Truktų savaitę
Prieš kurį laiką pristačius iniciatyvą „4 procentai“, kuria siūloma Lietuvos gynybos finansavimą didinti iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslas toliau imasi iniciatyvos ir siūlo gyventojams organizuoti karinius mokymus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tikino, kad Lietuvos darbdaviai galėtų skirti lėšas savaitei išlaikyti darbuotojus, kol šie būtų karinėse pratybose.
„Tai būtų būdas apmokyti 300 tūkst. darbuotojų, kurie galėtų labai įvairiai prisidėti prie krašto gynybos, kaip elgtis karo atveju, kokius darbus dirbti užnugaryje, kaip padėti kariui mūšio lauke. Taigi darbdaviai galėtų savaitei išleisti juos iš darbo, kad padėtų valstybei susikurti gynybinius pajėgumus“, – tikino jis.
Kaip aiškino, tokie civilinės saugos mokymai galėtų vykti bent kartą per metus. Skaičiuota, kad toks darbuotojų atleidimas nuo tiesioginio darbo verslui kainuotų ne mažiau kaip 1,5 mlrd. Eur.
„Jei tokiu būdu augtų mūsų gynybai skiriamas procentas iki kone 5, tai būtų labai stiprus signalas mūsų partneriams – negalime negirdėti, kokios šiuo klausimu vyksta diskusijos JAV, tad daugeliui ES šalių reikės pasitempti.
Neapmokyti žmonės yra minia, apmokyti – stiprus užnugaris, todėl mūsų siūlymas yra visoms įmonėms palaipsniui, pagal sudarytas kvotas, vieną savaitę išleisti darbuotojus į mokymus: tokius, kokie būtų mūsų civilinės saugos poreikiai ir planai, ir tas savaitės „atostogas“ pilnai apmokėti“, – pakartojo V. Janulevičius ir pridūrė, kad valstybė su savo tarnautojais taip pat galėtų panašiai prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo.
KAM idėją vertina teigiamai
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno atstovė spaudai Emilė Balodytė tikino, kad ministras tokią verslo iniciatyvą vertina teigiamai ir džiaugiasi verslo pilietiškumu, ieškomų būdų, kaip prisidėti prie krašto gynybos stiprinimo.
„Jei verslas galėtų prisidėti tokiu būdu, tai leistų pinigus, skirtus mokymų/pratybų apmokėjimui, nukreipti į gynybinių pajėgumų plėtrą ir ginkluotės arsenalo modernizavimą.
Dėl pačių mokymų, ar būtų finansuojamas šaulių ir krašto apsaugos savanorių išleidimas į pratybas, ar platesnio gyventojų rato įtraukimas, reikėtų atskiro dalykinio pokalbio“, – teigė ji.
Atstovė tikino, kad pokalbiai su verslu dėl šio siūlymo kol kas buvę labiau idėjiniame lygmenyje, tačiau juos planuojama tęsti toliau.
Finansavimą nori didinti sparčiau
„Delfi“ primena, kad kurį laiką politikų gretose tęsėsi diskusijos dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugai. Buvo tariamasi, kokie mokesčiai galėtų būti didinami.
Birželio 20 d. Seime buvo patvirtintas Finansų ministerijos parengtas Gynybos fondo paketas, kuris turėjo padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. BVP 2025–2030 m. laikotarpiui.
Pasak ministrės Gintarės Skaistės, paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio sprendimų, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.
Rugpjūčio viduryje dronų pajėgumo vystymui ir kitai ginkluotei Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė papildomus 130 mln. eurų.
„Skyrus šias lėšas oro gynybos sistemoms, dronų įsigijimams taip pat karių aprūpinimui bus numatyta krašto apsaugai 3,2 proc. nuo BVP“, – patikslino G. Skaistė.
„Įvertinus atnaujintas ekonomines projekcijas, kokios išlaidos bus patirtos, kiek pajamų bus gauta, įvertinus kitus įsigijimus buvo nustatytas, kad yra šiek tiek erdvės ir ta erdvė bus panaudota krašto apsaugos įsigijimams“, – sakė ji.
Iniciatyvą „4 procentai“, kad finansavimas didėtų sparčiau, pradėjo ir Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir LPK.
Tai iniciatyva, kuri siekia, kad Lietuvos politikai kuo greičiau susitartų dėl 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo.
Buvo aiškinama, kad iniciatyvą palaikantis verslas ir organizacijos sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų.