Pastarieji argumentai kur kas svaresni. Juolab kad karinės paskirties bei humanitariniai kroviniai į Klaipėdos uostą atplukdomi ir perkraunami jau šiandien. O tai yra ženkli paspirtis ties uoste veikiančioms įmonėms, tiek ir visai šalies ekonomikai.
Pirmieji NATO tankai
2014 m. į Lietuvą per Klaipėdos uostą pirmą kartą buvo atgabenta rimta karinė technika – šarvuotos vikšrinės CV 9035 ir ratinės „Pyranha“ pėstininkų kovos mašinos, tankai „Leopard 2A5“, kita Danijos kariuomenės aukštos parengties bataliono kovinės grupės karinė technika, kuri buvo naudojama Gaižiūnų poligone vykusiose didžiausiose nuo Lietuvos narystės NATO pradžios tarptautinėse pratybose „Kardo kirtis 2014“ (angl. „Saber Strike“ 2014).
Rusijos įsiveržimo į Ukrainai priklausantį Krymą, Donecko bei Luhansko sritis fone ši parama turėjo daugiau simbolinę negu apčiuopiamą karinę reikšmę. Tačiau reikia nepamiršti, kad bet kurio laivo atvykimas į Klaipėdą yra ekonomiškai naudingas.
Papildomos pajamos
Karo laivų vizitai, tarptautinės pratybos ir rotacinės pajėgos dažnai reikalauja ir papildomų logistikos paslaugų, įskaitant kuro, atsargų, maisto ir kitų prekių tiekimo. Visa tai kartu didina ne tik krovinių srautą per uostą, bet ir suteikia papildomų užsakymų tiek vietos, tiek šalies tiekėjams. Karo laivų vizitų ir pratybų metu kariškiai naudojasi tokiomis paslaugomis, kaip viešbučiai, restoranai, transportas, o visa tai prisideda prie paslaugų sektoriaus pajamų augimo tiek Klaipėdos mieste, tiek kituose Lietuvos miestuose.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika priminė, kad laivus reikia bunkeruoti, papildyti vandens ir kuro bei maisto atsargas, plauti jų triumus. O tai generuoja papildomas pajamas laivus priimančioms bei juos aptarnaujančioms įmonėms.
Per tą dešimtmetį nuo 2014-ųjų karinės paskirties kroviniai per Klaipėdos uostą į Lietuvą ir iš jos gabenami nuolat. Būtent per Klaipėdą atvyko rotacinės sąjungininkų pajėgos, per Klaipėdą dalį technikos ir amunicijos gabena ir Vokietija, kitos NATO šalys ir sąjungininkės.
Neskelbtina informacija
Tačiau kokias pajamas surenka visi logistikos grandinės dalyviai, yra neskelbtina informacija. Taip pat niekas neskelbia, kokie kiekiai karinės paskirties krovinių gabenama per Klaipėdos uostą.
V. Šileika prisipažino, kad prieš keletą metų per jo vadovaujamą įmonę UAB Klaipėdos konteinerių terminalą karinės paskirties kroviniai keliaudavo. „Tačiau dabar mes šioje grandinėje nebedalyvaujame dėl vietos stokos“, – prisipažino V. Šileika, kuris yra ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.
Didelė dalis šios rūšies krovinių atplukdoma konteineriuose bei ro-ro keltais į laivų krovos AB Klaipėdos Smeltę“ ir koncernui „Achemos grupė“ priklausantį UAB Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT).
Tačiau šių bendrovių atstovai neskelbia jokios informacijos apie karinės paskirties krovinius.
„Apgailestaujame, tačiau informaciją, susijusią su karinės paskirties judėjimu per „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą, esame įsipareigoję laikyti konfidencialia. Tokiais klausimais, kaip karinių krovinių srauto reikšmė visam Klaipėdos uostui, bendro srauto dinamika ir panašius, siūlytume adresuoti AB Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai (KVJUD), kuri seka ir analizuoja suminį visų krovos kompanijų rezultatą“, – rekomendavo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas.
