Visgi IT įmonės „Cognizant“ vyresnysis programinės įrangos inžinierius nesitikėjo, kad savo profesinį kelią jis kurs Lietuvoje. Kaip taip nutiko ir, kodėl dabar Lietuva – jo naujieji namai, pašnekovas dalijasi šiame straipsnyje.
Su Lietuva supažindino žmona
„IT sritį rinkausi ne tik dėl to, kad tai man buvo įdomu, bet ir dėl to, jog būdamas programinės įrangos kūrėju tikėjau, kad galėsiu laisvai dirbti bet kurioje pasaulio vietoje, kur yra internetas“, – dalijasi S. Deligoz.
Ši jo svajonė tapo realybe, kai ankstyvaisiais karjeros metais – 2007 m., susipažino su būsima žmona per jos atostogas Turkijoje, kai ji planavo studijuoti magistrantūrą ir doktorantūrą viename didžiausių Stambulo universitetų.
„Geriau susipažinome planuodami ir organizuodami jos karjerą viename iš didžiausių Stambulo universitetų. O kadangi ji kilusi iš Vilniaus, čia 2010 m. nusprendėme susituokti bei iškelti tarpkultūrines vestuves. Stambule gyvenome iki 2019 m. pabaigos. Turime du vaikus, jie kalba abiem kalbomis – tiek lietuvių, tiek turkų – kaip gimtakalbiai. Tai labai supaprastino persikraustymo procesą, kai pasirinkome, jog bent jau dabar gyvensime Vilniuje“, – kalba jis.
Persikraustymas – teisingas sprendimas
Pašnekovas teigia, kad apie Lietuvą, prieš susipažįstant su žmona, žinojo tik kelis dalykus – apie krepšinį ir tai, kad šaliai pavyko išsivaduoti iš Sovietų Sąjungos pančių.
Tačiau vis daugiau susipažįstant su šalimi, jis suprato, kad Lietuva – daug galintis pasiūlyti kraštas ir palanki vieta karjeros vystymui.
„Nusprendus persikraustyti, mano tėvai viską priėmė pozityviai, nes turime daug artimųjų, kurie gyvena užsienyje – kai kurie jų yra antros ir trečios kartos europiečiai. Nepaisant to, šis persikraustymas buvo ir maloniai jaudinantis, ir keliantis stresą. Naujas darbas, šalis, kalba – iš esmės viskas keitėsi vienu metu. Ypač, jei turite šeimą ir vaikų, tai nėra lengva. Žvelgdamas atgal, sakyčiau, kad žengėme daug teisingų žingsnių, nors negaliu paneigti, kad savo vaidmenį suvaidino ir sėkmė“, – kalba Sahin.
Pirmasis jo darbas buvo viename iš tarptautinių startuolių, įsikūrusių Lietuvoje, tačiau kaip tik, kai prasidėjo pandemija, kas pridėjo dar papildomų iššūkių.
„Darbą gavau atsitiktinai – 2019 m. prieš persikraustant, vasarą tiesiog aplikavau keliose atsitiktinėse įmonėse. Vadinu jas atsitiktinėmis, nes neturėjau jokios informacijos apie čia esančias IT įmones ir nepažinojau nė vieno žmogaus, dirbančio IT sektoriuje. Tuo metu pradėjau stebėti, kaip daug tarptautinių bendrovių perkelia savo plėtros biurus į Vilnių. Lygindamas Vilniaus IT sektorių per pastarąjį dešimtmetį, matau didžiulį augimą. Pasikeitė ne tik IT pramonė, bet ir daugelis kitų dalykų. Galiu pasakyti, kad tai aukso amžius Lietuvai, palyginti su 2008 m. ekonomikos krize. O tarptautinė statistika rodo, kad jaunesni nei 30 metų Lietuvos gyventojai yra vieni laimingiausių jaunų žmonių pasaulyje – šis rodiklis irgi daug ką pasako. Grįžtant prie mano pirmosios darbovietės Lietuvoje – kai pradėjau dirbti, po poros mėnesių prasidėjo pandemija ir visi turėjome likti namuose. Taigi buvau naujoje šalyje, bet ilgą laiką beveik nemačiau žmonių ar kolegų, nes pasikeitė darbo aplinkybės. Pandemija, kaip ir visiems, papildė iššūkių krepšelį. Kadangi darbo aplinka ir kolektyvas buvo tarptautiniai, beveik nekalbėjau ir negirdėjau lietuvių kalbos, nebent tarp žmonos ir vaikų. Todėl negalėjau tobulinti lietuvių kalbos įgūdžių taip, kaip norėčiau. Pandemijos metu bandžiau pradėti mokytis kalbos nuotoliniu būdu, bet tai nebuvo labai veiksminga. Vis dėlto toliau klausausi ir mokausi, kad galėčiau bent pamažu vis labiau įvaldyti šią kalbą. Tai sritis, kur tikrai dar yra kur tobulėti, bet esu tikras, kad kai geriau išmoksiu kalbą, giliau suprasiu ir lietuvių žmones bei kultūrą“, – mano IT specialistas.
