Ką daryti, kai užklups oro pavojus?
Pasak civilinės saugos eksperto, jeigu išgirsite oro pavojų, pirmiausiai reiktų klausytis pranešimų per LRT, tikrinti pranešimus mobiliajame telefone.
Jei civilinės saugos signalas užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite. Svarbu, iš anksto pasidomėti ir pasitikrinti kur kiekvieno mūsų gyvenamojoje ar darbo aplinkoje yra artimiausia, savivaldybės administracijos parinkta ir specialiu priedangos ženklu pažymėta priedanga. Jas galima rasti lt72.lt svetainėje viešai skelbiamame priedangų žemėlapyje.
„Bandykite nepasiduoti panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susiimkite į rankas, kiek tik galite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus, kas vyksta, ir kur esate. Šaltas protas labai svarbus priimant racionalius sprendimus.
Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis, atviromis teritorijomis.
Jeigu gavote nurodymą slėptis, nieko nedelsdami skubėkite į nurodytą, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Su savimi pasiimkite svarbiausius daiktus, kitaip tariant iš anksto suruoštą išvykimo krepšį, kuriame turi būti dokumentai, pinigai, negendantys maisto produktai, geriamasis vanduo, turimos asmeninės apsaugos priemonės, būtiniausi medikamentai, tualetiniai reikmenys, nešiojamasis radijo imtuvas ir atsarginiai elementai, mobilusis telefonas, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus.
Jei liekate namuose, imkitės visų įmanomų apsaugos priemonių arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Ja gali būti ir patalpa esanti už antros sienos nuo pastato išorės, pavyzdžiui daugiabučiuose tai neretai būna tualetas ar vonia“, – sako D. Gurevičius.
Jei vykstate automobiliu, pasigarsinkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.
Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų apkrautos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.
Jei bus paskelbta evakuacija, per kur ir kokią informaciją išgirsiu?
Pasak D. Gurevičiaus, paskelbus gyventojų evakavimą, bus pasakytas laikas, per kurį privaloma išvykti iš nesaugios teritorijos, taip pat gyventojų, kurie neturi nuosavo transporto, evakavimo būdai.
Gyventojai jau dabar gali pasitikrinti informaciją apie artimiausius gyvenamojoje ar darbo aplinkoje esančius ir savivaldybės parinktus gyventojų evakavimo punktus. Jų žemėlapis taip pat skelbiamas lt72.lt svetainėje. Gyventojų evakavimas priklausomai nuo grėsmės gali būti labai lokalus, pavyzdžiui iš gyvenamojo namo, kvartalo, miesto, o kartais apimti ir didesnę teritoriją, pavyzdžiui kelias savivaldybes. Evakavimo metu gyventojai gaus tikslią informaciją apie konkrečius evakavimo punktus, taip pat kur yra tarpiniai gyventojų evakavimo punktai, kuriuose paprastai vyksta gyventojų švarinimas nuo kenksmingų medžiagų, jeigu jų reikės. Bus paskelbta, kur ar kuria kryptimi reikia evakuotis ir kur yra gyventojų priėmimo punktai tiems, kurie evakuosis nuosavu transportu.
Priklausomai nuo susidariusios situacijos gyventojams bus tiksliai pranešta kokių saugumo priemonių imtis prieš paliekant namus, ką pasiimti, kokiais keliais, tai yra evakavimo maršrutais, vykti. Todėl norint geriau pasiruošti bet kokiam tiek lokaliam, tiek didesnio masto evakavimui, reikia tobulinti savo gebėjimus evakuotis, pasiruošti svarbiausius daiktus, susitarti su šeimos nariais iš anksto.
Kaip pritaikyti savo rūsį slėpimuisi ar įsirengti saugią patalpą?
D. Gurevičius, turintiems savo rūsius, pataria juos pasiruošti ir pritaikyti tinkamai priedangai iš anksto, ir ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, arba kooperuotis: „Jau dabar galima būti bendruomeniškais ir kartu su kaimynais pagalvoti, kur galima įsirengti priedangą, susiorganizuoti talką, išvalyti patalpas, sugalvoti, kur bus tualetas, kur šiukšlių maišai, kur laikysite čiužinius, kur vandenį, kaip gaminsite maistą, kaip yra su elektra, vėdinimu, atsarginiu išėjimu, langų, kitų atvirų erdvių uždengimu ir panašiai.
