Kalbant apie krizes versle, ar čia egzistuoja kažkoks, kone neišvengiamas, cikliškumas, ar vis dėlto su tinkama strategija, prevencija ir apdairumu, krizių išties galima visiškai išvengti?
Turbūt reikia atskirti ir atskirai kalbėti apie plačiuoju mastu kylančias krizes ir būdingas konkrečiai įmonei. Nors tai yra neišvengiama ekonominio ciklo dalis, čia visada bus laiminčiųjų ir pralaiminčių, o įmonės bus paliestos skirtingai. Tai, kiek rimtai krizės paliečia vieną ar kitą įmonę, paprastai priklauso nuo verslo sugebėjimo turėti ilgalaikę strategiją ir imtis reikiamų prevencinių priemonių bei laiku pastebėti neigiamus ženklus.
Cikliškas krizes tai padeda ramiai pralaukti, fokusuojantis į esmines veiklas, kaštų valdymą ir atsisakant neprioritetinių klausimų. Kiekviena krizė yra individuali ir jos sprendimo būdai individualūs. Ypač jei krizė yra dėl konkrečios įmonės veiklos, pavyzdžiui netikėtai netenkama svarbių darbuotojų arba partnerių, tuomet jai pasiruošti iš anksto žymiai sudėtingiau. Tokios situacijos tiesiog pralaukti nepavyks, turi būti imamasi pokyčių pirmiausia įsivertinant, ką galima padaryti iš teisinės pusės.
Pastarieji metai buvo išbandymas po išbandymo – pandemija, vėliau karas. Kokių išankstinių žingsnių, namų darbų ir sprendimų nepadariusios įmonės per šias turbulencijas nukentėjo labiausiai?
Istorija yra pilna ekonominių nuosmukių ir pakilimų ir reikia nepamiršti, kad, tarkim, kalbant apie finansų rinkas, svyravimas yra absoliučiai normalus procesas, išsilyginantis ilguoju periodu. Ne kartą esame matę pavyzdžius, kai recesija įmonei tampa galimybe, o ne problema. Taigi, krizė versle kartais gali padėti atrasti naujas verslo nišas (pritaikyti jau gaminamą produkciją karo reikmėms, gaminti apsaugines kaukes ir t.t.), atrasti naujas rinkas ar geriau veikiančias pardavimo strategijas. Kuo labiau įmonė yra priklausoma nuo kelių esminių kontaktų – tuo jai sunkiau juos pakeisti, taigi diversifikacija turi būti vienas iš strategijos prioritetų. Taip pat ir valdymo tęstinumas, kuomet identifikuojami ir surandami žmonės, galintys perimti funkcijas, įvykus netikėtam pasikeitimui.
Nors kiekvienas verslas yra unikalus, yra keletas bendrų išankstinių žingsnių, kurie gali padėti įmonėms išgyventi krizes. Pirmiausia – aiškūs tikslai ir priemonės, kaip tuos tikslus pasiekti. Jei nustatyti konkretūs ir lengvai pamatuojami indikatoriai, tuomet lengviau analizuoti ir suprasti, kurios priemonės neveikia. Taigi, viskas turi prasidėti nuo duomenų analizės, o tam reikalingi nuosekliai ir sistemiškai kaupiami duomenys.
Nieko nenustebins ir antras punktas – pasirūpinimas finansiniais rezervais: įmonės, turinčios pakankamai finansinių rezervų, gali lengviau įveikti sunkumus. Tai apima ne tik pinigų rezervus, bet ir galimybę greitai pasinaudoti alternatyviais finansavimo šaltiniais. Svarbus ir alternatyvių tiekimo grandinių bei pardavimo rinkų identifikavimas. Komunikacija su klientais ir darbuotojais: aiški tiesioginė ir dažnai asmeninė komunikacija su klientais bei darbuotojais padeda išlaikyti pasitikėjimą ir sumažinti neapibrėžtumą. Lankstus požiūris į naujoves: verslai, kurie sugeba greičiau prisitaikyti prie technologinių pokyčių ar rinkos sąlygų, paprastai nukenčia mažiau. Čia kalba eina tiek apie darbo organizavimą nuotoliu, tiek pasikeitusios rinkos poreikių atitikimą. Technologijų keitimosi atveju svarbu identifikuoti pokyčio ambasadorius ir suteikti jam reikiamus instrumentus.
Sakote, kad „neracionaliai valdoma krizė gali pareikalauti didelių resursų ir nukreipti vadovybės dėmesį nuo strateginių verslo tikslų“. Kokie yra dažni, atsikartojantys neracionalaus krizės valdymo pavyzdžiai?
Neracionalus krizės valdymas gali pasireikšti įvairiais būdais ir dažnai tai yra klaidos, kurios kartojasi. Tarkime panikos reakcija – pirmiausia reikia suvokti, kokie rodikliai neįgyvendinami ir juos taisyti, o ne staigiai ir nepagrįstai keisti veiklos strategiją imantis skubotų veiksmų. Tai gali sukelti dar didesnį chaosą ir padidinti krizės poveikį.
