Per 4 metus vėjo ir saulės jėgainių pajėgumai išaugo 4 kartus
„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas sako, kad šiuo metu Lietuvos energetika susiduria su 2 esminiais iššūkiais:
Ne tik pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas Baltijos šalyse, bet ir galingiausias regione
Į klausimą, kodėl Baltijos jūroje būsiančios jėgainės svarbios Lietuvos energetiniam nepriklausomumui, D. Maikštėnas atsako, kad jų statomas 700 MW galingumo jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ per metus pagamins apie 3 TWh elektros energijos. Palyginimui – pernai Lietuvoje per visus metus suvartota 11 TWh. Taigi, tik vienas šis parkas pagamins apie ketvirtadalį visos Lietuvai reikalingos elektros energijos.
„Tai bus pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas Baltijos šalyse bei galingiausias vėjo parkas šiame regione. Ir jis taps labai dideliu žingsniu Lietuvos energetinės nepriklausomybės link. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad nors energetinė nepriklausomybė yra pagrindinis tikslas, tačiau kartu tai – tarpinė stotelė, nes Lietuva nori ne tik sulyginti elektros gamybą, vartojimą, bet ir iš elektros importuotojos virsti eksportuotoja bei taip susikurti papildomą ekonominės gerovės šaltinį, didinti savo saugumą“, – pabrėžia įmonių grupės vadovas.
Kodėl jėgainės būtent jūroje ir daugiau nei milijonas eurų vietos bendruomenėms
Numatoma, kad mūsų parke gali būti pastatyta iki 55 jėgainių, kurių maksimalus aukštis sieks iki 350 metrų. Kad būtų aiškesnis mastelis – Vilniaus televizijos bokšto aukštis siekia 326,4 m. Nuo pakrantės parkas bus nutolęs bent 37 km, atstumas iki Klaipėdos uosto – apie 50 km.
Paklausus, kodėl parkas kuriamas būtent jūroje ir toje vietoje, vadovas atsako, kad vėjo elektrinės jūroje gali būti aukštesnės, galingesnės, mat vėjas čia stipresnis, pastovesnis, dėl to jos generuoja daugiau elektros energijos, be to, tai daro ilgiau ir kur kas pastoviau.
Bendra parko vieta patvirtinta Vyriausybės sprendimu, o konkursą laimėjusi „Ignitis grupė“ atlieka išsamius dugno tyrimus; papildomai išnagrinėjus vėjų krypčių ir greičių, bangų, srovių, vandens bei oro temperatūros ir net šikšnosparnių aktyvumo duomenis bus nustatyta, kur konkrečiai išskirtame plote stovės kiekviena jėgainė.
D. Maikštėnas sako, kad iš esmės jūrinio vėjo elektrinės vaidins svarbų vaidmenį vykstant žaliajai Europos transformacijai: „Žaliasis kursas numato, kad jūrinio vėjo elektrinių parkai, pastatyti Bendrijos vandenyse, turi užtikrinti trečdalį visos ES energijos poreikio. Vėjuota Baltijos jūra labai palanki tokiai energetikai – ne veltui čia pastatytas pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas pasaulyje. Tą Danija padarė jau daugiau nei prieš trisdešimt metų. Vėliau tą patį padarė Vokietija, Švedija ir Suomija. Šiame sąraše netrukus atsidurs ir Lietuva, čia neabejotinai atsiras latviai bei estai, o Lenkija deklaravo ambicijas, kurias įgyvendinus ji taps daugiausia elektros jūroje gaminančia Bendrijos valstybe.“
Tad, pasak įmonių vadovo, vėjo parkai Baltijos jūroje yra strategiškai svarbūs tiek ES valstybėms atskirai, tiek visai Bendrijai, o mums jie papildomai svarbūs, nes gerokai padidins gamybos pajėgumus.
D. Maikštėnas sako, kad parko statyboms ir vėlesnei jo eksploatacijai reikės daugelio brangių darbo vietų. Tad regiono ekonomika vystant šį projektą pajaus teigiamą jo poveikį.
Prie to tiesiogiai prisidės ir pati „Ignitis grupė“. Ji bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, įsikūrusiomis šalia vystomų ar jau pastatytų parkų, ir skiria lėšas joms svarbiems projektams įgyvendinti. Vien per 3 metus bendruomenėms, šalia kurių įmonių grupė turi parkus, skyrė virš 1 mln. eurų.
