštriai, bet tai yra politinė diskusija, kuri turi virti čia. Nes jeigu politinės diskusijos verda gatvėse, tai nėra labai geras dalykas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Politikas taip pat teigė sieksiantis, kad įstatymai taip dažnai nebūtų keičiami – esą reikalingus pokyčius kartais gali įtvirtinti ne Seimas, o Vyriausybė nutarimais, poįstatyminiais aktais.
„Aš tikrai noriu tikėtis protingo [teisės aktų] ir kokybinio, ir kiekybinio santykio išlaikymo, ką ir kalboje kalbėjau.
Mes per mažai pasitikime vykdomąja valdžią ir jos institucijomis, kada tas pasitikėjimas yra, viskas, kas gali būti reguliuojama poįstatyminiais teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, diskrecija atimama – viską sukeliam į įstatymą. O gyvenimas – dinamiškas: kažkas pasikeitė, bėgam į Seimą, registruojam, dėl to teisės aktų arba įstatymų pakeitimų yra toks skaičius, kuris sunkiai suvokiamas seno parlamentarizmo tradicijas puoselėjančiose valstybėse“, – komentavo S. Skvernelis.
Sako, kad vizitus į užsienį derins su kitomis institucijomis
Dar vienas jo įvardytas iššūkis – parlamentinė diplomatija.
„Bet pagrindai geri yra padėti, manau, kolegos šitoje srityje susitelksime ir tą Lietuvos žinomumą, Lietuvos vardą, Lietuvos interesą stengsimės atstovauti. Reikės padėti ir kitoms valstybėms – Rytų partnerystės šalims, kurios visada buvo mūsų prioritetas, jau nekalbu apie besąlygišką, pilną paramą Ukrainai, kovojančiai dėl savo laisvės“, – dėstė naujasis Seimo pirmininkas.
Paklaustas, gal kaip buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vyks į Taivaną, S. Skvernelis teigė, kad bent jau pagrindinius vizitus į užsienio šalis ketina derinti su kitomis institucijomis, prezidentu.
„Aš dabar negaliu pasakyti. Aš bent jau manau, kad užsienio politika yra komandinis darbas. Čia mes visgi turime prezidento lyderystę – tai yra įtvirtinta Konstitucijoje, tai visi vizitai, tokie pagrindiniai vizitai, arba kurie galėtų įtakoti mūsų valstybės raidos kryptį, tikrai turėtų būti suderinami tarp institucijų“, – vertino Seimo pirmininkas.
Kol kas jis neatsakė ir to, kur vyks pirmojo savo vizito, bet pažymėjo, kad renkasi tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir Ukrainos.
Skvernelis ir vėl bus saugomas, to nepasiilgo
Buvusiam premjerui S. Skverneliui ir vėl teks susitaikyti su nuolatine apsauga. Su šypsena veide jis teigė, kad to pasiilgti – neįmanoma.
„Tiesiog yra tokia realybė. Aš galiu pasidžiaugti ir aukščiausią įvertinimą pasakyti mūsų Vadovybės apsaugos tarnybai. Turėjau galimybę palyginti ketverius metus su kitų valstybių analogiškomis tarnybomis, tai yra tikrai aukščiausio lygio profesionalai.
Dabar tos išimtys, kurios padarytos, jomis sėkmingai naudosiuosi“, – pažymėjo politikas.
Įsivaizdavimą dėl nuolatinės apsaugos, pasak S. Skvernelio, jau turi ir jo šeima.
„Čia – viena iš didžiausių mano šeimos aukų, kad vėl reikės į kitokį režimą grįžti, bet ne tokį, kai buvau ministras pirmininkas. Nežinau, kaip žmona šiandien pasakys, kai vėl pamatys panašius vaizdus, bet tai yra neišvengiama.
