Dabartinė pramonės situacija – džiuginanti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad Lietuvos pramonė gali gaminti labai įvairius gaminius, turinčius dvigubą paskirtį ir pritaikomus karyboje. Kai kurioms šiuo metu reikia minimalių investicijų tam, kad galėtų gaminti, pavyzdžiui, chemines medžiagas, kurios gali būti pritaikomos minoms, sprogmenims ir panašiems dalykams. Deja, reikiamo finansavimo šiuo metu jos negali gauti.
„Delfi“ SAUGU TV forume karybos ekspertas Darius Antanaitis pabrėžė, jog Lietuvoje randasi vis daugiau startuolių, dirbančių karo pramonės srityje ar gaminančių dvigubos paskirties produktus. Mano įmonės koncentruojasi ne tik į tikslą aprūpinti Lietuvos kariuomenę, žiūrime į NATO šalių situaciją bei technologijų vystymąsi. Tam, kad aprūpinus savo kariuomenę nesustotų veikla, būtina bendradarbiauti su kitomis šalimis.
Lietuviško gynybos rizikos kapitalo fondo ir akceleratoriaus „ScaleWolf“ vadovas Edvinas Kerza pabrėžė, kad Lietuvai reikia skatinti gynybos ir saugumo pramonės vystymąsį (ne karo), ypatingai remiant modernių technologinių pajėgumų ir inovatyvių sprendinių komercializaciją. Kaip taisyklė, šios technologijos kiek vėliau nesunkiai randa vietos civiliniame pasaulyje, tad civilinės įmonės paprasčiau priderina savo verslo planus prie besikeičiančios situacijos, valstybė laimi iš eksporto, pažangių darbo vietų, ateinančių į šalį investicijų.
Investicijos menksta dėl geopolitikos
Neretai kalbama ir apie tai, kad karo Ukrainoje pradžia ir jo atstuas iki Lietuvos daliai investuotojų sukėlė nerimą, todėl investicijos pradėjo menktii. Tačiau pašnekovai įsitikinę, kad situacija nėra tokia bloga.
Teisininkas Rolandas Valiūnas aiškina, jog Lietuvos situacija pramonei šiuo metu – labai gera. 2022 m. prasidėjus karui pasipylė investicinių planų atsisakymų virtinė, ypatingai iš kompanijų JAV bei Kanadoje. Kitų užsienio investicijų skaičius formaliai buvo nemažas, bet dauguma iš jų buvo esamų investicijų plėtimas: „Užsienio investuotojai Vilnių ir Kyjivą laiko labai artimais atstumo prasme, todėl tapome paribio valstybe. Dėl to kiekvienas politikas turėtų savo dieną pradėti nuo žodžių – „ekonomikos augimas“. Man atrodo, kad tai dažnas užmiršta“.
Jo teigimu, į Lietuvą atėjus „Rheinmetall“ turėtų rastis ir daugiau mažesnių, bet panašių gamintojų. Kartu su šios įmonės atėjimu Vyriausybė įsipareigojo ir pirkti dalį produkcijos, neabejotinai tokių užsienio gamintojų bus ir daugiau. Todėl reikės labai tiksliai apskaičiuoti, kad pagaminti produktai nerūdytų sandėliuose ir būtų parduodama tiek, kiek pagaminama.
E. Kerza atkreipė dėmesį, kad investuotojų požiūris nemaža dalimi priklauso ir nuo šalies Vyriausybės elgesio: „Įvairių iššūkių kontekste investuotojai atidžiai vertina skirtingų šalių pasirengimą, valstybės požiūrį į investicinės aplinkos gerinimą, turimus pajėgumus, teisinę aplinką ir panašiai. Kuomet šalis skiria tinkamą dėmesį, tai ir investuotojams nesunku pasirinkti bei įgyvendinti savo pasirinkimą“.
Kritikos strėlės įstatymų leidėjams
Pašnekovai sutarė, kad didelė atsakomybė ant Vyriausybės pečių gydybos srityje krenta ne tik dėl investuotojų požiūrio. Pramonininkai taip pat priversti taikytis prie perteklinio biurokratizmo, dėl kurio sulėtėja procesai.
E. Kerza mano, kad gynybos ir saugumo pramonė tinkamiau išnaudotų savo potencialą jei būtų aptarti ir numatyti aiškūs ir skaidrūs valstybės institucijų bei verslo bendradarbiavimo mechanizmai. Ne mažiau svarbu yra numatyti privatiems subjektams galimybes naudotis specializuotomis, valstybės valdomomis infrastruktūromis, pajėgumais (poligonai, testavimo platformos, ginkluotės ar kitų pajėgumų panaudos būdai). Vis dar aktualus išlieka gynybos įmonių finansinių srautų, banko sąskaitų, iššūkis, kuris galėtų būti detaliau reglamentuotas ir aptartas teisėkūroje.
„Sprendimų priėmėjai, politikai, galėtų pasiūlyti mažinti biurokratines procedūras, numatyti lankstesnes sąlygas, tame tarpe ir mokestines, verslą pradedančioms įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms. Startuolių bendruomenei reikėtų kiek didesnių finansinių rizikos kapitalo instrumentų, taip pat ir įvairesnėmis tematikomis“, – kalbėjo „ScaleWolf“ vadovas.
D. Antanaitis pridūrė pasigendantis tiesioginio verslo bendradarbiavimo galimybės su ministerijomis bei požiūrio į specialistų ruošimą, kuris dabar tiesiogiai žalingas ekonomikai.
Karybos ekspertas pridūrė, kad vienintelis gynybos pramonės klientas yra kariuomenė. Jeigu jai gaminys netinka ar pasikeičia poreikiai, atsiranda papildomų investicijų: „Žinoti, ko iš tikrųjų reikia ir ilgai reikės kariuomenei, ir politikams, ir verslui būtų puiku. Tam, kad žinotume, reikia bendrauti, o šiuo metu galiojantys įstatymai ministerijai leidžia tą daryti tik su asocijuotomis organizacijomis ir tai yra didžiulė problema“.