Pasak D. Gurevičiaus, norint įsirengti asmeninę priedangą ar saugią patalpą rūsyje, ji turi turėti tvirtas sienas ir betoninį perdengimą. Palei sieną patarima sukalti tvirtas ir plačias lentynas. Jos tiks ir daiktams, ir miegui. Grindis patariama iškloti medinėmis lentomis ar medžio drožlių plokštėmis.
Dar kas svarbu, tai pasirūpinti ventiliacijos anga. Jeigu rūsys su langais, pripilkite į maišus smėlio, galėsite juos jais uždengti. Reiktų pagalvoti, kurioje vietoje yra galimybė įrengti tualetą. Jei tokios galimybės nėra, gali tikti ir kibiras su dangčiu ar šiukšlių maišai.
Rūsyje laikykite reikalingas maisto ir vandens atsargas. Priklausomai nuo besislepiančių žmonių skaičiaus, patartina turėti didelės talpos 40–50 litrų vandens statinę.
Pravers nedidelė elektrinė ar dujinė viryklė. Geriausia, kai namo rūsyje yra įrengtas ir antrasis išėjimas. Elektros generatorius pravers ne tik karo, bet ir taikos metu, užklupus mums jau įprastoms gamtos stichinėms nelaimėms, kai namuose dingsta elektra.
Ką daryti, jei savo kieme pamatysiu priešiškus karius?
„Stenkitės kiek įmanoma išlikti ramūs, nebūkite smalsūs, nepasiduokite pagundai pasižiūrėti nei į karius, nei į karinę techniką iš arčiau. Nesiartinkite, nes galite tapti taikiniu ar atsitiktinės kulkos auka“, – perspėja D. Gurevičius.
Fotografuoti ir filmuoti taip pat reiktų labai atsargiai – jei norite užfiksuoti įvykius, tai darykite viską, kad to nepastebėtų, antraip galite sulaukti žiauraus atsako.
„Jeigu teks susidurti su kariu akis į akį, nedarykite staigių judesių, nelaikykite rankų kišenėse. Niekada nesiginčykite su žmogumi, kurio rankose ginklas. Negrasinkite jam tarptautinėmis institucijomis ir neapeliuokite į savo teises – ginkluoti asmenys gali būti negailestingi. Jie ateina ne dėl taikos, o dėl to, kad naikinti ar užimti šalį. Žmonių gyvybės ne visiems svarbios.
Jeigu į jūsų namus įeina ginkluoti žmonės ir ketina juose įsikurti, nieko nelaukiant sutikite, pasiimkite svarbiausius daiktus ir kuo skubiau išeikite iš namų“, – pataria pašnekovas.
Ką daryti, jeigu pradės šaudyti?
Pasak civilinės saugos eksperto, jeigu pradėjo šaudyti, kai esate lauke, niekur nebėkite, o nedelsdami griūkite ant žemės, kuo labiau prie jos prisitraukite ir rankomis užsidenkite galvą. Griūkite ten, kur stovite, neieškokite švaresnės vietos, švara jums nepadės. Bėgdami gali tapti taikiniais. Jeigu matote, kad kažkas bėga, sušukite, kad sustotų ir gultųsi ant žemės taip pat.
Nutilus šūviams nesistokite, o šliaužkite į patikimesnę vietą, tai gali būti požeminė perėja, rūsys, pastato pirmas aukštas, griovys, kita anga ir panašiai.
Jeigu prasidėjo susišaudymas ir esate namuose, nieko nelaukdami griūkite ant grindų. Jeigu tamsu ir buvo įjungta šviesa, nedelsiant ją išjunkite, kad nebūtumėte matomi. Pagalvokite, kaip galite užtraukti užuolaidas, kad jūsų nematytų, tam gali pasitarnauti šluotos kotas. Patikrinkite, ar užrakintos durys. Tuomet šliaužkite į uždarą patalpą, tai gali būti vonios kambarys, drabužinė, tinka viskas, kas yra toliau nuo langų. Patalpa esanti už antros sienos nuo pastato išorės bus daug saugesnė, nei būti šalia langų ar durų.
Jeigu namuose nesaugu, turite pagalvoti, kaip pasiekti artimiausią, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangos statinį ar patalpą.
Ką daryti, nugriaudėjus sprogimui?
D. Gurevičius pataria sprogimo vietoje arba po sprogimo iškart kristi ant žemės ir rankomis prisidengti galvą. Jei yra galimybė, pasinaudoti priedanga, šiuo atveju tai galėtų būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bortelis.