Matyt, tie vyrai, saugantys mūsų pirmuosius asmenis, turi geriausią įžvalgą negu kai kurie mūsų, galbūt, politologai. Nes neišmontavo kabelių, laidų, viso kito – viskas likę“, – paminėjo jis.
14:382024 11 14
Seimo konservatoriams toliau vadovaus M. Lingė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai naujajame Seime vadovaus praėjusioje kadencijoje seniūno pareigas ėjęs Mindaugas Lingė.
Naujajame Seime konservatorių partiją atstovaus 28 parlamentarai, kol kas prisiekė tik 27.
Seimo mažuma yra laikomos opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos bei mišri Seimo narių grupė. Frakcijų ar jų koalicijos, prieštaraujančios Vyriausybės programai, gali pasiskelbti opozicinėmis.
Pagal Seimo statutą, jeigu opozicinė frakcija ar jų koalicija turi daugiau nei pusę parlamento mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas yra laikomas Seimo opozicijos lyderiu.
Valdančiojoje daugumoje naujajame Seime dirbs 86 Seimo nariai, parlamento mažumą sudarys 55 politikai. TS-LKD frakcija turės pusę visų mažumos mandatų.
14:362024 11 14
Liberalų sąjūdžio frakcija į Seimo vicepirmininkus ketina teikti V. Čmilytę-Nielsen
Liberalų sąjūdžio frakcija į Seimo vicepirmininkus, Eltos žiniomis, ketina teikti partijos pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kandidatūrą.
Seimo pirmininku ketvirtadienį buvo išrinktas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Politikas žurnalistams teigė, kad naujoje parlamento vadovybėje dirbs šeši pavaduotojai.
Pasak politiko, trys Seimo vicepirmininkai būtų socialdemokratai, vienas – „Nemuno aušros“ atstovas. Taip pat S. Skvernelio pavaduotojais taptų ir du opozicijos nariai.
Iš karto po to konservatorė Radvilė-Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į Seimo vicepirmininkus nutarė teikti jos kandidatūrą.
Savo ruožtu socialdemokratai į Seimo vicepirmininkus planuoja teikti Juozo Oleko, Rasos Budbergytės ir Orintos Leiputės kandidatūras.
14:262024 11 14
Seimo pirmininku išrinktas S. Skvernelis
Naujai prisiekęs parlamentas slaptu balsavimu Seimo pirmininku išsirinko Demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį.
Už balsavo 107, prieš 19, susilaikė 10 parlamentarų. Vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas.
Kandidatas posėdžio metu tikino, kad tapęs Seimo pirmininku per ateinančią kadenciją dėsiąs pastangas, jog pasitikėjimas juo augtų. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis mano, jog būsimas Seimo pirmininkas turi būti ne vadovas, bet kiekvieno parlamentaro atstovas, savo darbą grindžiantis bendryste.
„Matau Seimo pirmininką ne kaip Seimo vadovą, o atstovą, kuris girdi kiekvieną iš jūsų, darbe vadovaujasi bendryste, o ne asmeniškumais“, – kreipdamasis į naująjį Seimą iš plenarinių posėdžių salės tribūnos sakė jis.
S. Skvernelis į Seimo pirmininko postą buvo pasiūlytas valdančiosios koalicijos, kurią sudaro Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „Nemuno aušra“ ir demokratai.
Dėl Seimo pirmininko skyrimo parlamentas sprendžia slaptu balsavimu.
14:152024 11 14
Skvernelis teigia, kad koalicijos formavime dar nėra padėtas taškas
Seimo pirmininko posto siekiantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad valdančios koalicijos formavime dar nėra padėtas taškas. Politikas užsimena apie galimybę dar labiau praplėsti socialdemokratų suburtą daugumą.
Apie tai S. Skvernelis kalbėjo ketvirtadienį Seime, vykstant diskusijoms dėl jo kandidatūros į parlamento pirmininkus.
