Srautai atsigauna
„Keliauk Lietuvoje“ turizmo rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Jolanta Masiulienė tikino, kad pastaruoju metu užsienio turistų srautai Lietuvoje nuosekliai auga.
Kaip teigė, pagal preliminarius Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenis, 2024 m. pirmąjį pusmetį užsienio turistų skaičiaus Lietuvoje atsigavimas jau siekia 76 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Praėjusiais metais (2023 m.) buvo pasiektas 71 proc. užsienio turistų skaičiaus atsigavimas.
„2023 m. sulaukėme 19 proc. daugiau užsienio turistų nei 2022 m.
Pagal šių metų pirminius duomenis taip pat matome išliekančias augimo tendencijas. Didžiausios atvykstamojo turizmo rinkos išlieka Lenkija, Latvija, Baltarusija ir Vokietija, sparčiai auga Jungtinės Amerikos Valstijos.
Žiūrint į 2024 metų I ketv. duomenis, daugiausia užsieniečių atvyko iš Latvijos (29 tūkst.), Baltarusijos (27 tūkst.), Lenkijos (27 tūkst.), Vokietijos (17 tūkst.), Ukrainos (15 tūkst.), Jungtinės Karalystės (14 tūkst.)“, – vardijo ji bei pridūrė, kad lyginant su priešpandeminiais metais, šių metų pradžioje ypač daug turistų atvyko iš Nyderlandų (13 tūkst.) ir JAV (12 tūkst.).
Atstovė pabrėžė, kad atvykstamajam turizmui Europoje turėjo poveikį tiek pandemijos ribojimai, tiek, be abejo, karas Ukrainoje.
„2023 m. Europos Sąjunga pasiekė apie 99 proc. 2019 m. atvykusių užsienio turistų skaičiaus. Visgi atskirų šalių rezultatai ženkliai skiriasi, išryškėjo regioniniai kontrastai. Tradicinės atostogų kryptys Pietų ir Vakarų Europoje atsigavo greičiau.
Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Prancūzija, Ispanija, Graikija, Portugalija, Italija, taip pat Balkanų regionas. Šalys, esančios arčiau karo zonos, sulaukia mažiau turistų. Lietuvos turizmo situacija taip pat buvo paveikta bendrų Europos tendencijų“, – teigė ji.
Kaip aiškino, dalies turistų pasirinkimą ir šiai dienai vis dar veikia nerimas dėl saugumo situacijos regione.
„2024 m. pavasarį Europos kelionių komisijos atlikta apklausa rodo, kad apie 11 proc. Europos keliautojų keliaujant Europoje labiausiai susirūpinimą kelia Rusijos ir Ukrainos konfliktas.
Tai trečias dažniausiai minėtas keliantis nerimą aspektas po bendros kelionės kainos augimo dėl infliacijos bei ekonominės situacijos ir asmeninių finansų“, – teigė ji.
Situaciją keičia vokiečių brigada
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė skaičiavo, kad į mūsų šalį dar negrįžo apie 30 proc. užsienio turistų, tačiau tendencijos – teigiamos.
Jaučiame, kokią gerą įtaką mums davė žinia apie vokiečių brigados įsikūrimą Lietuvoje. Matome, kad saugumo jausmas auga, į mūsų šalį atvyksta daugiau vokiečių turistų. Turime tiek grupių, tiek pavienių žmonių.
„Jaučiame, kokią gerą įtaką mums davė žinia apie vokiečių brigados įsikūrimą Lietuvoje. Matome, kad saugumo jausmas auga, į mūsų šalį atvyksta daugiau vokiečių turistų. Turime tiek grupių, tiek pavienių žmonių.
Jie jaučiasi čia saugiau ir laisviau, nebėra karo baimės. Galiu pasakyti, kad net ir kaimo turizmo sodybose, kur seniau jas daugiau nuomodavo žmonės vakarėliams ar vestuvėms, dabar jas užsieniečiai nuomojasi tiesiog poilsiui“, – aiškino E. Šiškauskienė.
Pagrindinės rinkos, kaip vardija, dabar Vokietija, Latvija, Lenkija.
„O štai Latvijoje situacija – kitokia. Jie tik dabar neteko didžiulio rusų ir ukrainiečių turistų srauto šalyje. Iki pat šiol jie buvo dominuojantys rinkoje“, – sakė ji.
Kaip svarstė, koks bus kitas vasaros sezonas ir kiek užsienio svečių turėsime – priklausys nuo karo Ukrainoje eigos. Kaip tikino, jei karas baigtųsi – užsienio turistai, jos nuomone, visiškai sugrįžtų į Lietuvą.
„Dabar per vykstančius renginius, tokius, kaip „Šaltibarščių festivalis“ ir kitus, visus kviečiame ir parodome, kad gyvenimas vyksta sava linkme, o „Michelin“ į karą neina. Tikslas, kad viskas čia gerai – rodyti per renginius“, – sakė E. Šiškauskienė.
Pokyčius pajuto ir Palanga
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė taip pat tikino, kad svečių iš užsienio šalių sulaukiama vis daugiau.
„Sulaukiame svečių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių, Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, ir net tolimųjų rytų bei JAV.
Tikslių duomenų dar negalime pateikti, bet augimas sieks nuo 7 proc. procentus, o gal ir bus didesnis, statistinius duomenis gausime rugsėjo mėn.“, – teigė ji.
Visgi sakyti, kad turistai mažiau baiminasi dėl netoliese vykstančio karo, ji tikino drastiškai teigti negalinti.
„Situacija švelnesnė nei praėjusiais metais“, – sakė asociacijos vadovė.
Kaip pridūrė, į mūsų šalį daugiau turistų gali atvilioti ir patrauklus klimatas.
„Vienas iš svarbesnių faktorių lemiančių didesnį susidomėjimą mūsų šalimi ir mūsų Vakarų regionu – orai.
Didžiojoje centrinėje, Pietinėje Europos dalyje vasaros kasmet vis darosi karštesnės, Italija, Ispanija, Prancūzija – karščiai kasmet muša vis didesnius rekordus. Turistautojams tai darosi nebepakeliama. O mūsų šalies klimatas su kiekvienais metais darosi patrauklesnis“, – sakė L. Taučiūtė.