Didelį atotrūkį rodo Vilniaus miesto savivaldybės skirtumai su šalia esančiomis. Pavyzdžiui, remiantis Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, Vilniaus mieste vidutinis darbo užmokestis 2023 metais siekė 2 317 eurų, Vilniaus rajone – 1 833 eurus, pagal šį rodiklį šalyje jie užima atitinkamai 1 ir 6 vietą. Tuo metu šalia esantys Šalčininkai užima 56 vietą iš 60 savivaldybių, kur vidutinis darbo užmokestis vienas mažiausių šalyje – 1 483 eurai.
Pažvelgus į tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, atotrūkis atrodo dar įspūdingiau – Vilniaus miestas yra 1 vietoje, kur vienam gyventojui 42 436 eurų investicijų, o Šalčininkų rajonas užima paskutinę vietą, kur vienam gyventojui tenka 223 eurai užsienio investicijų.
Žiūrint apskritai į Lietuvos žemėlapį pagal teminius palyginimus, galima pastebėti, kad šalies pakraščiams pagrindinėse darbo, švietimo, investicijų, būsto srityse sekasi sunkiau – ypač kalbant apie vidurio vakarų, pietvakarių ir rytų Lietuvos savivaldybes.
Pavyzdžiui, mažiausias vidutinis atlyginimas, be jau minėtų Šalčininkų, vyrauja pietvakarių ir rytų Lietuvoje. Tuose pačiuose regionuose ir mažiausiai darbo pasiūlymų, didesnis bedarbių skaičius bei mažesnis gyventojų užimtumo lygis, mažiau įsikūrę įmonių. Pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, taip pat Lietuvoje prasčiausiai atrodo pietų, pietvakarių ir rytų savivaldybės.
Dalį savivaldybių silpnina „švytuoklinė migracija“
Kaip raštu pateiktame komentare „Delfi“ aiškino Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuvos regionų vystymosi problemos yra glaudžiai susijusios su jų geografine padėtimi ir demografija. Ypač sudėtinga užtikrinti gyvenimo kokybę ir ekonominį aktyvumą mažuose miestuose bei kaimo vietovėse, nutolusiose nuo didžiųjų miestų, kur gyventojų tankumas yra mažesnis, o vyresnio amžiaus gyventojų dalis – didesnė.
„Tokia situacija lemia mažesnę perkamąją galią, ribotas smulkaus ir vidutinio verslo plėtros galimybes bei ribotus savivaldybių finansinius resursus, skirtus viešosioms paslaugoms užtikrinti“, – teigė VRM.
Ministerijos teigimu, pasienio regionai, besiribojantys su Rusija ir Baltarusija, susiduria su papildomais iššūkiais. Be įprastai mažesnio ekonominio aktyvumo ir infrastruktūros išvystymo, šios teritorijos patyrė neigiamą poveikį dėl Baltarusijos organizuotos hibridinės atakos ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
„Regioniniai centrai, tokie kaip Panevėžys, Šiauliai ar Alytus, turi potencialą kurti darbo vietas ir aptarnauti aplinkinių teritorijų gyventojus. Tačiau regionų centrų sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių: aukštojo mokslo įstaigų, technologijų ir pramonės koncentracijos, bei ryšių su tarptautiniais transporto tinklais.
Gyventojų senėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, ribota darbo vietų įvairovė, viešųjų paslaugų kokybė bei prieinamumas, nepakankama skaitmenizacija, skurdas ir ribota kultūrinė bei socialinė veikla išlieka pagrindiniais iššūkiais daugelyje regionų“, – komentavo VRM.
Tuo metu gyvenimas netoli didmiesčių turi tiek privalumų, tiek trūkumų, nurodė ministerija.
Netoli didmiesčių esančių vietovių, tokių kaip Šalčininkų, Švenčionių ar Širvintų savivaldybės, gyventojai dažnai vyksta dirbti, apsipirkti ar naudotis paslaugomis į didmiesčius.
„Toks „švytuoklinės migracijos“ reiškinys mažina vietinės darbo rinkos aktyvumą, investicijų ir vartojimo lygį tose savivaldybėse. Ekonominis atotrūkis tarp centro ir atokesnių dar labiau gilėja, kai aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai galutinai persikelia į miestus ar priemiesčius.
Šalčininkų ir kitų panašių savivaldybių problemas gilina istorinis silpnas ekonominis pagrindas, didelis miškingų ir retai gyvenamų teritorijų plotas bei pasienio efektas dėl ES išorinės sienos. Regionai patiria ir statistinį nuostolį, kai jų gyventojų sukuriama pridėtinė vertė priskiriama artimiausiam didmiesčiui.