„Šiandien mes turime pakankamai didelę koaliciją. Aš manau, kad apie jos išplėtimo galimybės taip pat nėra taškas padėtas“, – iš tribūnos sakė S. Skvernelis, pažymėdamas, jog reikėtų išvengti situacijų, kai valdantiesiems priimti svarbius sprendimus pritrūksta balsų.
„Mes kalbame ir kalbėjome apie stabilumą. Ką turėti? Ar turėti tokią situaciją tokią, kokia buvo praeitoje kadencijoje? Ar turėti nenuspėjamus galbūt sprendimus? Ar turėti tiesiog valios, ryžto ir noro būtent įgyvendinti tai, kokie buvo Lietuvos gyventojų lūkesčiai?“, – svarstė S. Skvernelis.
14:022024 11 14
Prisiekus naujajam Seimui, premjerė I. Šimonytė grąžino prezidentui Vyriausybės įgaliojimus
Ketvirtadienį prisiekus naujajam Seimui, premjerė Ingrida Šimonytė grąžino šalies vadovui Gitanui Nausėdai Vyriausybės įgaliojimus.
Savo ruožtu prezidentas pavedė Ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas iki tol, kol bus paskirta naujoji Vyriausybė.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus po to, kai prisiekia naujai išrinktas Seimas – ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą.
Rinkimus laimėjusi ir valdančiąją koaliciją būrusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) į naujosios Vyriausybės premjerus iškėlė politinės jėgos vicepirmininko Gintauto Palucko kandidatūrą.
Šalies vadovas Seimui turi teikti ministro pirmininko kandidatūrą ne vėliau kaip per 15 dienų. Seimui patvirtinus premjerą, prezidentas jį paskiria ir paveda sudaryti Vyriausybę, kurią vėliau taip pat tvirtina šalies vadovas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą turėtų apsispręsti dėl naujojo Seimo pirmininko – į šį postą valdančioji koalicija teikia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio kandidatūrą.
Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
13:112024 11 14
Naujas Seimas renka vadovą: pasiūlytas tik Skvernelis
Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinkęs 2024–2028 metų kadencijos Seimas po priesaikų rinko naująjį parlamento vadovą. Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), partija „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį. Joje nurodyta, kad koalicijos kandidatas į Seimo vadovus yra demokratų pirmininkas Saulius Skvernelis.
Skvernelis: jaudinuosi
Kandidatas į Seimo vadovus S. Skvernelis iš parlamento tribūnos pirmiausia dėkojo jį parėmusiems politikams. „Dėkoju visiems kolegoms, kurie parėmė mano kandidatūrą į šias pareigas. Ir Seimas apsispręs slapto balsavimo būdu“, – sakė S. Skvernelis. Jis tikino, jog jaudinasi. „Daug kas iš kolegų pasakė, kad nėra, ko jaudintis – yra tvari, stabili, didelė dauguma. Tačiau kiekvienas suprantame, koks tai yra iššūkis. Jaudinuosi ir dėl to, kad norisi jausti kuo didesnį jūsų pasitikėjimą. Dar daugiau, tikiu ir sieksiu, kad jūsų išreikštas pasitikėjimas, jeigu jis bus šiandien, per ketverius metus ne tik nesumenktų, bet augtų ir tvirtėtų“, – kalbėjo kandidatas S. Skvernelis. Politikas taip pat priminė, jog prieš aštuonerius metus šioje tribūnoje stovėjo kaip kandidatas į premjerus.
Daugiau skaitykite: čia
13:042024 11 14
Gentvilas nekėlė savo kandidatūros į Seimo pirmininkus
Seimo pirmininko posto siekti ketinęs liberalas Eugenijus Gentvilas persigalvojo. Politikas teigia, nebekonkuruosiantis su į parlamento vadovus siūlomu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu. Pasak jo, jis frakcijos vardu pasisakys prieš šią kandidatūrą.