KVJUD generalinio direktorius Algis Latakas akcentuoja sąjungininkų buvimo Lietuvoje naudą visai šaliai, jis esą svarbus ne tik Klaipėdos uostui.
„Žinoma, kiekvienas į Klaipėdos uostą įplaukęs laivas skaičiuojamas, per uostą atkeliavusi karinė technika taip pat nugula į metinę statistiką. Nuolatinis sąjungininkų buvimas ir dalyvavimas tarptautinėse pratybose taip pat didina Klaipėdos uosto tarptautinį matomumą ir svarbą, suteikia galimybes papildomoms pratyboms“, – samprotavo A. Latakas.
Jis taip pat priminė, kad šiemet birželio 5–22 dienomis Baltijos jūroje vyko didžiausios karinės pratybos „Baltops 24“. Šiuo tikslu į Klaipėdą atplaukė virš 30 NATO sąjungininkų karinių laivų. Klaipėdos uostas vienu metu buvo priėmęs ko gero didžiausią karinių laivų ir įgulos rikiuotę istorijoje. Ruošiantis šiam priėmimui, kartu su kariškiais organizuotos parą trukusios kompleksinės uosto apsaugos pratybos. Uosto direkcijos darbuotojai turėjo galimybę patikrinti uosto terminalų apsaugos pareigūnų ir apsaugos tarnybų parengtį, įvairių įstaigų tarpusavio sąveiką.
„Sąjungininkų laivų vizitai taip pat svarus argumentas, kodėl reikia vystyti ir modernizuoti uosto infrastruktūrą, prižiūrėti uosto laivybos kanalą. Privalome užtikrinti tinkamas sąlygas ne tik komerciniams laivams, bet sąjungininkų laivynui“, – pabrėžė A. Latakas.
Neteko krovinių
Reikia prisiminti, kad didžiausias mūsų šalies transporto mazgas 2022 m. patyrė skaudų smūgį, kai dėl sankcijų Baltarusijai buvo atsisakyta iš šios šalies gabenamų kalio trąšų. Tiek šios rūšies, tiek kitų iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą eksportuojamų krovinių 2019 m. uoste perkrauta 14,1 mln. tonų. Tai sudarė 30,5 proc. visos uosto krovos.
2020 m. – 15,6 mln. tonų (apie 32 proc. visų krovinių).
2021 m. antrąjį ketvirtį neliko baltarusiškų naftos produktų. Jie perkelti į Rusijos uostus.
O nuo 2022 m. dingo ir trąšos. Kažkada 46 mln. tonų per metus perkrovęs Klaipėdos uostas šiemet džiaugiasi prognozuojama 35 mln. tonų metine apyvarta.
Todėl visi kroviniai, net ir karinės paskirties, svarbūs visiems logistinės grandinės dalyviams.
Uosto nauda
Tereikia prisiminti Antrojo pasaulinio karo istoriją. Beveik prieš 80 metų, kai Raudonoji armija priartėjo prie Rytų Prūsijos sienų ir atkirto Kurše (Latvija) įsitvirtinusius buvusios vermachto Šiaurės armijos likučius, tarp kurių buvo ir estų, latvių bei lietuvių savanorių dalinių, jūros kelias tapo vieninteliu išsigelbėjimo keliu civiliams bei būdu tiekti paramą.
O 1945 sausį Stalinui pradėjus Rytų Prūsijos operaciją buvo paskelbta didžiausia pasaulyje civilių evakavimo operacija „Hanibalas“, per kurią jūra į saugesnius regionus buvo evakuota daugiau nei 2 mln. civilių.
Dar priminsiu, kad net ir Vokietijai pasirašius kapituliacijos aktą, Kuršo grupuotė liko nenugalėta, čia tebevyko mūšiai.