Kalbant labai paprastai, jei 4 iš 5 gyventojų mano, kad atsinaujinanti energetika didina šalies energetinę nepriklausomybę, ką reikėtų suprasti tam penktam gyventojui ir kokios viso šito sąsajos su šalies saugumu? Juk vis dar yra dalis gyventojų, kuriems įtarumą kelia ir toks pastaraisiais metais gajus atsinaujinančios energijos skatinimas, ir už tai mokamos paramos.
Didžioji dauguma, 76 proc., apklaustų Lietuvos gyventojų, sutinka, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tokius duomenis atskleidžia atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Atsinaujinančią energetiką gyventojai vertina kaip itin reikšmingą šalies energetinės nepriklausomybės elementą. Tyrimas rodo, kad su teiginiu, jog Lietuvai yra strategiškai svarbu pačiai pasigaminti visą reikalingą elektros energijos kiekį sutinka 77 proc. gyventojų. Beveik tokia pat dalis, 76 proc., mano, jog Lietuvos energetinę nepriklausomybę didina vystoma elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių.
Taigi, gyventojų nuostatos dėl vietinės generacijos bei žaliosios energijos yra tvirtos. Atsinaujinančios energetikos plėtra yra vienas iš svarbiausių šalies energetinės nepriklausomybės tikslų. Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją įgyvendinanti Lietuva turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. „Ignitis grupės“ įmonių vystomi projektai ženkliai prisideda prie vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos augimo ir taip sumažina Lietuvos priklausomybę nuo elektros energijos importo bei skatina regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą.
Iki 2030-ųjų ES užsibrėžtas tikslas, kad suvartojamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis siektų ne mažiau nei 42,5 proc. Kaip šiame kontekste dabar atrodo Lietuva ir kokią pažangą realu pasiekti per ateinančius kelerius metus?
Šiuo metu Lietuvos energetika susiduria su 2 esminiais iššūkiais. Pirmasis yra lokalus – Lietuvoje elektros pagaminama mažiau nei suvartojama. Todėl ją papildomai perkame iš užsienio – vien pernai vis dar importavome apie pusę sau reikiamos elektros energijos.
Antrasis iššūkis yra globalus. Energijos sektorius, t. y. šilumos ir elektros energijos gamyba labiausiai prisidėjo prie dabartinės klimato kaitos, todėl pasaulyje atsisakoma taršios energetikos ir pereinama prie atsinaujinančių energijos šaltinių, visų pirma vėjo ir saulės.
Ypač ambicingus tikslus čia išsikėlė Europos Sąjunga, kuri numatė, kad iki 2050 m. visa Bendrija – tiek Lietuva, tiek kitos šalys – turi tapti klimatui neutrali, t. y. iki tol taršios energetikos turi nelikti. Tokį tikslą išsikėlė ir „Ignitis grupė“, siekdama nulinio emisijų balanso iki 2040-2050 m.
Tad statydami naujus vėjo bei saulės elektrinių parkus, vienu metu kovojame su šiais abiem iššūkiais. Galima pridurti, kad Lietuvai čia neblogai sekasi – per ketverius metus vėjo ir saulės jėgainių pajėgumai pas mus išaugo net keturis kartus. Tad energetiniu požiūriu Lietuva savarankiškėja ir žalėja.
Ką šalies saugumo prasme mums reiškia vėjo elektrinių parko steigimas Baltijos jūroje? Kai kurių žmonių galvose atsinaujinanti energija vis dar yra tik tvarumo klausimas, kas, be abejonės, – itin svarbu, bet nepelnytai nuvertinamas saugumo klausimas. Ką apie tai manote ir ką būtina žinoti kiekvienam?
Jūrinio vėjo energijos atsiradimas Lietuvos energetikoje – vienas svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų, kaip su SGD terminalu-saugykla „Independence“ žengiame dar vieną žingsnį energetinės nepriklausomybės link.
Didindami vietinės elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą, iš esmės sumažinsime savo priklausomybę nuo elektros energijos importo – vadinasi užsitikrinsime sau reikiamą elektros energiją ir nereikės būti priklausomiems nuo kitų šalių.
Svarbiausias vėjo jėgainių jūroje pranašumas – didesnis jų naudingumo koeficientas dėl jūroje vyraujančio stipresnio ir stabilesnio vėjo. Jūrinio vėjo elektrinių parkas pagamina iki dviejų kartų daugiau elektros energijos nei tokios pačios galios sausumos vėjo elektrinių parkai ir maždaug tris kartus daugiau nei saulės elektrinių parkai.