„Užsirašiau pasisakyti „prieš“ ir išsamiai pasakysiu tą patį“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
„Čia yra pozicijos parodymo klausimas, bet tą poziciją galima parodyti pasisakant frakcijos vardu“, – pridūrė jis.
12:542024 11 14
Švietimo ministerijai iki kadencijos pabaigos siūloma vadovauti G. Skaistei: toks premjerės pasirinkimas
Konservatorei Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tapus Seimo vicepirmininke, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vairą iki kadencijos pabaigos perimtų finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Toks premjerės pasirinkimas. Jeigu R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tampa Seimo vicepirmininke, ji negali užimti švietimo ministrės pareigų, todėl iki kadencijos pabaigos ją pavaduočiau aš“, – Eltai ketvirtadienį Seime sakė G. Skaistė.
Apie tai, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į Seimo vicepirmininkus nutarė teikti R. Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą, ketvirtadienį patvirtino pati politikė.
Socialdemokratai į šias pareigas planuoja teikti Juozą Oleką, Rasą Budbergytę ir Orintą Leiputę, „Nemuno aušra“ – Agnę Širinskienę.
ELTA primena, kad, kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų šių metų balandį pasitraukė Gintautas Jakštas.
Laikinai vadovauti ministerijai buvo pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei. Visgi, tęsiantis skandalui dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“, iš pareigų ji pasitraukė.
Tuomet laikinai ministerijoms taip pat vadovavo finansų ministrei G. Skaistė. Visgi šių metų birželį už ŠMSM vairo stojo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
12:392024 11 14
LVŽS frakcijos seniūne perrinkta A. Norkienė
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūne išrinkta ir praėjusią kadenciją Seimo „valstiečiams“ vadovavusi Aušrinė Norkienė. Posėdžio metu priimtas sprendimas, kad prie parlamento „valstiečių“ jungiasi ir trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai.
Tai žurnalistams patvirtino A. Norkienė.
Su LVŽS į Seimą pateko 8 parlamentarai.
Работа парламента началась с торжественной части в историческом зале Акта 11 марта. Согласно положениям Статута Сейма, на заседании председательствует старший по возрасту депутат Сейма. Эта честь досталась 73-летней представительнице социал-демократов Бируте Весайте.
Она пожелала новому Сейму, чтобы в нем не было места риторике ненависти, и призвала не растерять доверие, оказанное избирателями.
„Желаю, чтобы в этом Сейме не было места риторике ненависти, издевательствам. (…) Желаю дискуссий, но не ругани, более уважительного взаимного общения. Избиратели оказали нам большой кредит доверия, давайте не будем его терять, давайте работать, чтобы всем в Литве стало лучше, и будем бдительны, защищая независимость Литвы“, – пожелала Б. Весайте.
Она будет председательствовать на заседании до избрания спикера Сейма.
Поздравить новоизбранный Сейм в исторический зал парламента прибыли президент Республики Гитанас Науседа и архиепископ митрополит Вильнюсский Гинтарас Грушас, председатель Главной избирательной комиссии (ГИК) Лина Петронене.
На первом заседании Сейма председатель ГИК объявляет решение ГИК об окончательных итогах выборов в Сейм и зачитывает список избранных депутатов Сейма.
После этого начинается церемония приведения к присяге депутатов Сейма. Их присягу принимает председатель Конституционного Суда Гинтарас Года. Только после принесения присяги на верность Литовской Республике на заседании Сейма, избранный депутат Сейма наделяется всеми правами представителя народа.
Присягнувшие депутаты Сейма нового созыва продолжат свою работу в зале пленарных заседаний Сейма. Они изберут председателя Сейма, заместителей председателя, планируется сформировать правление Сейма и сход старост.
Источник
Темы
Строго запрещено копировать и распространять информацию, представленную на DELFI.lt, в электронных и традиционных СМИ в любом виде без официального разрешения, а если разрешение получено, необходимо указать источник – Delfi.
Оставить комментарий
Читать комментарии