Naudinga pasinaudoti kitų šalių gerąja praktika
„Atsižvelgiant į jūrinės energetikos projektų bumą Europos valstybėse, jų kompleksiškumą ir galimas tiekimo grandinių komplikacijas, tai labai ambicingas ir sunkiai pasiekiamas terminas netgi susiklosčius visoms palankiausioms aplinkybėms. Tačiau jūrinės vėjo energetikos vystymas yra labai svarbus visai šaliai ir kiekvienam elektros vartotojui atskirai – tiek dėl sumokamų mokesčių į biudžetą, tiek dėl mažesnės elektros kainos“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas.
Jis pastebi, kad nors tarp Baltijos šalių Lietuva pirmoji paskelbė aukcioną, visgi šalis vėjo energetikos srityje žengia pirmuosius žingsnius, tad naudinga pasinaudoti gerokai ilgiau šioje rinkoje veikiančių užsienio šalių gerąja praktika.
„Europos šalys jau yra įdiegusios 32 GW jūrinio vėjo elektrinių, tad, be abejonės, šiame kelyje jos išmoko daug pamokų, kuriomis verta pasinaudoti. Pavyzdžiui, investuotojams pasiūlyti jau sukurtą infrastruktūrą, kad atėjus į naują šalį netektų keletą metų narplioti specifinės teisinės ir energetinės sistemos, tuo pat metu kurti verslo plėtrai reikiamą energetinę infrastruktūrą pagal vietos operatorių pageidavimus“, – mano jis.
Iš jūros elektros energiją gauna šimtai tūkstančių ir beveik pusantro milijono namų ūkių
Įmonių grupės EPSO-G infrastruktūros ir projektų valdymo vadovas Tomas Varneckas pritaria dėl gerosios praktikos taikymo Lietuvoje ir sako, kad šiuo metu vienos didžiausių jūrinio vėjo jėgainių plėtros rinkų yra Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kinijos, Danijos ir Belgijos, jos sudaro beveik 93 proc. įrengtų jūrinio vėjo jėgainių pajėgumų. Pašnekovas pamini kelis pavyzdžius.
Vienas didžiausių pasaulyje jūrinio vėjo jėgainių parkas, įsikūręs Jorkšyro pakrantėje Šiaurės jūroje, – „Hornsea 2“ . Parkas sudarytas iš 165 vėjo turbinų ir elektros energija gali aprūpinti daugiau nei 1,4 mln. Didžiosios Britanijos namų ūkių.
Kitas pavyzdys yra „Horns Rev 3“, tai didžiausias jūrinio vėjo jėgainių parkas Skandinavijoje. Jis sudarytas iš 49 vėjo turbinų ir elektros energija gali aprūpinti apie 425 000 Danijos namų ūkių.
„Thornton Bank“ yra pirmasis Belgijos jūrinio vėjo jėgainių parkas, įsikūręs Šiaurės jūroje. Jis sudarytas iš 54 vėjo turbinų ir elektros energija gali aprūpinti apie 600 000 Belgijos namų ūkių.
Jūrinio vėjo elektrinių parkų žala aplinkai yra minimali
Į klausimą, kokį poveikį jėgainės gali turėti gamtai, jūros gyvūnijai ir augalijai, T. Varneckas atsako, kad tai apibrėžta jau patvirtintoje poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje, o kompensacines ir prevencines aplinkosaugos priemones turės įgyvendinti antrojo parko, kurio užimamas plotas yra 136,39 km2, vystytojas. Statyba bus vykdoma leidžiamuose plotuose laikantis nustatytų reikalavimų, kurie užtikrins minimalią invaziją jūros dugnui.
Pasak eksperto, šalyse, kuriose jūrinio vėjo elektrinių parkai jau pastatyti, pastebėta, kad vėjo elektrinių pamatai tampa dirbtiniais rifais jūros gyvūnijai ir augmenijai, šie klesti dėl laivų ir žvejybos eismo apribojimų šalia elektrinių. Tokie rezervatai suteikia prieglobstį vietinių rūšių vandens gyvūnams.
„Iš esmės jūrinio vėjo elektrinių parkų poveikis aplinkai yra minimalus, ypač lyginant su naftos ir dujų gavyba jūroje. Vėjo elektrinių parkų poveikis ekosistemoms galimas tada, kai elektrinių pamatai tvirtinami prie jūros dugno arba statomi ant jo. Kad to būtų išvengta, naudojamos įvairios technologijos, tarp kurių yra burbulų užuolaida, mažinanti garso sklidimą po vandeniu, arba mažinamas atstumas tarp atskirų elektrinių – taip minimizuojamas galimai pavojingų paukščiams perskridimų koridorių skaičius ir panašiai“, – paaiškina T. Varneckas.