Pastaruoju metu stebimos tendencijos, kad vidiniai netolygumai didžiausių miestų regionuose pradeda mažėti, tačiau siekiant toliau mažinti šiuos skirtumus, svarbu užtikrinti kokybiškas švietimo galimybes ir geresnę transporto integraciją su aplinkiniais miestais“, – aiškino VRM.
Silpniausiai atrodo Tauragės, Alytaus ir Utenos apskritys
Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut „Delfi“ tikino, jog kalbant apie tai, kaip sekasi regionams, svarbu apsibrėžti, ką laikome jų sėkme, į kokius veiksnius atsižvelgiame.
Pavyzdžiui, sėkmę dažniausiai matuojame pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui. Tačiau tai, ar BVP augs, ar ne, lemia ilgalaikiai švietimo, vietinio verslo dinamikos, produktyvumo, tiesioginių užsienio investicijų, demografiniai veiksniai, kalbėjo pašnekovė.
„Pagal vienam gyventojui tenkančią regione sukuriamo BVP dalį silpniausiai atrodo Tauragės, Alytaus ir Utenos apskritys. BVP vienam gyventojui siekia atitinkamai 55, 57 ir 58 proc. Lietuvos vidurkio.
Šiose apskrityse fiksuojamos ir mažiausios materialinės investicijos – vienam gyventojui Utenoje tenka 1388 eurų, Tauragėje – 1773, o Alytuje – 1826 eurų materialinių investicijų vienam gyventojui. Palyginimui, šalies vidurkis yra 4393 eurų vienam gyventojui. Mažesnes apskritis taip pat sunkiau pasiekia tiesioginės užsienio investicijos – Tauragės, Utenos, Marijampolės ir Alytaus apskritims tenka po mažiau nei 1 proc. visų investicijų“, – komentavo P. Reut.
Anot jos, žvelgiant iš paukščio skrydžio, galima matyti du Lietuvos regionus, kurie išskiriami – tai sostinės ir vidurio vakarų Lietuvos regionai. Europos Regioninėje inovacijų švieslentėje galima matyti, kad Vilniaus regionas priskiriamas prie stiprių inovatorių, viršydamas Lietuvos vidurkį ir palikdamas vidurio vakarų Lietuvos regionus vidutinių inovatorių kategorijoje.
Tuo metu atsilikimas dažniausiai pastebimas svarbiuose ekonomikos augimui rodikliuose – kiek žmonių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, kiek specialistų dirba žinioms imliuose sektoriuose, kiek inovatyvių įmonių veikia, kokios yra įmonių išlaidos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir pan., atkreipė dėmesį P. Reut.
Vertinant šiuos ir kitus rodiklius daroma išvada, kad sostinės regionas užima 94 vietą Europoje, o vidurio vakarų Lietuvos – 174.
„Kalbant apie regionus ir juose veikiančius verslus, galima paminėti Valstybės duomenų agentūros duomenis, kad daugiau nei du trečdaliai visų Lietuvoje veikiančių labai mažų ir mažų įmonių veikė ne sostinės regione, tačiau apyvartos sugeneravo keliais procentais mažiau nei likęs trečdalis įmonių sostinės regione.
Nors regionuose veikiančios įmonės lėčiau transformuojasi į aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus, jos užima labai svarbų vaidmenį ekonominiu požiūriu – kuria darbo vietas regione, didina paslaugų ir prekių prieinamumą vietos rinkoje, prisideda prie regioninės infrastruktūros plėtros, investicijų pritraukimo, sprendžia vietos rinkos problemas“, – „Delfi“ komentavo P. Reut.
Regionų augimą turėtų paspartinti papildomos investicijos
Pasak jos, tvariam regionų augimui būtina vietos ir nacionalinės valdžios, verslo ir universitetų, mokyklų ir visuomenės sąveika. Kiekvieno regiono tikslas – sukurti aplinką, kurioje pasiturinčiai gyvena žmonės, o tai reiškia, kad klesti verslas. Regionuose, kaip ir visur kitur, svarbūs vietos ekonomiką stiprinantys ir verslą skatinantys veiksniai, didinantys konkurencingumą.
Taip pat svarbus regione jau veikiančių verslų produktyvumo didinimas.