Planuojama, jog 2030 m. Baltijos jūroje pradėsiantis veikti apytiksliai 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parkas „Curonian Nord“ galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Lietuva planuoja vystyti du tokius parkus, taigi 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkai galėtų pagaminti iki 6 TWh žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki pusės dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Prie šių skaičių turime pridėti ir žemėje stovinčias vėjo elektrines bei saulės elektrines. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių potencialas yra didesnis nei Lietuvai reikia, tai reiškia, kad galime gauti daugiau elektros energijos nei sunaudojame. Tai reiškia, kad įgyvendinus ambicingus planus, bus laikotarpių, kai elektros energijos turėsime per daug. Su ta energija galima daryti keletą dalykų. Vienas jų – ją eksportuoti, iš esmės nutiesti kabelius ir perduoti tą elektros energiją tam, kas sumoka didžiausią kainą.
Turinti omenyje, kad Europos energetika perorientuojama iš iškastinio kuro energetikos į atsinaujinančios energijos išteklių energetiką, kitas svarbus dalykas, kuris reikalingas sparčiai žaliosios gamybos plėtrai – tai galimybė parduoti pagamintą perteklinę elektros energiją šalims, kurios neturi pakankamo atsinaujinančių energijos išteklių potencialo ir negali išvystyti žaliosios gamybos tiek, kad patenkintų vidaus elektros energijos poreikį.
Tam, kad galima būtų realizuoti perteklinę energiją, reikia užtikrinti patikimas elektros energijos perdavimo jungtis su valstybėmis, kurios neturi pakankamo atsinaujinančių energijos išteklių potencialo, pvz., Vokietija, Italija, Lenkija, Čekija.
Gal galite paprasta kalba pakomentuoti, kuo iš esmės skiriasi šalies padėtis nepaprastosios situacijos, karo atveju, kai ši gausiai naudoja atsinaujinančią energetiką ir kai, priešingai, ši sudaro tik mažą, ne esminę naudojamos energijos dalį? Galbūt turime čia ko pasimokyti iš Ukrainos atvejo?
Mes į energetinę nepriklausomybę ir šalies saugumą žvelgiame kiek kitu kampu ir matome galimybes, kaip atsinaujinanti energetika apskritai gali sustiprinti mūsų geopolitinį saugumą, stiprinant ryšius ir santykius su Vakarų partneriais. Kitaip tariant, turime siekti tapti energijos eksportuotojais.
Energetinę nepriklausomybę pasieksime tuomet, kai reikalingą elektros energiją Lietuva pasigamins pati – būtent tokią galimybę mums ir suteikia atsinaujinantys energijos šaltiniai. Tačiau negana tik pasigaminti reikiamą energijos kiekį – būtina tapti ir jos eksportuotojais.
To reikalauja investicijų tvarumas. Apsiriboję tik savo šalies poreikiais, pasieksime lygį, kai nauji projektai gali tapti komerciškai nebepatrauklūs. Tokiu atveju atsinaujinančios energetikos plėtra stos, mat vystytojai tiesiog nebeinvestuos.
Tačiau, jeigu mes, kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, elektros linijomis susijungsime su Vokietija bei paruošime infrastruktūrą žaliojo vandenilio gamybai, turėsime stiprią paskatą toliau investuoti į atsinaujinančią energetiką – eksportas užtikrins investicijų atsiperkamumą, o kartu ir mūsų šalies energetinę nepriklausomybę. Be to, tapę eksportuotojais, mes taip pat sustiprintume savo geopolitinį saugumą kaip energijos donorai Vidurio Europai.
Toks scenarijus realus. Esame suskaičiavę, kad trijų Baltijos šalių atsinaujinančios energijos potencialas net 7 kartus viršija dabartinį elektros suvartojimą. Taigi galime pagaminti daug žaliosios elektros energijos ir tapti svarbiais jos tiekėjais Vokietijai. Kodėl Vokietijai? Nes vykstant žaliajai transformacijai jai teks atsisakyti iškastinių angliavandenilių – naftos, dujų, anglies, o ten pagaminamos žalios energijos neužteks smarkiai išvystytos pramonės poreikiams.
Tapę elektros eksportuotojais, gautume ne tik svarią ekonominę naudą – kartu didėtų ir mūsų geopolitinis saugumas, mat atsirastų papildomos paskatos rūpintis Lietuva kaip svarbiu energijos tiekėju.