Ydingas ir prioritetų nebuvimas, pvz. skubotas ir nepagrįstas įmonės darbuotojų atleidimas mažinant kaštus gali tapti didžiausia problema, nesant aiškaus tikslo ir negalvojant, ką tuo norima pasiekti ilgalaikėje perspektyvoje.
Kitas neracionalumo pavyzdys – netinkamas viešųjų ryšių organizavimas, kuomet nėra aiškios žinutės, kokie pokyčiai vyksta ir ko tuo siekiama. Komunikuoja netinkami žmonės, pritrūksta asmeninio ryšio. Neracionalus krizės valdymas gali būti susijęs su prastu komunikavimu su darbuotojais, klientais ir partneriais, kai pateikiama skirtinga žinutė ir sukeliama sumaištis dėl perspektyvos. Svarbu suprasti, kad kiekvienas verslas yra unikalus, ir neracionalaus krizės valdymo pavyzdžiai gali skirtis. Tačiau šie bendri aspektai gali padėti išvengti klaidų ir sumažinti krizės poveikį.
Nekalbant apie pasaulinę pandemiją ir karą, palietusius daugybę verslų, kokio pobūdžio krizės verslą ištinka dažniausiai? Ar tai koreliuoja su sritimi?
Krizės gali būti finansinės (dažnai susiję su ekonominiu nuosmukiu, atsiradusiomis bankroto grėsmėmis ar tiesiog finansinių lėšų trūkumu); krizės, susiję su tiekimo grandinių trūkinėjimu (gamybos problemos, logistikos sunkumai ir pan.); reputacinės krizės (įvairūs skandalai žiniasklaidoje ar socialinėse medijose, prastas klientų aptarnavimas ir pan.); technologinės krizės (tai BDAR pažeidimai, duomenų nutekėjimai, technologinių sistemų sutrikimai, saugumo pažeidimai ir t.t.); įvairios vidinės krizės (dažnėjantys akcininkų konfliktai, darbuotojų nekonkuravimo pažeidimai) ir t.t. Žinoma, krizės pobūdis gali skirtis pagal verslo sritį.
Kiekvienas atvejis, žinoma, skirtingas, tačiau gal galite pasidalinti pačiais svarbiausiais patarimais, ką daryti identifikavus krizę, o gal atvirkščiai, ko nedaryti, su kuo nepaskubėti, kur nepasielgti per impulsyviai?
Pirmiausia reiktų sugebėti išlaikyti ramybę ir objektyvumą, taigi remtis duomenimis. Taip pat įsivertinti, kiek ir kokios komunikacijos reikia, galbūt tam pasitelkti išorės specialistus. Jeigu svarbu informuoti darbuotojus, klientus ir partnerius apie situaciją, turi būti komunikuojama tiksliai ir pristatomas tolimesnis planas.
Labai svarbu sukurti krizių valdymo planą, kuriame numatytos veiksmų gairės. Tai padeda greitai reaguoti ir išvengti chaoso. Taip pat identifikuoti žmones, galinčiaus geriausiai veikti toje situacijoje: vienų savybių reikia stabiliam veiklos užtikrinimui ir kitų savybių reikia netikėtų problemų suvaldymui. Na ir įsivertinti, kokios išorinės pagalbos reikia – ar tai būtų teisininko, viešųjų ryšių specialisto konsultacija, ar kitų verslo konsultantų pagalba, jei neturima vidinių resursų. Dažnai kitos perspektyvos atnešimas padeda lengviau identifikuoti problemas ir efektyviau jas spręsti.
Tiek gyvenime, tiek versle vieni linkę blogam scenarijui ruoštis iš anksto, kitiems patogiau apie jį negalvoti. Kuo svarbi prevencija kalbant apie verslo krizes ir ar yra kažkokie universalūs aspektai kiekvienam, mažam ir dideliam verslui, nepaisant galimos krizės pobūdžio, ką privaloma padaryti ir kuo pasirūpinti iš anksto?
Prevencija labai taiklus žodis, tačiau neįmanoma pasiruošti visoms situacijoms – verslas yra neatsiejamas nuo rizikos. Nepaisant krizės pobūdžio, yra keletas dalykų, kuriuos tikrai verta įtraukti į verslo strategiją. Pirmiausia, kaip ir minėjau, – išsamių duomenų kaupimas ir jų analizė, kuri padėtų parengti krizės valdymo planą. Būtina turėti rezervą arba finansinių šaltinių alternatyvas. Galiausiai, dažniausiai mokomasi iš praeities situacijų, tad organizacijose pirmiausia reikia identifikuoti ir analizuoti jau buvusias krizes ir jų sprendimų būdus.