Tiesa, baltarusiškų kalio trąšų mes nebeimportuojame, tačiau mielai perkame baltarusiškus drabužius, baldus, vaisius ir daržoves bei riešutus. O atgal į Baltarusiją eksportuojame, kaip keistai beskambėtų, priekabas ir puspriekabes bei automobilius. Pastarųjų apimtys šiemet išaugo net kelis kartus, o sumos pasiekė šimtus milijonų eurų.
Tai ne vienintelė prekių grupė, kurios į kaimyninę šalį išvežame vis daugiau. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas savo feisbuko paskyroje rašė: „Atkreipsiu dėmesį ir į nerimą keliančią situaciją – jau du mėnesius smarkiai auga lietuviškos kilmės prekių eksportas į Baltarusiją ir tam įtakos labai turi viena prekių grupė – maisto gamybos pramonėje naudojamos įrangos eksportas. Net prieš sankcijas nebuvo tokio didelio tokios įrangos eksporto į Baltarusiją.“
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per devynis 2023 metų mėnesius į Baltarusiją eksportuota 83,063 mln. eurų vertės automobilių ir kitų autotransporto priemonių, daugiausia skirtų žmonėms vežti, įskaitant lengvuosius keleivinius-krovininius automobilius (universalus) ir lenktyninius automobilius.
Šiemet per tą patį laikotarpį į kaimyninę šalį eksportavome 163,745 mln. eurų vertės minėtų transporto priemonių, daugiau nei du kartus daugiau.
Labai tikėtina, kad dalis šių automobilių gali iškeliauti į Rusijos Federaciją, kuriai taikomos griežtesnės sankcijos.
O Baltarusija dėl nevienodai taikomų tarptautinių sankcijų ir dėl to, kad abi šalis sieja glaudūs ekonominiai-politiniai santykiai, yra naudojama, kaip tranzito šalis, siekiant tiekti Rusijos rinkai prekes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos.
Priekabos traktoriams?
Įdomi situacija ir su priekabomis ir puspriekabėmis. Pernai per devynis mėnesius į Baltarusiją eksportuota 11,3 mln. eurų vertės šių transporto priemonių. Šiemet per tą patį laikotarpį eksportuotų į Baltarusiją priekabų ir puspriekabių vertė išaugo net iki 49,37 mln. eurų.
Tokią informaciją pateikė Valstybės duomenų agentūra (buvęs Statistikos departamentas).
Muitinės turimais duomenimis, didžioji dauguma visų į Baltarusijos Respubliką eksportuojamų automobilių vėliau yra registruojami Rusijoje ir tokiu būdu apeinamos tarptautinės sankcijos.
Muitinės duomenimis, tiek kainuoja eksportuotų 3016 priekabų.
Vežėjai svarsto, kad tai galėtų būti ne vilkikų priekabos ir puspriekabės, o žemės ūkio technikos priekabos bei atsarginės jų dalys.
Savo ruožtu Muitinės departamento duomenimis, tikėtina, kad įmonės eksportavo priekabas į Baltarusiją, o iš ten jos galėjo būti išvežamos ir perparduotos Rusijoje. Taip formaliai išlaikant ES ir nacionaliniuose teisės aktuose keliamų sankcijoms reikalavimų. Lietuvos muitinės atstovai ne kartą yra akcentavę, kad tarptautinių sankcijų suvienodinimas Rusijai ir Baltarusijai išspręstų problemas susijusias „teisėtomis“ tarptautinių sankcijų apėjimo schemomis, informavo Muitinės departamento komunikacijos vyr. specialistė Irmina Frolova – Milašienė.
„Atnaujinus birželio 30 d. Baltarusijai skirtą sankcijų reglamentą, kuriuo buvo įvesti ribojimai ir pereinamasis periodas (iki spalio 2 d.) priekabų srautai pradėjo kristi, nemažą dalį įtakos galėjo padaryti ir tai, kad ne tik buvo sukurti eksporto draudimai, bet neleista gabenti prekių su baltarusiškomis priekabomis per ES teritoriją, kas irgi apribojo priekabų įsigijimą“, – paaiškino I. Frolova Milašienė.