„Kas yra augantis produktyvumas? Paprastai iliustruojant, tai gebėjimas per valandą pagaminti daugiau ir kokybiškiau nei pavykdavo pagaminti anksčiau. Investicijos į skaitmeninimą ir inovacijas, technologijų diegimas verslams padeda optimizuoti savo darbą, kurti aukštesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas.
Per dešimtmetį Lietuvos įmonių produktyvumas padidėjo nuo 58,3 proc. ES vidurkio (2010 m.) iki 69,6 proc. ES vidurkio (2020 m.). Nors tai – 3 sparčiausias santykinis augimas ES, Lietuvos atotrūkis nuo ES vidurkio išlieka didelis“, – dėstė P. Reut.
Pašnekovės teigimu, papildomos finansinės paskatos, kurios iki šiol buvo mažai prieinamos vidurio vakarų Lietuvos regione veikiančiam verslui – anksčiau 80 proc. ES investicijų tekdavo sostinės regiono įmonėms – turėtų paspartinti įmonių investicijų augimo tempus ir mažinti investicijų atotrūkį tarp regionų, taip sudarant reikiamas prielaidas verslo produktyvumo augimui.
„Verslo regionuose stiprinimui didelį dėmesį skiria Inovacijų agentūra. Per pirmąjį 2024 m. pusmetį iš užbaigtų 6 finansavimo kvietimų, pagal kuriuos iš viso sulaukta 927 projektų įgyvendinimo planų, didelė dalis orientuota būtent į regionus.
Regionuose aktyviausiai finansavimą siekė gauti Kauno rajono, Šiaulių, Panevėžio bendrovės. Didžiausio dėmesio sulaukė smulkiam ir vidutiniam verslui skirtas kvietimas „Netechnologinės inovacijos“, pagal kurį sulaukta net 431 projektų įgyvendinimo planų. Šiuo kvietimu finansuotos veiklos, susijusios su prekės ženklų, įmonės procesų, dizaino ir organizacinėmis inovacijomis“, – paminėjo P. Reut.
Ji tikino, kad nuo technologijų ir inovacijų siekio neatskiriamas vadovų bei darbuotojų kompetencijos stiprinimas. Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva užima 35 vietą, tačiau kaip viena iš silpnybių yra išskiriamas mokymasis įmonėse – pagal šį rodiklį užimame vos 59 vietą.
Taip pat aktualus naujų verslų regionuose steigimas ir jų skatinimas. Globalaus verslumo tyrimo (angl. Global Entrepreneurship Monitor) duomenimis, 85 proc. pradedančiųjų verslų įvardija, kad verslą kuria siekdami susikurti sau darbo vietą pragyvenimui. Tad, siekiant aukštesnėmis technologijomis grįstos ekonomikos, svarbu stiprinti verslių žmonių gebėjimus įžvelgti galimybes rinkoje, kurti sprendimus, vystyti ekonomiškai pagrįstas verslo idėjas.
„Visi šie veiksniai svarbūs tam, kad regionuose klestėtų verslas, kuriantis konkurencingas prekes globalioms rinkoms. Svarbu paminėti, kad įmonių eksporto pajėgumai yra kritiškai svarbūs. Kaip kad Lietuvos BVP akceleratorius ilgalaikėje perspektyvoje yra augančios eksporto apimtys, taip ir atskiriems regionams kritiškai svarbu suprasti, kad vietinė rinka augimui nėra pakankama.
Pavyzdžiui, jau minėtoms Tauragės, Utenos ir Alytaus apskritims 2023 m. teko vos 5 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Be to, Vilniaus apskrities eksporto struktūroje dominuoja ne prekių, o lietuviškos kilmės paslaugų eksportas, sukuriantis daugiau nei pusę visos eksporto vertės. Tad, galvojant apie regionų plėtros ir eksporto potencialą svarbu nepamiršti būtent žinioms imlių paslaugų sektoriaus skatinimo“, – komentavo P. Reut.
Susidomėjimas būstu kituose miestuose jau auga
Jau kurį laiką kalbama apie tai, jog sostinėje ir jos pakraščiuose įperkamumas – pats prasčiausias. Tuo metu kituose miestuose įpirkti būstą yra daug lengviau. Tai lemia, kad dalis žmonių ima domėtis ne gyvenimu sostinėje, o įvairiuose Lietuvos regionuose, ypač, kai nemaža dalis įmonių vis dar leidžia dirbti nuotoliniu būdu.
