Norėjo išsaugoti senovinius receptus
Į verslą Telšių rajone gyvenanti Riepšienė pasuko prieš 15 metų. Tada valdiškoje įstaigoje dirbusiai Sandrai norėjo išbandyti save ir kitoje veikloje, tad išsikėlė tikslą ne tik išsaugoti giminės paveldą, bet ir pasiūlyti tų produktų kitiems.
„Iš pradžių gaminome girą. Pradėjau nuo jos iš nostalgijos nuo vaikystės atsimenamam skoniui“, – pradeda pasakojimą.
Giros receptą Sandra perėmė iš močiutės, kuri visą gyvenimą ypatingoms progoms vis ruošdavo šį gėrimą.
Tačiau gira yra labiau vasaros prekė, tad Sandra nutarė gaminti ir kastinį – šis žemaitiškas pagardas valgomas visais metų laikais. Ir šį receptą moteris perėmė iš močiutės. Vėliau atėjo eilė šakočiams – juos kepti buvo sena moters svajonė.
Perėmė receptą iš tremtinės
„Mūsų kaimynė buvo tremtinė. Grįžusi iš Sibiro ji kepdavo tuos šakočius, o aš jai vis padėdavau. Nuo to laiko visada svajojau juos kepti“, – pasakoja, iš kur kilo toks noras.
Taip pamažu, žingsnis po žingsnio, S. Riepšienė sukūrė asortimentą, kuriuo šiandien ir prekiauja „Kontėna“. Jame – minėta gira, kastinys, šakočiai, taip pat – obuolių sūriai, morkų cukierkos, kurių receptas perimtas iš draugės močiutės.
„Net keturi mūsų gaminiai turi tautinio paveldo sertifikatus, tai – gira, dviejų skonių kastinys, šakočiai, morkų cukierkos. Vis tik nuolat ieškome, kokiais dar gaminiais galėtume asortimentą papildyti. Štai jau antri metai prekiaujame trijų rūšių varškės užtepėlėmis – su jalapenu ir paprika, su prieskoninėmis žolelėmis, su džiovintais pomidorais ir baziliku. Stengiamės gaminti kuo natūralesnius produktus, be priedų, kad žmogui būtų ne tik skanu, bet ir sveika“, – sako Sandra Riepšienė.
25 metus praleidusi Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje moteris puikiai žino reikalavimus maisto gaminiams. Užsisukus įmonės veiklai Sandra paliko valdišką darbą ir dabar darbuojasi tik šeimos versle.
Pavadinimą pastebėjo ir apdovanojo
Prakalbus apie įmonės pavadinimo „Kontėna“ reikšmę Sandra paaiškina:
„Žinote, ne visi ir pačioje Žemaitijoje žino, ką reiškia įmonės pavadinimas. „Kontėna“ reiškia laiminga, soti, patenkinta. Ieškodami pavadinimo norėjome, kad jis asocijuotųsi su mūsų gaminamais produktais. Ilgai galvojome ir pasirinkome tokį. Pavadinimą atliepia ir įmonės šūkis: „Jūs patenkinti, mes laimingi“. Tiesiog norėjome, kad žmonės, nusipirkę mūsų produktą, būtų patenkinti, kad įvertintų. O kai klausia, kodėl „kontėna“, o ne „kontėns“, juokiuosi, kad jei įmonei vadovauja moteris, tai ir pavadinimas toks“.
Įmonės pavadinimas neliko nepastebėtas – 2019 metais, kurie buvo paskelbti Žemaitijos metais, konkurse „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“ „Kontėna“ buvo apdovanota kaip tarmiškiausias, originaliausias ir meniškiausias Žemaitijos regiono prekės ženklas. Konkursą organizavo Lietuvių kalbos institutas.
Konservantų nedės
Kaip minėta, net keli „Kontėnos“ gaminiai turi tautinio paveldo sertifikatą, ir verslininkė džiaugiasi, kad sertifikuotų produktų skonis nesikeičia, yra likęs toks pat, kaip ir gamybos pradžioje, tad pirkėjai visada žino, kokį produktą perka.
„Tiesa, kažkada sulaukiau prašymo į girą įdėti kokių nors konservantų, kad ji ilgai ilgai negestų. Atsakiau, kad tokių ilgai negendančių gaminių yra labai daug. O mūsų išskirtinumas – unikalume. Būtent tokiais gaminiais ir norime tenkinti klientų poreikius, o kai jie patenkinti – mes laimingi“, – pabrėžia „Kontėnos“ mintį.
Beje, būtent paveldo sertifikatą turintys gaminiai ir yra populiariausi. O tokie pirkėjų komplimentai kaip „kastinys ištirpo ore“ gamintojams liudija, kad pasirinktas kelias yra teisingas.
Nors verslą plėtoti nėra lengva – pasak Sandros, turėdamas nuosavą verslą turi būti pasiruošęs viskam: ir direktoriumi, ir vairuotoju pabūti, ir gamyboje padirbėti – vis tik moteriai niekada nekilo mintis jį perkelti į kitą šalį, išvažiuoti gyventi į užsienį.
„Kad ir kur būčiau išvykusi, iš kokios kelionės beparvykčiau, kaskart apsidžiaugiu pagaliau grįžusi namo – kaip ir sakoma: visur gerai, bet namuose geriausia. Jaučiuosi saugiai čia gyvendama ir niekada net nesvarsčiau galimybės keltis gyventi į užsienį ir ten verslauti. Du mano vaikai taip pat sukūrė įmones ir gyvena Lietuvoje“, – pasakoja verslininkė, priminusi, kad jos pirminis tikslas ir buvęs – išsaugoti senovinius lietuviškus produktus lietuviams. Tad jokių minčių, kad kitur būtų neva geriau, nėra.
Nori perduoti ir kitiems
O kad ir kiti suprastų lietuviškų patiekalų išsaugojimo svarbą, „Kontėna“ kviečia į rengiamas edukacijas.
„Šakočio kepimo edukacijos metu pamatysite kaip ant natūralios ugnies, malkomis kūrenamo pečiaus yra kepamas šakotis. Patys galėsite išbandyti tešlos pylimo ant kepimo volo procedūrą. Sužinosite apie šakočių kilmę, receptūrą, kepimo reikmenis, gamybos procesą ir kol keps šakotis, būsite pavaišinti kvapnia natūralių žolelių arbata ir mūsų keptais sausainiais. Edukacijos pabaigoje, galėsite paragauti savo pačių iškeptą šakotį ir parvežti lauktuvių artimiesiems. Pažadame, kad praleisite laiką jaukiai, įdomiai ir smagiai“, – skelbia įmonė.
Išmokti galima ir kaip pasigaminti daugelio pamėgtą kastinį. Kastinio sukimo edukacijos metu kiekvienas dalyvis iš suteiktų produktų suka savo kastinį ir yra supažindinami su jo istorija, specifine gamybos technologija. Pagamintą kastinį edukacijos dalyviai skanauja su karštomis bulvėmis, virtomis su lupenomis, ir gardina šviežiai paruošta kanapė.