Kas svarbu, kad nugriaudėjus sprogimui neskubėtumėte palikti priedangos, nes kai kurios skeveldros nukrinta netoli sprogimo vietos po keliolikos sekundžių, taip pat gali sprogti kiti, tai yra antriniai sprogstamieji užtaisai.
Tik įsitikinę, kad apšaudymas baigėsi ir skeveldros daugiau nekrinta, susiraskite saugią priedangą ir dar kurį laiką joje pabūkite, nes apšaudymas gali atsinaujinti per 1–30 minučių. Jei sprogimas įvyko pastate, naudokitės avariniais išėjimais. Naudotis liftais griežtai draudžiama!
Jeigu aplink matote sužeistus žmones, padėkite jiems evakuotis į saugią vietą ir suteikite pirmąją medicinos pagalbą. Pasirinkdami saugią vietą, kad išvengtumėte nelaimės, būtinai atkreipkite dėmesį į pažeistas pastatų konstrukcijas, nes pastatas ar jo dalis gali sugriūti. Jei turite galimybę, padėkite valyti griuvėsius, kelius, šalinti oro antpuolio padarinius.
Dar vienas svarbus dalykas yra jokiu būdu neliesti įtartino daikto ar sprogmens. Jei tik yra galimybė pažymėkite įtartiną daiktą, jo perimetrą, ir kai tik galite įspėkite skubiosios pagalbos tarnybas.
Ką daryti, jei įvyks nelaimė atominėje elektrinėje?
D. Gurevičius sako, kad pats branduolinis ginklas yra žmonių bauginimui skirtas dalykas ir šiandien pasaulyje jo prigaminta tiek, kad jeigu šalys pradėtų branduolinius ginklus naudoti, tai žemę mes labai greit sunaikintume. Tad reiktų įjungti kritinį mąstymą ir nepanikuoti.
„Karo metu, nesvarbu, kokiu ginklu į tave taikysis, yra sudėtinga apsisaugoti, bet yra labai svarbi evakuacija, kiek greitai galėsime evakuotis iš mūšio lauko. Reikia ne tik žinoti, bet ir pasiruošti, ugdyti evakavimo įgūdžius. Kiek mes būsime stiprūs kiekvienas, tiek bus stipri mūsų šeima ir pati valstybė“, – įsitikinęs D. Gurevičius.
O įvykus avarijai atominėje elektrinėje gyventojai bus informuoti įjungiant perspėjimo sirenas ir siunčiant trumpuosius persėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus, o vėliau per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją gaus tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis. Šie patarimai ir dabar viešai skelbiami lt72.lt svetainėje, todėl dvejojantiems savo žiniomis, rekomenduoju pasidomėti iš anksto.
Valstybės ir savivaldybių institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai ir patys turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju. Gyventojai turėtų pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 val.
Jei jums bus patariama likti patalpose, pirmiausia reikės užsandarinti būstą. Uždarykite duris, langus ir orlaides. Išjunkite vėdinimo, rekuperacines sistemas, uždekite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Nepamirškite ir balkonų durų. Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar apsauginėmis juostelėmis. Plastikiniai langai bei balkonų durys yra pakankamai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia.
Rekomenduojama slėptis namo rūsyje, tačiau, jei jo nėra, tuomet reikėtų laikytis pastato vidurio, stengtis būti toliau nuo išorinių pastato sienų ar pastogės. Nepamirškite kartu pasiimti naminių gyvūnų.
Vartokite stabiliojo kalio jodido tabletes, tik jei toks nurodymas bus duotas!
Jeigu buvote lauke, grįžę į savo gyvenamąją vietą sudėkite galimai radiacijos paveiktus drabužius į plastikinį maišelį, užsandarinkite jį ir palikite už būsto durų arba pareigūnų nurodytoje vietoje. Kruopščiai nusiprauskite po dušu.
Kuo greičiau kreipkitės į gydytoją dėl neįprastų simptomų, tokių kaip pykinimas.
Maistą laikykite šaldytuve arba sandariai uždarytuose induose, stiklainiuose, metalinėse dėžutėse, plastikiniuose maišeliuose.
Dėl užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti ribojamas vietinių maisto produktų (vaisių, daržovių, pieno produktų, mėsos ir kt.) bei geriamojo vandens vartojimas. Pasidomėkite, kokioje teritorijoje kokius konkrečius apsaugomuosius veiksmus numatoma taikyti branduolinės avarijos atveju – raskite vietą žemėlapyje puslapyje lt72.lt
Laikykite įjungę radiją ir televizorių, nes jums nuolat bus teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis.
