Kaip to pavyko pasiekti, kokius moralinius pasirinkimus tenka rinktis laidoje „Verslo požiūris“.
P. Masiulis sako, kad pelnas teisingas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad mobiliojo ryšio operatorius turi ne 160, bet apie 700 žmonių. Visgi, netgi taip skaičiuojant, pelningumas labai geras.
„Pelnas vienam darbuotojui Europoje mažesnis nei pas mus. Kiek darėme tyrimų, pagal efektyvumą ir pagal pajamas vienam darbuotojų bei pagal augimą daugelyje sričių „Tele 2 Lietuva“ pirmauja Europoje. Manau, kad esmė yra žmonės. Jei turi gerus žmones ir gerą strategiją, rezultatas būna fantastiškas“, – kaip pasiekia tokius rezultatus aiškina vadovas ir sako, kad sėkmės paslaptis paprasta – įmonėje sąlyginai mažai žmonių.
Principas – kuo mažiau darbuotojų, tuo jie daugiau darbų padaro. Jei žmogus turi vieną funkciją ir už ją atsakingas, jam nereikia tartis su kolegomis, viską padaro labai greitai. Jei reikia tartis su 5-6 kolegomis, tiesiog gaištamas laikas.
„Kai pradėjau, teoriškai šį metodą žinojau, tačiau galvojau, kad tartis reikia. Visgi, paaiškėjo, kad kai žmogus atsakingas vienas už vieną funkciją, tai įsijungia žmogiško orumo faktorius, kuris įmonei labai pelningas. Tiesiog žino, kad už jo nugaros niekas nebestovi. Darbuotojas jaučiasi svarbus ir kai jis išeina iš darbo, įmonei skauda. Tačiau tokie žmonės neišeina“, – dėsto P. Masiulis ir sako, kad vadovo pareiga parinkti žmones pagal jų talentus. Jai pavyksta, darbuotojams išauga sparnai ir čia gimsta efektyvumas.
Veikiama pagal principą, kad kiekvienas žmogus tarsi atskira įmonė, kuri turi būti pelninga.
Tai lemia ir įdarbinimo politiką. Su kiekvienu pretendentu kalbasi penki skyrių vadovai ir po to generalinis direktorius.
„Man skaudu kai reikia atleisti žmogų. Su pretendentu kalbasi skirtingi žmonės iš skirtingų skyrių. Psichologijos mokslas sako, kad kai tariesi bent su trimis žmonėmis, klaidos tikimybė maža. Jei nesijaučiu tikras, kad žmogaus nereikės atleisti, ratas sukasi iš naujo. Buvo atvejis, kai žmogaus neradome pusantrų metų. Man pagrindinis dalykas pasirenkant, kad degtų žmogaus akys“, – aiškina P. Masiulis ir tuo pačiu pabrėžia, kad jei akys dega, gali ir suklysti. Dėl to reikia, kad kuo daugiau žmonių pakalbėtų su pretendentu.
Visgi, klaidų pasitaiko, nors, pasak vadovo, jų būna mažai. Svarbu, kad žmogus būtų orientuotas į rezultatą, ne procesą, nors yra buvę, kai žmogų teko atleisti po 11 dienų. Darbuotojas tiesiog žiūrėjo į kompiuterį ir nieko nedarė, nors visi pokalbiai buvo sėkmingi. Pasak vadovo, kai reikia atleisti žmogų, tai patys skausmingiausi momentai.
„Iš valstybės tarnybos pas mus žmonės nelabai eina, nepasitiki savimi, o galėtų ateiti. Manau, ten daug darbo jėgos, kuri galėtų dirbti pas mus“, – dėlioja P. Masiulis ir sako, kad žmonės, ne strategijos padaro verslą.
Kalbant apie mentaliteto skirtumus, lietuviai ir latviai labai panašūs, estams reikia ilgiau paaiškinti. Tačiau lietuvis gauna vienas instrukcijas, o jas vykdo kitaip. Estas tiesiog jas tiksliai vykdo.
Jis įvardina ir savo pagrindinį darbą – kalbėtis su žmonėmis įmonėje. Nemėgsta didelių pasitarimų. 80 proc. sprendimų priimam kalbant dviese. Kitas darbas ir pareiga – formuoti ambiciją kitiems metams ir bandyti atspėti kas blogo gali atsitikti. Vienas iš įmonės šūkių: „tik paranojikai išlieka“.