Jo nuomone, kiekvienoje pasaulio vietoje yra skirtingų saugumo problemų – tobulų vietų nėra.
„Po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, daug kartų girdėjau tą patį klausimą apie saugumą ir ateitį. Lietuvos atveju saugumo klausimai kyla dėl problemiškos kaimyninės šalies Rusijos. Nepaisant daugelio okupacijų, Lietuvos žmonės per daugelį metų sėkmingai išsaugojo savo kultūrą, tautą ir kalbą. Mano nuomonė apie šią situaciją labai aiški – baimė yra tarsi virusas, jis plinta. Bet manau, čia nėra ko bijoti ar jaustis nesaugiai. Todėl ir toliau investuosiu ir gyvensiu Lietuvoje“, – sako S. Deligoz.
Atranda vis naujų dalykų
Prieš metus Sahin pradėjo dirbti IT įmonėje.
„Buvau šiltai sutiktas ir pradėjau dirbti su dinamiškais, energingais, kvalifikuotais žmonėmis. Prisidedu prie projekto, ties kuriuo darbuojasi beveik šimtas žmonių. Pradėjęs tyrinėti projektą, pastebėjau, kad jis yra pradinėje stadijoje, tačiau per trumpą kūrimo laikotarpį labai profesionaliai sukurtas ir išplėtotas. Nelengva pasiekti sėkmę įgyvendinant tokį projektą, kuriame dalyvauja daug žmonių ir komandų. Projektas, prie kurio dirbu, yra įrankis įmonei, kuris padėtų atlikti įvairius administracinius darbus. Jo pagalba tvarkomi dideli, sudėtingi dokumentai, kuriamos išskirtinės funkcijos, skirtos didžiausioms pasaulio įmonių bendrovėms. Tai vienas stipriausių biuro redaktorių rinkoje. Kasdieniame kūrimo procese naudojame šiuolaikines priemones ir technologijas, kas skatina ir mus nuolat atnaujinti savo įgūdžius – per šiuo metus ypač patobulėjau dirbdamas su Java programavimo kalba“, – dalijasi pašnekovas.
Tiesa, jis taip pat pabrėžia, kad vienas svarbiausių dalykų darbe jam ne tik įtrauki ir motyvuojanti aplinka, bet ir tai, kad jis gali palaikyti darbo-poilsio režimą.
„Manau, kad žmogus gali prisitaikyti bet kurioje šalyje, jei tik dės pastangų ir pasistengs perprasti naują kultūrą. Lietuvoje – tam visos sąlygos – įvairiausi nemokami renginiai, festivaliai ir pan. Pavyzdžiui, man labai įdomi yra pagonybė – stengiuosi kuo daugiau tyrinėti šią religiją. Taip pat, kas man padeda pažinti šalį ir pailsėti nuo darbų, tai – Lietuvos gamta. Manau, galimybė patirti visus keturis metų laikus yra tikrai vertinga – man ypač patinka ilgos saulėtos pavasario ir vasaros dienos, kai galima mėgautis išvykomis dviračiu, švariu oru, miškai, žygiais pėsčiomis, ežerais ir pan. Taip, žiemos mėnesiai šalti ir tamsūs, kaip ir kitose Šiaurės šalyse, tačiau šį laiką galite išnaudoti teigiamai ir tobulinti savo įgūdžius tokiose srityse kaip programinės įrangos kūrimas ar lietuvių kalba, neišeidami į lauką. Arba galite mėgautis žiemos žygiais, ar piknikais miške, ant užšalusių ežerų su karštais gėrimais ir sausainiais. Tai tikrai atgaivina psichiką ir stiprina imunitetą prieš ligas. Svarbiausia – nenustoti ieškoti naujų patyrimų ir suteikti erdvės bei laiko sau“, – pabrėžia IT specialistas.