Motociklų, (įskaitant mopedus), dviračių ir panašių transporto priemonių su pagalbiniais varikliais, su priekabomis, eksporto į Baltarusiją apimtys mažėja: 2023 m. per du ketvirčius buvo išvežta 9,673 mln. eurų vertės šių transporto priemonių, o šiemet per tą patį laikotarpį – 4,81 mln. eurų vertės motociklų.
Importuojame maistą ir baldus
Jei į Baltarusiją iš Lietuvos keliauja transporto priemonės, tai lietuviai iš kaimynų importuoja daugiausiai maisto produktus, baldus ir net drabužius. Tiesa, kiekviena mėnesį kai kurių produktų ir prekių srautas mąžta.
Į Lietuvą importuotų gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei jų skilimo produktų; paruoštų maistinių riebalų; gyvūninio arba augalinio vaško vertė 2024 m. per devynis mėnesius sudarė 13 mln. eurų. Pernai per tą patį laikotarpį eksportavome 11,33 mln. eurų vertės riebalų.
Cukraus ir konditerijos gaminių iš cukraus šiemet nebepirkome, pernai per devynis mėnesius saldumynų įsigijome už 848 tūkst. eurų.
Trąšų iš Baltarusijos šiemet išvis nebeksportavome. Pernai per devynis mėnesius – už 1,88 mln. eurų.
Muitas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai, paruošti vaškai, blizginimo arba šveitimo priemonės, žvakės ir panašūs dirbiniai, modeliavimo pastos, stomatologiniai vaškai, taip pat stomatologijos preparatai, daugiausia iš gipso, taip pat domina Lietuvos pirkėjus. Šiemet per 9 mėnesius importavome 2,63 mln. eurų vertės šių prekių (pernai per tą patį laikotarpį – už 2,41 mln. eurų).
Plastiko ir jų dirbinių šiemet per tris ketvirčius importavome daugiau – už 6,3 mln. eurų (2023 m. – 3,6 mln.).
Megztų arba nertų drabužių ir jų priedų šiemet per devynis mėnesius į Lietuvą importuota už 1,9 mln. eurų (pernai – 1,88 mln. eurų).
Taip pat per devynis mėnesius šiemet importuota 1 mln. eurų vertės stiklo ir stiklo dirbinių (pernai – 600 tūkst. eurų).
Aliuminio ir jo dirbinių šiemet įsigijome už 8,2 mln. eurų (pernai per devynis mėnesius – už 5,6 mln. eurų).
Baldų, patalynės reikmenų, čiužinių, čiužinių karkasų, dekoratyvinių pagalvėlių ir panašių kimštinių baldų reikmenų, šviestuvų ir apšvietimo įrangos, šviečiančiųjų ženklų, šviečiančiųjų iškabų ir panašių dirbinių, surenkamųjų statinių šiemet į Lietuvą importuota 11,79 mln. eurų (pernai per 9 mėnesius – už 17,31 mln. eurų).
Be to, šiemet per devynis mėnesius importavome 278 tūkst. tonų daržovių (šviežių arba atšaldytų), kurių vertė – 1,68 mln. eurų.
O vaisių ir riešutų (nevirtų arba išvirtų garuose ar vandenyje, užšaldytų, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių) šiemet per tris ketvirčių importavome net 571 tūkst. tonų. Jų vertė – 1,214 mln. eurų.
Iš viso šiuo metu ES ribojamosios priemonės Baltarusijai taikomos 261 asmenims ir 37 subjektams. Atitinkamai įšaldomas į sąrašą įtrauktų subjektų turtas, o ES piliečiams ir bendrovėms yra draudžiama sudaryti tiems subjektams galimybę naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais. Be to, fiziniams asmenims taikomas draudimas keliauti, todėl jie negali atvykti į ES teritoriją arba vykti per ją tranzitu.