P. Masiulis įvardina ir didžiausią savo baimę – pramiegoti kokią nors galimą krizę, pasamdyti per daug žmonių, kuriuos ištikus krizei reikės atleisti. Įmonė turi augti „alkana“. Žmonės turi normaliomis sąlygomis dirbti 80 proc. pajėgumu, kad ištikus krizei būtų galima panaudoti jų pilną potencialą.
Šiuo metu „Tele 2“ žmonių nesamdo, nes neatmetama krizės galimybės. Lietuvos pagrindinė eksporto rinka, nuo kurios priklauso mūsų pramonė, Vokietija, o ten ženklai neramūs. Estija ir Latvija patiria sunkumų, nes jų ekonomikos priklausė nuo Skandinavijos.
„Vargu ar bus didžiulė krizė, bet sulėtėjimas gali būti“, – sako P. Masiulis.
Kalbėdamas apie savo, kaip vadovo, gyvenimą, jis labai daug laiko praleidžia Estijoje, kur įmonė praktiškai perkuriama iš naujo. Teko pakeisti daugumą vadovų.
„Reikia būti vietoje, kad pamatytum, ko žmonės nerimauja, ko bijo, kas nusiteikęs piktybiškai. Mano vienas iš didžiausių pasiekimų, kad mūsų įmonės skirtingose šalyse tarpusavyje nekonkuruoja. Atvirkščiai, padeda viena kitai. Atsirado komandinis darbas“, – dėsto P. Masiulis ir vėl pabrėžia, kad vadovo darbas ne techninės užduotys, bet verslo ambicijos.
Niekas nenori dirbti atsiliekančioje įmonė. Stebėtina, tačiau jei įmonės tikslai beveik nepasiekiami, visi nori dirbti toje bendrovėje ir tai motyvuoja.
„Ambicija motyvuoja geriau nei pinigai, tačiau kiekvienas žmogus pas mus įmonėje žino, kiek jis vertas. Todėl labai svarbu mokėti gerą algą geram darbuotojui. Kitaip jie tiesiog išeis. Vadovo užduotis atskirti tokius žmones ir juos įvertinti. Pagyrimo neužtenka“, – pastebi P. Masiulis.
Jis sako, kad būtina atpažinti kiek žmogus vertas ir net sumokėti jam šiek tiek daugiau. Išimtinais atvejais „Tele 2“ atlyginimas žmogui didinamas du kartus per metus. Alga gali kilti nuo 5 iki 40 proc.
Kalbėdamas apie tikėjimą, P. Masiulis sako, kad Dievas mato, ką jis daro nuoširdžiai, o ką ne. Todėl visada dirbs maksimaliai gerai. Nors eidamas į šias pareigas abejojo ar nebus moralinių sankirtų, tačiau jų nebuvo.
„Jei būtų vadovas, kuris lieptų daryti nemoralius dalykus, to nedaryčiau. Pavyzdžiui, negaliu žeminti ar skriausti žmones. Gal tada geriau tiesiog nedirbti tokio darbo“, – sako P. Masiulis ir sako, kad viena iš ribinių situacijų buvo elgesys su klientais.
Prieš keletą metų buvo klausimas, kaip vertinti esamus ir naujus klientus. Labai magi naujiems duoti geresnes kainas nei seniems. Tai milžiniški pinigai.
„Nors konkurentai taip darė, šios ribos negalėjau peržengti. Kai pritraukti geresnėm kainos nauju, turi mažinti ir seniems. Klientų kiekis augo, o pelnas mažėjo. Švedai manęs klausė „Petrai, ką tu darai“. Po trejų metų ši strategija atsipirko su kaupu, nes klientai nenorėjo išeiti“,– prisimena vadovas.
Kalbėdamas apie įmonės savininkų pasikeitimus – bus įdomus. Iš naujų savininkų bus galima išmokti geros finansinės analizės.
Kalbėdamas apie „Saugu“ iniciatyvą ir kaip Lietuva galėtų sustiprinti savo saugumą, P. Masiulis sako, kad reikėtų pirkti daugiau ginklų, o kitas žingsnis – prisitraukti keletą milžiniškų gamyklų. Tada interesų balansas pakryptų kitaip.
