Problemų – ne viena
„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis teigė, kad tiesioginių užsienio investicijų (TUI) sumažėjimas jaučiamas ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europos Sąjungoje.
Jungtinių Tautų duomenimis, 2023 m. TUI projektų skaičius Europos Sąjungoje smuko 10 proc., o skaudžiausiai paveikti liko verslo paslaugų ir informacinių ir ryšių technologijų segmentai.
Lietuvoje per pirmąjį 2024 m. pusmetį pritraukti 22 projektai, o tai yra 15 proc. mažiau nei per 2023 m. analogišką laikotarpį.
„Visgi nepaisant rinkos iššūkių, tam tikrose sektoriuose, tokiuose kaip gynybos pramonė ar žalioji ekonomika, investicijų apimtys sparčiai auga. Lietuvai tai – puikus šansas susikurti naujus augimo šaltinius. Tai rodo ir per pirmąjį pusmetį pritrauktos rekordinės 239 mln. Eur investicijos į ilgalaikį turtą, kurias reikšminga dalimi lėmė gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ investicijų planai“, – pabrėžė E. Čivilis.
Nors įprasta manyti, kad daugiausia įtakos investicijų pritraukimui turi neapibrėžta geopolitinė situacija, pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo, didelius iššūkius Lietuvos galimybėms pritraukti TUI kelia mažėjanti talentų pasiūla, nepakankamas finansinių subsidijų instrumentų konkurencingumas ir investicijoms reikalingos parengtos infrastruktūros trūkumas.
„Lietuvai bus sudėtinga pritraukti pažangius investicijų projektus, jei neužtikrinsime tam reikalingos aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlos.
Inžinerijos, informacinių technologijų, gamtos mokslų ir matematikos bakalauro ir vientisųjų studijų absolventų skaičius per dešimtmetį sumažėjo maždaug perpus, tad ateityje vis svarbesnis vaidmuo teks šalies gebėjimams pritraukti talentus iš užsienio.
Lietuva atsilieka nuo kitų šalių konkurenčių ir pagal valstybės finansinių paskatų konkurencingumą. Faktiškai suteikta vidutinė regioninė pagalba 2019-2023 m. gamybos projektams Lietuvoje siekė 14 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų“, – teigė jis bei patikslino, kad tuo tarpu Rumunijoje intensyvumas siekė 48 proc., o Vengrijoje 24 proc.
„Lietuvos finansinės paskatos yra dar mažiau konkurencingos, kalbant apie stambių investicijų pritraukimą strategiškai reikšminguose ir pastaruoju metu itin sparčiai augančiuose gamybos sektoriuose, tokiuose kaip žalioji ekonomika.
Dirbant su stambiomis investicijoms, būtinuoju reikalavimu investicijų pritraukimui yra išvystyta pramoninių teritorijų infrastruktūra, tačiau šiuo metu didelių išvystytų sklypų ir investicijoms tinkamų pastatų Lietuvoje trūksta.
Laisvosiose ekonominėse zonose nėra nė vieno didesnio nei 20 ha sklypo su išvystyta infrastruktūra“, – pastebėjo E. Čivilis.
Koją gali kišti ir išaugęs darbo užmokestis
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat tikino, kad vietos, kur Lietuvai stengtis, dar tikrai yra.
Dalis dalykų susiję su geopolitiniu neapibrėžtumu, o kita bėda, kad Lietuvoje yra smarkiai išaugęs darbo užmokestis. Užsienio verslas skaičiuojasi, ar jam apsimoka čia veikti.
„Dalis dalykų susiję su geopolitiniu neapibrėžtumu, o kita bėda, kad Lietuvoje yra smarkiai išaugęs darbo užmokestis. Užsienio verslas skaičiuojasi, ar jam apsimoka čia veikti.
Investuotojai nežiūri šios dienos situacijos, jie žiūri 5-10 m. į priekį, o šioje vietoje Lietuva konkurencinio pranašumo nebeturi“, – sakė ekonomistas.
Jis kalbėjo ir apie mūsų šalyje pakilusį kainų lygį bei apie galimą mokesčių augimo riziką.
„Estija neša šią vėliavą visoms Baltijos šalims. Jie neseniai padidino tiek PVM, tiek GPM, tiek pelno mokesčius. Viską susumavus galime pasidaryti nepatrauklūs. O kur dar demografija“, – užsiminė jis.
Išsiskiria ir gerąja prasme
Nors, kaip teigė, problemų yra, Lietuva turi ir savo stiprybių.
Jomis, pasak E. Čivilio, išlieka išsilavinę darbuotojai ir santykinai palanki reguliacinė ir mokestinė aplinka.
„Investicinę aplinka pastaraisiais metais sustiprino priimti sprendimai dėl žaliojo koridoriaus stambioms investicijoms praplėtimo kapitalui imlioms investicijoms, sklypų pasiūlos investuotojams didinimo laisvosiose ekonominėse zonose ir valstybinės žemės rezervavimo modelio.
Papildomu privalumu gali tapti ir šalies lyderystė kibernetinio saugumo srityje bei sutrumpintos procedūros nacionaliniam saugumui svarbioms gynybos pramonės investicijoms“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Jis pabrėžė, kad geras pavyzdys gali būti ir „Rheinmetall“ gamykla.
„Sėkmės istorijos rodo, kad Lietuva gali tikėtis laimėti, tik skirdama aukštą valstybės institucijų prioritetą TUI pritraukimui. Dėmesys investuotojų poreikiams, ryžtingi sprendimai investicinės aplinkos gerinimui, agresyvi investicijų pritraukimo politika gali nusverti investuotojų sprendimą Lietuvos naudai“, – sakė jis.
Situacijai pagerinti – keturi receptai
Anot Ž. Maurico, yra keletas dalykų, kurių Lietuva galėtų imtis norint pagerinti situaciją ir pritraukti daugiau investicijų.
„Galime bandyti įtikinti, kad nekelsime mokesčių, bent jau tų, kurie susiję su darbo užmokesčiu ir kapitalu. <...>
Turime toliau investuoti į energetiką, ypač, į atsinaujinančią. Tai reikalinga tam, kad tam tikrais mėnesiais, dienomis, turėtume labai pigią elektros energiją ir ji būtų pigesnė nei Vokietijoje ir būtų „švari“. Tai investuotojams – labai svarbus dalykas
Turime toliau investuoti į energetiką, ypač, į atsinaujinančią. Tai reikalinga tam, kad tam tikrais mėnesiais, dienomis, turėtume labai pigią elektros energiją ir ji būtų pigesnė nei Vokietijoje ir būtų „švari“. Tai investuotojams – labai svarbus dalykas“, – išskyrė jis.
Ekonomistas tikino, kad padėtų ir teisinės aplinkos gerinimas verslui.
„Ji turi būti kiek įmanoma palankesnė, neturime jų apriboti įvairiais teisiniais trikdžiais. Čia neturime būti lyderiai reguliacinės aplinkos griežtumu“, – pažymėjo jis.
Kaip ketvirtą dalyką Ž. Mauricas įvardijo viešųjų išlaidų efektyvinimą.
„Per pandemiją nuėjome kitu keliu. Mes, kaip maža valstybė, turėtume turėti mažesnį perskirstymą nei didžiosios kaimynės. Tada išlaikysime tam tikrą konkurencinį pranašumą“, – sakė jis.
