Tikimasi įmonių aktyvumo
Paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, gyventojai turi būti aprūpinami būtiniausiais maisto produktais. Tokia garantija pastaraisiais metais mums yra itin aktuali.
Anksčiau veikusi valstybės maisto rezervo sistema, kai žemės ūkio ir maisto produktai buvo valstybės lėšomis perkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir saugomi valstybei priklausančiose įmonėse, buvo dažnai kritikuojama kai neefektyvi. Todėl ši tvarka buvo pakeista, o į maisto rezervo kaupimą ir saugojimą bandoma pritraukti verslą. Tačiau šis procesas nėra toks sėkmingas.
Valstybės maisto rezervą tvarkančios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žostautienė sakė, kad kaip tik šiuo metu vyksta viešieji pirkimai, tad tikimasi aktyvaus įmonių dalyvavimo.
Maisto produktai į valstybės rezervą įsigyjami pagal rezervavimo sutartis, skelbiant atvirą tarptautinį konkursą vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Nuo 2024 m. liepos 29 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje yra paskelbti viešieji pirkimai maisto produktų ir jų rezervavimo paslaugoms įsigyti. Tiekėjų užklausos ir pasiūlymai gali būti teikiami iki 2024 m. rugsėjo 2 d.
ŽŪM atstovė iškart pabrėžė, kad valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informacija, kaip tai reglamentuoja Valstybės rezervo įstatymo 7 straipsnis, tad detalios informacijos, kur ir kaip saugomas maisto rezervas, nėra ko tikėtis.
Įžvelgia riziką patirti nuostolius
Paskelbtame viešajame konkurse maisto produktų ir jų rezervavimo paslaugoms įsigyti ketina dalyvauti Kėdainių konservų fabrikas, tačiau konkurso sąlygas gamintojams įvardija kaip sudėtingas ir nepalankias.
„Konkursą skelbianti institucija prašo pagaminti, laikyti ir saugoti didžiulį produktų kiekį, tačiau neįsipareigoja jo nupirkti. Be to, taikomos ir specialios konkursinės sąlygos rezervo sandėliavimui, kurias ne visada yra galimybė išpildyti. Štai čia ir yra visa esmė, kuri labai stipriai apsunkina gamintojų dalyvavimą šiame konkurse“, – komentavo Kėdainių konservų fabriko komercijos direktorė Rasa Naujalė.
Ji aiškino, kad reikalavimas pagaminti didelį kiekį produktų ir įsipareigoti jį laikyti bei saugoti be garantijos, jog jis bus nupirktas, reiškia didelę riziką patirti nuostolius, jei perkančioji organizacija to produkto nenupirks, nes kiekvienas produktas turi galiojimo terminą.
„Žinoma, perkančioji organizacija sumokės už produkto sandėliavimą ir saugojimą, nes dalyvaujant konkurse pateikiama ir produkto saugojimo bei sandėliavimo paslaugos kaina, tačiau reikia suprasti, kad jei produktas nebus nupirktas, perkančiajai organizacijai sumokėjus vien už paslaugą, didelio kiekio produktų su stipriai sumažėjusiu galiojimo terminu realizacijos atsakomybė lieka tik gamintojui. Mes šiame valstybės rezervo konkurse dalyvausime siūlydami tik du produktus iš trijų prašomų dėl per didelės galimų nuostolių rizikos“, – sakė R. Naujalė.
Bendrovės „Malsena plius“ generalinis direktorius Marius Dužinas patikino, kad įmonei svarbu prisidėti prie nacionalinio maisto saugumo iniciatyvų, ir šiuo metu yra vertinama situacija, analizuojamos viešųjų pirkimų sąlygos ir svarstoma dalyvauti maisto rezervo sistemoje.
Galioja konfidencialumas
V. Žostautienė nurodė, kad pagal šiuo metu vykdomus maisto produktų ir jų rezervavimo paslaugoms įsigyti viešuosius pirkimus planuojama sudaryti rezervavimo paslaugų sutartis 24 mėnesiams su galimybe jas pratęsti 12 mėnesių.
Į valstybės rezervą ŽŪM nori įsigyti tokius ilgalaikiam saugojimui tinkamus maisto produktus: miltus, aliejus, įvairias konservuotas daržoves, įvairias kruopas, kūdikių maitinimo mišinius, konservus ir kitus produktus.
Būtiniausių produktų krepšelis sudarytas vadovaujantis Vyriausybės 2024 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 218-2 „Dėl valstybės rezervo sudarymo ir kaupimo 2024 metais“, kuris yra riboto naudojimo. Taip pat ir atsižvelgus į sveikatos apsaugos ministro įsakymu rekomenduojamą vienam gyventojui reikiamą maisto produktų ir vandens paros normą.
Pasiteiravus apie planuojamų įsigyti maisto produktų kiekius, ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė sakė, kad ši informacija yra konfidenciali.
Ji taip pat neatsakė, kuriam laikotarpiui ir kokiam kiekiui gyventojų pakaktų maisto atsargų iš valstybės rezervo, jeigu ištiktų kokia bėda, nes ši informacija yra riboto naudojimo.
„Paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais Valstybės rezervo įstatymo nustatytais atvejais Vyriausybė nustato kuriam laikotarpiui ir kokiam gyventojų skaičiui yra kaupiamas valstybės rezervas“, – komentavo V. Žostautienė.
Rezervuojami maisto produktai, susidarius ekstremaliajai situacijai, krizės atveju, paskelbus mobilizaciją ir (arba) įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, negali būti be Vyriausybės ar ŽŪM leidimo naudojami jokiems kitiems tikslams.
Pakeitė konkurso sąlygas
Ir anksčiau maisto pramonės atstovai yra minėję, kad įmonėms gana nelengva atitikti viešųjų pirkimų konkurso reikalavimus. Viena iš tokių sąlygų buvo, kad kone trečdalis perkamų produktų būtų ekologiški arba pažymėti ženklų „Kokybė“.
Dabar tokio reikalavimo nebeliko, nes vykdant valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų įsigijimo, rezervavimo ar saugojimo pirkimus galima netaikyti žaliųjų pirkimų reikalavimų. Tačiau atsirado kitas – maisto produktų sandėliavimui rezervavimo metu naudoti energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.
V. Žostautienė paaiškino, kad sąlyga dėl energijos iš atsinaujinančių šaltinių nėra privaloma, tai yra tik vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų, už tai, apskaičiuojant tiekėjo pasiūlymo ekonominį naudingumą, skiriama 10 balų iš 100 galimų.
Sudarius rezervavimo sutartį, tiekėjai neprivalo nuolatos saugoti maisto produktų, tačiau įsipareigoja juos tiekti kaip tai nustatyta valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytoje rezervavimo sutartyje. Už rezervavimo paslaugas tiekėjams mokamas nustatytas rezervavimo paslaugos mokestis.
Tiekėjas įsipareigoja maisto produktus saugoti sandėliuose, kurie yra Lietuvos teritorijoje ir užtikrinti saugomų maisto produktų laikymo reikalavimus. Taip pat jis turi sudaryti galimybę ŽŪM atstovams ne rečiau kaip vieną kartą per metus patikrinti tiekėjo galimybes užtikrinti rezervavimo sutartyje nustatyto kiekio ir rūšies maisto produktų rezervavimą per sutartyje nustatytą terminą.
Pasigenda verslo sudominimo
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas akcentavo, kad valstybės maisto rezervo klausimas – didelės svarbos, ypač dabar, kai visi kalbame apie nacionalinį saugumą, gynybos strategiją, civilinę saugą ir t. t., todėl apie tai periodiškai vis buvo diskutuojama komitete.
„Atrodė, kad tas klausimas vis lieka užmirštas, bet jeigu užkluptų diena X, ką darytume su rezervu? Juk valstybės rezervas sudarytas iš kelių dalių: maisto, vandens, medicininių priemonių. Ar visa tai yra sukaupta? Su ūkininkais kontraktai buvo nutraukti, nors dėl grūdų ar kitų produktų sandėliavimo turėtų būti kažkokios sutartis. Žadėjo, kad bus padaryta, bet ar tai išspręsta? Nieko panašaus“, – kalbėjo kritiškai nusiteikęs parlamentaras.
Jis skeptiškai vertino tikimybę, kad dabar įmonės įsitrauks į maisto rezervavimo sistemą. „Jeigu realiai galvoji apie tą dieną X, o karas prasidėjo prieš 2 metus, tai rūpestis dėl valstybės rezervo darbotvarkėje turėtų būti pirmoje vietoje. Dabar jau turime ir biudžetą gynybai, bet tas klausimas dar neišspręstas. Norint įtikinti verslą, kad dalyvautų, reikia suteikti suinteresuotumą, bet to nematau“, – sakė D. Gaižauskas.