Darbai ir atlygis Didžiojoje Britanijoje džiugino
Sigita iš Lietuvos išvyko prieš 17 metų. Ką tik universitetą baigusi ir įgijusi siuvinių dizaino bei technologijos specialybę įgijusi moteris su nė dvejų metų neturinčiu sūneliu išvyko paskui savo vyrą, kuris jau kelis mėnesius dirbo Didžiojoje Britanijoje. Vis tik santykiai permainų neatlaikė ir netrukus pora išsiskyrė.
Po kurio laiko moteris internetu susipažino su Martynu. Ilgai bendravę virtualiai kartą susitiko, o jau antro pasimatymo metu vyras pasipiršo. Keturioliktus metus kartu skaičiuojanti Papievių šeima augina tris bendrus vaikus. Vyriausias Sigitos sūnus aštuoniolikmetis šiuo metu studijuoja.
Sigita savaitgaliais dirbdavo restorane ir džiaugėsi tiek geromis sąlygomis, tiek solidžiu atlyginimu – šis darbas moteriai buvo tiesiog atgaiva po savaitės, praleistos namuose su vaikais. Gerą darbą turėjo ir Martynas – maisto fabrike buvo gamybos vadovas.
Nors neturėjo kuo labai skųstis, vis tik pora laikas nuo laiko pasvarstydavo apie grįžimą į Lietuvą. Nežinia, kada šeima būtų tam pasiryžusi, tačiau procesą paspartino pašlijusi Martyno mamos sveikata. „Kai gydytojai pasakė, kad mamai liko pusę metų, nieko daug nesvarstę susikrovėme daiktus ir prieš porą metų grįžome“, – pasakoja moteris.
Grįžę įsikūrė Martyno močiutės name Lukšiuose, kur gyveno ir pasiligojusi mama. Gydytojų prognozės nebuvo tikslios ir artimieji mamos draugija džiaugėsi dar kone dvejus metus.
Grįžę iš emigracijos lengvai pritapo
Sigitai džiaugiasi, kad nors emigracijoje praleido daugiau nei 15 metų, tėvynėje greitai įsikūrė, lengvai pritapo. Nekilo jokių problemų ir vaikams – jie puikiai mokėjo lietuvių kalbą, nes Martynas nuo mažens daug laiko skyrė jų mokymui, anūkai mėgdavo nuotoliu bendrauti su močiute, kartu skaityti knygas.
„Gyvendami Anglijoje namuose kalbėdavome tik lietuviškai ir žiūrėdavome tik lietuvišką televiziją“, – sako Sigita.
Lietuvoje vaikai mokosi lietuviškose mokyklose ir net perėjo į aukštesnes klases nei pagal amžių priklausytų: devynerių sulaukęs Žygimantas mokosi ketvirtoje, o septynerių Ugnius – trečioje klasėse. Penkerių dukra lanko paruošiamąją klasę.
Per klaidą gimė puikus receptas
Dar gyvendami Anglijoje Papieviai suko galvą, kokį verslą sukūrus, kad būtų ir paklausu, ir įdomu. Kadangi maisto sritis buvo abiem artima, nutarė išbandyti padažų gamybą – porą metų laisvu metu vis bandė įvairius receptus ir skonius, paruoštais pagardais vaišindavo artimuosius, draugus. Rezultatai, atsiliepimai liudijo, kad Papieviai eina sėkmingu keliu.
Tad grįžę į Lietuvą šiai veiklai nutarė skirti visą dėmesį – Sigita baigė apskaitininkės kursus, Martynas kieme pastatė nedidelį namuką, kuriame sutuoktiniai ir ruošia padažus.
„Šiuo metu gaminame 9 pagardus ir jų skonių paletė tokia skirtinga, kad būdami mugėse kviečiame žmones visų paragauti ir taip atrasti savo skonį. Ir tikrai kiekvienas randa sau mėgiamiausią“, – pasakoja Sigita, su vyru sukūrusi prekinį ženklą „Rocky spoon“.
Pasak moters, visi pagardai gaminami iš daržovių, vaisių, be jokių dažiklių, su natūraliais konservantais – cukrumi ir actu. Yra receptų, kurie gimė visiškai netikėtai – tarkime, paprikų pagardas „Piri piri“ gimė Sigitai per neapsižiūrėjimą gamybos metu į puodą įdėjus dešimt kartų daugiau česnakų.
„Maniau, kad sugadinau, o paragavę supratome, kad turime puikaus pikantiško skonio pagardą“, – juokiasi pašnekovė.
Nuolat ieško naujų skonių
Asortimentą sudaro karamelizuotų svogūnų su raudonaisiais pipirais čatnis, ypač tinkantis prie brandesnio skonio sūrių. Sodrusis pomidorų padažus yra dūmų skonio, tad mėgstamas prie šašlykų ar kitokiu būdu ruoštos mėsos.
Papieviai gamina ir morkų pagardą su kanapių sėklomis ir imbieru, mangų čatnį su rytietiškais prieskoniais. Pirkėjai jau pamėgę obuolių, paprikų ir alaus čatnį, tad įsiklausydami į klientų pageidavimus, Papieviai bandys sukurti pagardą ir su brendžiu.
„Kalėdoms gaminsiu apelsinų, obuolių, cinamono su brendžiu pagardą. Receptą jau turiu susidėliojusi galvoje. Tarkime, neseniai partneriams gaminome slyvų su imbieru pagardą. Nuolat ieškome naujų receptūrų“, – dalijasi Sigita, kuriai patinka eksperimentuoti ir taip atrasti naujus skonius.
Gamindami padažus Papieviai naudoja savo užaugintus pipirus, kitus produktus perka parduotuvėse. Ateityje planuoja daržovių ieškoti pas vietinius ūkininkus.
Nors prekinio ženklo pavadinimas „Rocky spoon“ būtų verčiamas kaip uolinis šaukštas, gamintojams jis labiau asocijuojasi su roko muzika – šaukštas, kuris „veža“.
Greta padažų gamybos Papieviai bando liofilizuoti daržoves užkandžiams. Gardūs jiems pasirodė pikantiško skonio liofilizuoti avinžirniai, patiko liofilizuoti marinuoti agurkėliai, pomidorai. Kol kas dar tai – atradimų kelias.
Prisidėti gali kiekvienas
Papieviai į Lietuvą grįžo prieš dvejus metus, prasidėjus karui Ukrainoje, tad teiraujuosi, ar saugiai čia jaučiasi? Ar nesigaili grįžę?
„Tikrai nesigailime. Na, baimės, natūralu, kad buvo – vis tik trys maži vaikai. Tačiau bėgti tikrai mums niekur nesinori, čia jaučiamės tikrai gerai. Lietuva apskritai mums saugesnė šalis atrodo. O, tarkime, Anglijoje saugumo jausmas buvo mažesnis, stengdavomės vaikų net iš akių nepaleisti.
Ten, kur dabar gyvename, yra pakankamai erdvės, vaikai saugiai laksto po pievą – tiesiog puikios sąlygos! Ir Lukšių miestelis labai mielas – tikrai nieko nenorėčiau keisti“, – tikina trijų vaikų mama.
Moteris pasakojo, kad prasidėjus karui dar gyvendami emigracijoje jie pirko daiktus, aukojo ir taip stengėsi prisidėti prie pagalbos kariaujančiai šaliai.
„Kiekvienas galime prisidėti – daiktais, pinigais, gal kur fiziškai rankų reikia. Žmonės padeda kuo gali, kad pagelbėtų ukrainiečiams atlaikyti puolimą ir galiausiai laimėti karą“, – Papieviai stengiasi nelikti nuošalyje.
