Veiks daugiau nei 100 maisto ir kitų būtiniausių prekių bei vaistų prekybos vietų visoje Lietuvoje
NKVC vadovas V. Vitkauskas patikina, kad Lietuvos maisto gamintojų pramonė visiškai aprūpina šalies gyventojus maisto produktais – jų gamybos pajėgumų pakaktų aprūpinti maistu piliečius ir ištikus rimtai krizei.
NKVC yra suplanavęs ir įgyvendina maisto produktų tiekimo bei paskirstymo sistemą. Šioje sistemoje dalyvauja maisto prekių prekybos tinklai, veikiantys Lietuvoje. Yra numatyta daugiau nei 100 maisto ir kitų būtiniausių prekių bei vaistų prekybos vietų visoje Lietuvoje, kurių veikimas bus užtikrintas krizių metu. Pavyzdžiui, suplanuota, kad Vilniuje veiks apie 20 tokių prekybos vietų.
„Planuojama, kad šių sustiprintų prekybos vietų veikla bus vykdoma ir sutrikus elektros tiekimui, jei nebus mobiliojo ryšio, neveiks duomenų perdavimo paslaugos ir t. t. Taip pat planuojama, kaip gyventojai bus nukreipiami į minėtas parduotuves.
Bus užtikrinama prekybos vietų fizinė apsauga, nenutrūkstantis prekių tiekimas bei papildymas, pasirūpinta, kad parduotuvės darbuotojai tęstų savo veiklą ir aptarnautų klientus. Lygiai toks pat mechanizmas bei veiklos algoritmai bus taikomi užtikrinant ir pagrindinių degalinių veiklą. Nacionalinis krizių valdymo centras glaudžiai bendradarbiauja su verslu, prekybos įmonėmis, galima pažymėti ir verslo atsakingą požiūrį bei norą įsitraukti į plano užtikrinti svarbiausius gyventojų poreikius įgyvendinimą“, – patikina V. Vitkauskas.
Degalinės neseniai dar išvis nebuvo pasiruošusios krizinėms situacijoms, situacija šiandien gerėja
„Kalbant apie degalinių pasirengimą ypatingoms situacijoms, galime anonsuoti, kad su šio verslo atstovais praktinis nenutrūkstamos veiklos sumanymo įgyvendinimas prasidės jau spalio pradžioje.
Prieš keletą metų atlikus degalinių pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms analizę, išvados nebuvo labai džiuginančios – generatorius turėjo vos viena kita degalinė, tačiau ir jos ne visos praktiškai buvo išbandžiusios veikimo modelį, nutrūkus elektros tiekimui“, – kalba NKVC vadovas.
Pasak V. Vitkausko, atsižvelgęs į tai NKVC ir kitos institucijos suintensyvino bendradarbiavimą su degalinėmis, išsakė galimas grėsmes ir pasiūlė jų šalinimo būdus. Dėl šios priežasties situacija keičiasi į gerąją pusę.
„Degalinės aiškiai supranta pajėgumo stiprinimo poreikius ir tobulina savo infrastruktūrą. Identifikuotos pagrindinės degalinės, kurios taps raktinėmis užtikrinant aprūpinimą degalais. Svarbu pažymėti, kad jos parinktos taip, jog būtų užtikrintas tiek didžiųjų miestų poreikis, tiek ir mažesnių savivaldybių gyventojai būtų aprūpinti degalais. Šiuo metu siekiama, kad generatorius įsirengs bent penktadalis šalies degalinių“, – sako pašnekovas.
Kaip teigia V. Vitkauskas, nors pasirengusių veikti ekstremaliosiomis situacijomis degalinių skaičius dar nėra pasiekęs optimalių reikšmių, vertinant geografiškai galimus evakuacijos kelius, situacija nėra bloga – vykstant masiniam judėjimui į saugias teritorijas jau šiuo metu būtų galimybė užtikrinti minimalius visuomenės poreikius. „Džiugu, kad ir be valstybės raginimo degalinių tinklai savarankiškai investuoja į veiklos tęstinumo užtikrinimą, konsultuojasi ir ruošiasi ekstremaliosioms situacijoms“, – sako jis.
NKVC vadovas taip akcentuoja, kad Energetikos ministerija yra parengusi on-line režimu veikiantį žemėlapį, kuriame rodomos degalinių su generatoriais vietos ir kita papildoma informacija (degalinės adresas, darbo laikas, degalų tipas, automatinė ar įprasta degalinė ir pan.). Žemėlapio nuoroda išsiųsta savivaldybių administracijoms, taip pat valstybės institucijoms. Visuomenei šis žemėlapis šiandien neprieinamas.
Šiandien 10 proc. šalies degalinių turi generatorius, siekis – bent 60–70 proc.
Energetikos ministerija sako inicijavusi priemones, kurios stiprintų šalies institucijų bei verslo pasirengimą darbui ekstremaliosiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, numatyta vykdyti subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir būtinų priemonių kaupimą, tokia pareiga nustatyta Vyriausybės nutarime, kurį galima rasti čia.
Ši veikla, pasak ministerijos, tobulinama nuolat – vyksta tarpinstituciniai procesų derinimai, organizuojamos stalo pratybos, modeliuojamos pačios įvairiausios galimos situacijos, pagal kompetenciją įsitraukia ministerijos, dalyvauja savivaldybės, kitos atsakingos institucijos. Imami pavyzdžiai iš Ukrainos, kaip ten buvo tvarkomasi ar nesusitvarkoma su konkrečiais atvejais.
Pagal veiklos sektorius už pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms koordinavimą atsako kitos kompetentingos ministerijos. Tokie kaip ligoninių, sveikatos įstaigos ar vaistų tiekimo klausimai sprendžiami Sveikatos apsaugos ministerijoje. Kiekviena ministerija turi savo atsakomybę, kaip ir kiekviena kita institucija.
Ministerija sako pastebinti verslo ir valstybinių įstaigų atsakingą požiūrį bei pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms pastangas.
Paminėtina, kad nuo 2022 m. degalinių, įsirengusių alternatyvius elektros energijos šaltinius, padidėjo maždaug dvigubai. Šiuo metu apie 10 procentų degalinių pasirengusios galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams ir šis skaičius nuolat auga. Pastarosios audros Kirsti metu ypatingų problemų degalinių tinkle neužfiksuota. Kaip viena pažangiausių savivaldybių buvo Joniškio: dingus elektrai, suveikė kaupiklių sistema ir ji neturėjo problemų.
Ministerija sako, kad siekis yra numatyti, jog ateityje visos degalinės turėtų generatorius ar energijos kaupimo sistemas, ar atskiras elektrines, saulės kolektorius ir kitas priemones, kurios užtikrintų jų veikimą kriziniu atveju. Pagal praktiką tam, kad nekiltų chaosas gatvėse, užtenka, jog veiktų 60–70 proc. degalinių. Labai svarbu, kad kriziniais atvejais degalinės būtų pasiekiamos greitosioms, gaisrinėms, policijai ir kitiems, kurie gelbėja gyvybes.