Kaip reikės išvažiuoti iš didmiesčių, jei bus didžiuliai kamščiai?
D. Gurevičius paklaustas, į kurią pusę reiktų vykti, norint kuo skubiau išvykti iš šalies, atsako, kad šiandien dienai niekas nepasakytų, kur reiktų išvykti, nes tai priklauso nuo konkrečių grėsmių scenarijų: „Jeigu kalbame konkrečiai apie karą, jį lydi labai daug neapibrėžtumo, situacijų, su kuriomis mes gyvenime ne tik, kad nesame susidūrę, pergyvenę, bet jų ir negalime suvaldyti. Kur vykti, per kurią šalį išvykti paaiškės tą dieną, tą valandą, tą minutę, kai bus aišku, iš kurios pusės yra puolimas, grėsmė ir kur galima geriausia evakuacija. Ką mes galime dabar savo jėgomis ir galimybėmis padaryti, tai turėti gebėjimą evakuotis savo gyvenamojoje teritorijoje, darbo aplinkoje, iš anksto apgalvojus, susitarus, kaip mes reaguosime, jeigu jau ateis ta diena.
Kalbant apie kitas šalis, kur vykti, tai jeigu bus uždaryti pietūs, reikės evakuotis į šiaurę, jeigu bus uždaryti rytai, reikės sukti į vakarus. Gelbėjimasis ir pasiruošimas evakuotis yra tas namų darbas, kurį galime pradėti daryti jau dabar, nors koks bus scenarijus, kaip reikės elgtis bus aišku tik karo metu. Dabar net ir ekspertinės patirties neužtektų atsakyti ir bandyti nagrinėti, kaip kas bus ir kur link reikės bėgti. Žmogui šiai dienai, ko užtektų, tai pasiruošti iš anksto: pasižiūrėti, koks yra priedangų tinklas, susiruošti išvykimo krepšį, susitarti su šeima, artimaisiais dėl evakuacijos plano, susirašyti kontaktus, turėti kelis scenarijus ir evakuacijos kryptis. Visada svarbu paminėti ir tai, jog ir dabar apie tai kalbame ne tam, kad yra reali karo grėsmė, o todėl, kad tie pasirengimo evakavimui, šeimos plano parengimo, atsargų kaupimo įgūdžiai pravers net ir daug paprastesnės nelaimės atveju“.
Ar užteks pinigų bankomatuose ir benzino degalinėse, jei visi pradės judėti?
Pasak D. Gurevičiaus, ką parodė karas Ukrainoje, yra tai, kad žmonės, jam prasidėjus, puolė į degalines, parduotuves, prie bankomatų.
„Todėl ir sakome, kad turėkite rezervų iš anksto: grynųjų pinigų tam tikrą kiekį, bent jau kelis šimtus eurų asmeniui, turėkite susiruošę vandens, maisto produktus ir svarbiausius daiktus. Tiems, kas turi ir vairuoja automobilinius yra labai paprastas patarimas – laikyti savo automobilyje degalų ne mažiau negu pusę bako. Jeigu turėsime tokį įgūdį, įprotį iš anksto, tai nebūsime tais, kurie puls į eilę ir užsipilinės tuomet, kai reikės kuro visiems vienu metu. Tas pats ir su parduotuvėmis ir bankomatais. Turėdami viską iš anksto, išvengsime panikos, isterikos, nerimo, streso“, – pataria ekspertas.
Jeigu karas kils dienos metu, kaip susirinkti vaikus iš mokyklų, darželių, kaip visiems susitikti, kad nebūtų chaoso?
„Skrendant lėktuvu visada akcentuojama, kad pirmiausiai oro kaukę turite užsidėti sau, o tik po to padėti kitiems. Tikiu, kad jeigu vaikais nelaimės atveju būnant mokyklose, pasirūpins įstaigos administracija, kuri iš anksto numačiusi, kaip vaikus saugiai nuvesti į artimiausią priedangą ir tą scenarijų jau bus apgalvoję. Tad reikėtų elgtis pagal tai, kokia situacija bus, nes jų gali būti pačių įvairiausių. Nurodymai, rekomendacijos, kaip reikės elgtis, bus nuolat transliuojami per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.