Kaip „Delfi“ laidoje „Verslo tema“ lapkritį kalbėjo „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Raimonas Reginis, pastaruoju metu, stebint rinkos aktyvumą, matoma, kad mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, atsigavimas yra netgi šiek tiek spartesnis nei Vilniuje ar Kaune. Statistiškai ten ir kainos augo labiau nei sostinėje.
„Labai gerai, kad žmonės ten dalyvauja NT rinkoje, perka būstą. Reiškia, žmonės planuoja toliau ten gyventi, aktyvinti veiklą“, – kalbėjo ekspertas.
Poreikis būstui kituose regionuose matomas, tai rodo ir atsigavusios statybos. Praėjus maždaug 15 metų nuo paskutinio statyto, Utenoje vėl dygsta nauji daugiabučiai. Ir tokių čia numatyta net ne vienas – greičiausiai statybos truks dar ne vienerius metus į priekį. Vietos atstovai tvirtino, jog pastaruoju metu itin stipriai jautėsi būsto trūkumas, o ir kainos čia nemažos, už naujesnį butą gali tekti pakloti ir 80 ar 100 tūkst. eurų.
Utenos miesto administracijos direktorius Paulius Čyvas minėjo, jog Utenoje kvadratinio metro kainos jau yra pakankamai aukštos, palyginus su kitais panašaus dydžio miestais Lietuvoje. O pastaraisiais metais ėmė jaustis išties didelis būsto trūkumas, nes nemažai žmonių atvykę ir nuomojasi butus, daug yra dirbančių Utenoje.
„Tikrai rinka jau braškėjo. Miesto centre statytojas jau baiginėja tris daugiabučius namus. <...> Džiaugiamės, kad rinka pajudėjo, nes jau nuo 2008-ųjų toks vakuumas buvo susidaręs“, – kalbėjo P. Čyvas.
Tiesa, R. Reginis aiškino, jog kalbant ne apie didmiesčius ar šalies kurortus, mažesniuose miestuose investicijos į naujų daugiabučių plėtrą išlieka itin kuklios. Todėl galima matyti, kad kažkuriame mažesniame šalies mieste net po 10, 20 ar 30 metų pertraukos pardavimui statomas naujas daugiabutis.
„Pavyzdžiui, 2023 metų pabaigoje Molėtuose faktiškai buvo baigtos naujo 19-os butų ir pardavimui skirto daugiabučio statybos. Molėtuose pastarąjį kartą naujas daugiabutis buvo pastatytas net prieš 25 metus, t. y. 1998 metais.
Pastaruoju metu naujienų sulaukė ir dešimtas pagal dydį miestas – Utena. Šiuo metu čia baigiamas statyti trijų korpusų daugiabučių projektas, kuriame pirkėjams siūloma įsigyti 48 butus šiuolaikiškame būsto projekte. Pastarąjį kartą plėtotojai daugiabučius šiame mieste statė 2007-2009 metais.
Nepaisant nedidelių bendrų daugiabučių plėtros apimčių mažesniuose šalies miestuose, investuotojai vis pabando rinkai pasiūlyti naują produktą statydami daugiabučius ar rekonstruodami senus pastatus, taip gyventojams pasiūlant geresnės kokybės būstą“, – atkreipė dėmesį R. Reginis.
Anot jo, per pastaruosius penkerius metus daugiabučių projektai buvo įgyvendinti Kėdainiuose, Kretingoje, Gargžduose, Tauragėje, Alytuje, Šalčininkuose, Prienuose, Vievyje, Širvintose ir jau minėtuose Molėtuose ar Utenoje. Mažesniuose miestuose dažniausiai plėtojami nedideli, apie 15-40 butų projektai, tačiau kartais investuojama ir į didesnių projektų įgyvendinimą.
Penkerių metų planas
VRM yra parengusi Regionų plėtros programą, kurią siekiama įgyvendinti iki 2030 metų. Pagal šią programą siekiama tvariai ir subalansuotai plėtoti Lietuvos teritoriją, mažinti regioninę atskirtį ir pasiekti socialinius, ekonominius bei aplinkosauginius tikslus. Programos įgyvendinimui numatyta 1,6 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.
„Per artimiausius 5 metus ypatingas dėmesys bus skiriamas sėkmingam regioninių plėtros planų įgyvendinimui, tame tarpe ekonominės ir viešųjų paslaugų infrastruktūros plėtrai ir socialinės įtraukties stiprinimui.
Taip pat bus dedamos pastangos užtikrinti, kad visi asmenys Lietuvoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, turėtų lygiavertes galimybes dirbti, gauti pajamas ir naudotis viešosiomis paslaugomis“, – komentavo VRM.
