Norinčių prisijungti skaičius auga
Daumantė Strelčiūnienė mezga jau seniai, tad nekeista, kad instagramo puslapyje daumante_st yra subūrusi ir nemenką mezgėjų būrį. „O kai turi bendruomenę, kyla klausimas, ką iš to būtų galima padaryti, kokias naudas sukurti? Taip pernai gimė mezgėjų brunchai – antrus metus besitęsiantys kasmėnesiniai mezgėjų iš visos Lietuvos susibūrimai. Na o šiemet pagalvojau, kad ši bendruomenė galėtų ir pridėtinę vertę sukurti – prisidėti prie pagalbos kariaujantiems Ukrainoje,“ – pasakoja Daumantė.
Neilgai trukus Daumantė sulaukė informacijos apie labdaros ir paramos fondą „Susivieniję gerumui“, kurio steigėjai nuo pirmos karo Ukrainoje dienos stengiasi remti tos šalies karius jų kovoje prieš nekviestą priešą. Fondas renka įvairią paramą – nuo vaistų iki medicinos priemonių sužeistų karių slaugai, o taip pat – drabužius. Artėjant žiemai aktualios tampa vilnonės kojinės.
„Nutariau patestuoti, ar mano sekėjoms vis dar rūpi karas Ukrainoje – juk dauguma nuo jo yra pavargę. Apie tai, kad megsiu kariams vilnones kojines, paskelbiau savo socialiniame puslapyje ir paklausiau, ar dar ką nors tai domintų. Maniau, prisijungs iki 15 žmonių. Tačiau užsiregistravo 65 mezgėjos, ir kasdien kreipiasi vis naujos, ateina iš kitų puslapių norinčios prisidėti prie iniciatyvos ir numegzti net ne po vieną kojinių porą“, – pasakoja mezgėjų kuopą subūrusi Daumantė.
Moteris rado rėmėją – parduotuvę „Saulės siūlas“, kurios savininkės Erikos Macijauskienės nereikėjo net įkalbinėti – verslininkė nuolat aukoja Ukrainai. Daumantė su Erika išrinko siūlus, kurie atitinka reikalavimus karių kojinėms, aptarė, kaip jos turi atrodyti ir kokio reikia dydžio.
Siūlai siunčiami mezgėjams į namus. Numegztos kojinės labdaros ir paramos fondui bus pristatytos gruodžio 1 d., tada iškeliaus į Ukrainą.
Megzti galima ne tik kojines
„Kariaujantiems labai reikia ne tik kojinių. Reikalingos pirštinės su dviem pirštais – nykščiui ir rodomajam pirštui gaidukui spausti, taip pat – baklavos. Tad jei yra norinčių megzti, kviečiu kreiptis į mane ar į labdaros ir paramos fondą „Susivieniję gerumui“, – sako Daumantė.
Na o norintiesiems megzti kariams kojines iš namuose turimų siūlų Daumantė perduoda labdaros ir paramos fondo prašymą rinktis tokius, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 50 procentų vilnos, ir nieko neįmegzti į kulnis – yra buvę atvejų, kai močiutės dėl tvirtumo įmezga valą, tačiau kariai skundžiasi, kad tokios kojinės labai nutrina odą.
Stereotipai nyksta
Daumantę džiugina faktas, kad prie iniciatyvos jungiasi įvairaus amžiaus žmonės – nuo 21 metų iki 65 m., daugiausia yra 35–40 metų. Strelčiūnienei jos darbe dažnai tenka analizuoti darbuotojus, jų motyvaciją ir moters nestebina, kad jauni žmonės mėgsta megzti.
„Jaunimo naminiai hobiai klesti, nes jiems rūpi tvarumo idėja. Jiems svarbu įmonės tvarumas, drabužių ilgaamžiškumas, daiktai iš antrų rankų – dėl to taip išpopuliarėjo vintažiniai butikai. O mezgimas – ir streso nuėmimo būdas, ir tvaraus daikto sukūrimas. Tad manęs jau nebestebina, kai pamatau parkuose mezgančius jaunus žmones ar viešoje vietoje virbalus išsitraukusias damas“, – Daumantę džiugina, kad stereotipas, jog mezga tik močiutės, jau baigia išnykti.
Išjudino ir kitus
Prakalbus apie iniciatyvą pašnekovė sako suprantanti, kad kelios dešimtys kojinių kariams į frontą nėra didelis dalykas.
„Yra žmonės, kurie galvoja tik apie didelį tikslą ir didelius darbus, ir yra žmonės, kurie tikslo siekia nuosekliai, mažomis sėkmėmis. Man atrodo, svarbiausia yra čia ir dabar atsisėsti ir pagalvoti, ką aš galiu padaryti. Tos kojinės iš esmės yra labai maža kruopa toje situacijoje – yra kur kas didesnių paramos davėjų nei 70 vilninių kojinių. Bet man atrodo, kad jei kiekvienas žmogus kažkokį savo gebėjimą panaudotų vardan šio tikslo užbaigti karą, reikia tik įsivaizduoti, kiek žmonių gerbuvio susijungtų ir išeitų kažkas didelio. To tokio susijungimo ir bendruomeniškumo labiausiai ir norisi, nes jei galvosi tik apie save, tik apie pabėgimą, nieko ir nesukursi. Man atrodo, labai svarbu stengtis čia ir dabar, o kas bus paskui – niekas nežino. Tad apie tai ir negalvokime“, – Daumantė ragina kiekvieną prisidėti prie ukrainiečių pergalės.
Ir dar vieną patarimą turi Strelčiūnienė – atriboti politiką nuo to, kas vyksta karo laukuose. „Tegul jie ten kalba ir politikuoja, bet mes juk realiai suvokiame, kad viskas vyksta fronte, kur šalta, kur trūksta vandens, maisto, amunicijos, – daug dalykų trūksta tam žmogui, kuris kovoja laukuose. Nesuplakime visko į viena“, – pastebi.
O kad kiekviena, kad ir nedidelė, iniciatyva veikia, Strelčiūnienė jau įsitikino: „Pati savo aplinkoje matau, kad mano iniciatyva pažadino žmones. Jie man rašo, kad jau jau buvo pavargę nuo karo, išsikvėpę, o mano postas juos pabudino iš naujo. Labai didelis darbas tą sąmoningumą išjudinti, tačiau būtent tokie maži žingsniai gali aplink tave dar 5 žmones įkvėpti. Tai neišmatuojamas ir labai svarbus tokių iniciatyvų aspektas.“
