Atsipirko pirmais metais

Prieš dešimtmetį iš emigracijos Škotijoje su šeima sugrįžusi Justina Anglickaitė neieškojo darbo nei didmiesčiuose, nei apskrities centre Tauragėje. Įsikūrė Šaukėnų kaimo vienkiemyje, kur užaugo, ir kur visą laiką svajojo auginti savo vaikus. Atsisveikinti su užsieniu, kur kone penkerius metus Justina su Kęstučiu dirbo šaldytos produkcijos pakavimo ceche, šeimą ir paskatino sūnaus Danieliaus gimimas.

„Užsidirbome ir gana – sūnus turi augti Lietuvoje, kalbėti gimtąja kalba, kad galėtų džiaugtis vaikyste su seneliais“, - nusprendė tauragiškiai, tėviškėje netrukus surizikavę pasistatyti šiltnamį gėlėms auginti. Tokią svajonę nuo mažens puoselėjusi Justina nenorėjo nuskriausti šeimos, todėl su vyru nusprendė rizikingo verslo pradžiai daug investicijų neskirti. Kęstučio pastatytas 150 kv. m. šiltnamis šeimai atsiėjo 600 eurų, ir atsipirko pačiais pirmais metais. Uždirbtus pinigus šeima investavo į naujus šiltnamius, laistymo įrangą, augalus.

Dabar jų atokioje sodyboje jau yra 1000 kv. m. užimantys šiltnamiai ir visa gėlėms auginti reikalinga įranga. Vieta verslui ne pati geriausia – nutolusi nuo Tauragės daugiau nei 10 km, o į vienkiemį 3 km tenka važiuoti dulkėtu žvyrkeliu. Prie namų – mažiau nei 1 ha žemės, todėl žemės ūkio veikla užsiimanti šeima negali įregistruoti ūkininko ūkio, o dėl to negauna ir jokios paramos. Bet visa tai jiems netrukdo plėtoti savo verslo ir kurti ateities planų.

Justinos Anglickaitės ūkis
Justinos Anglickaitės ūkis
Justinos Anglickaitės ūkis
Justinos Anglickaitės ūkis
Justinos Anglickaitės ūkis

Pirkėjai patys susiranda gėlininkę

Justina sako, kad gėlių auginimo verslas yra lyg loteriją, ne visi joje išlošia. Prieš aštuonerius metus, kai J. Anglickaitė pradėjo savo verslą, dauguma gėlių augintojų savo šiltnamiuose puoselėjo žydinčius vienmečius vasarinius augalus. Justiną žavėjo foniniai augalai, jų įvairiapusiškumas, formos, spalvos ir atspalviai.

„Pasiteisino nuojauta, kad gražu jie bus ir kitiems, ne tik man. Pamažu įsisiūbavau – dabar parduodame nuo mažų daigelių iki didelių kompozicijų, kuriose įvairius foninius augalus deriname su žydinčiomis gėlėmis. Gėlių kompozicijos kasmet tampa vis populiaresnės – tai mūsų verslo stiprioji pusė“,- pripažįsta J. Anglickaitė, pati kurianti kompozicijas ir padedanti jas susikurti atvykstantiems pirkėjams.

Nors sodyba atokiai nuo miesto, „Gėlės pas Justiną“ tokios populiarios, kad didžioji dalis augalų išparduodami namuose. Keturias dienas per savaitę Kęstutis prekiauja augalais aplinkinių miestelių turguose. Pasak jo, pirkėjų ten kasmet mažėja, ir gali būti, kad po metų kitų turgūs visai išnyks. Todėl šeima susikūrė nuolaidų sistemą atvykstantiems pirkti gėlių į namus.

„Perkantiems už 50 eurų, suteikiame 5 eurų nuolaidą. Žmonės džiaugiasi, ir už tuos pinigus išsirenka dar keletą augalų. Toks mano tikslas ir yra – aš, kaip augintoja, esu suinteresuota, kad nereikėtų išmesti augalų, kuriuos auginant įdėjau tiek darbo: jie turi augti ir džiuginti žmones iki rudens“, - tikina Justina.

Pasak gėlių augintojos, labai svarbu, kad užaugintos gėlės būtų kokybiškos, todėl negailima trąšų stipriai šaknų sistemai užauginti, net mažuose vazonėliuose parduodami augalai būna pilnai pamaitinti, vešlūs ir gražūs. „Kokybė labai svarbi, kad įsigiję gėles, pirkėjai nenusiviltų. Pati geriausia reklama – rekomendacijos draugams. Džiaugiamės, kad kartą pas mus atvažiavę, kitų gėlių augintojų nebeieško“,- sakė Justina.

Justinos Anglickaitės ūkis

Papuošė Tauragę gėlių kompozicijomis

Šiemet J. Anglickaitės šiltnamiuose auga 80 rūšių augalų. Praėjusį rudenį Justina nusprendė dalyvauti Tauragės apželdinimo konkurse ir jį laimėjo – savivaldybė pasirinko jaunos verslininkės parengtą apželdinimo planą.

„Tauragė šiemet nebesodino vienmečių gėlių į atvirą gruntą, o viešąsias erdves nusprendė puošti loveliuose, arkose, vazose sukurtomis gėlių kompozicijomis. Tai mano stiprioji pusė, gal todėl ir pasisekė“, - sakė Justina, miesto savivaldybei pardavusi 33 rūšių augalų, iš viso apie 1,5 tūkst. gėlių daigų.

Mažiausią kainą pasiūliusi J. Anglickaitė nesibaimino, kad gali turėti nuostolių. „Manau taip: jei pasitaiko galimybė, ją reikia čiupti. Aišku, buvo labai daug darbo, slėgė atsakomybė dėl prisiimtų įsipareigojimų, bet dabar jau galiu pasakyti, kad apsimokėjo“,- neslepia lengvų pinigų nesivaikanti gėlių augintoja.

Gyvenimas Lietuvoje tauragiškių šeimai visų pirma reiškia saugumą. Jį garantuoja kaime ypač stiprus žmonių bendruomeniškumas, pagalba ir parama vieni kitiems.

„Kai girdžiu sakant, kad mūsų šalyje verslui sąlygos nepalankios, kad sunku prasimušti, negaliu patikėti. Man rodos, kad verslo saugumas priklauso nuo mūsų pačių – kai darome tai, kas patinka, miela širdžiai, tikrai nėra nieko sunkaus. Toks verslas yra savaime saugus, nes pomėgio kurti iš mūsų niekas neatims“,- tikina J. Anglickaitė.