Iš kariuomenės į kiekvieno žmogaus namus
E. Kerza savo pranešimą pradeda konferencijos dalyviams parodydamas pirmosios sukurtos mikrobangų krosnelės nuotrauką. Pasirodo, šis, dabar itin plačiai naudojamas prietaisas, maisto pramonėje atsirado kone atsitiktinai:
Antroji inovacija, be kurios šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės, – GPS paslaugos: „Tai – antra karinė inovacija, kuri ir dėl orlaivių saugumo, ir dėl tikslios vietos nustatymo buvo išrasta gynyboje, o vėliau tapo civilinio pasaulio dalimi“, – kalba E. Kerza. Na o kaip nr. 1 inovaciją pranešėjas pristato ne ką kitą, o internetą, kuris taip pat buvo išrastas JAV kariuomenės. Daugybė dabar naudojamų daiktų, net aksesuarų kaip antai aviatoriaus akiniai, marškinėliai, konservai, buvo išrasti būtent kariuomenės reikmėms.
Leidžia iš saugesnio atstumo žymėti taikinį
„Per paskutinius metus Lietuvoje teko paliesti daug talentų ir pažinti arti 200 komandų, matyti jų talentą, idėjas, kurios vienaip ar kitaip yra susijusios su gynyba ir saugumu. Mūsų komanda per šiuos nepilnus metus iš viso sukūrė ir išvystė 54 komandas, o šiandien pristatysiu 6“, – konferencijoje „Security Day’24“ kalba E. Kerza ir pradeda nuo lazerinių technologijų. Anot pranešėjo, klasikinis gynybos kontekstas sako, kad reikia turėti pranašumą prieš oponentą, atlikti gerą efektą ir tokiu būdu jį sunaikinsime.
„Šitas konceptas puikiai veikia Afganistane, puikiai veikia su valstybėmis, kurios neturi technologinio pranašumo, ir nė velnio neveikia Ukrainoje, nes jie neturi nei tų brangių F16 orlaivių tiek, kiek reikia, nei turi tiek apmokytų JTAC kareivių, kurie galėtų labai arti fronto linijos rizikuoti, ir valdomų bombų taip pat. Žmogus tuomet visada rizikuoja, nes yra labai arti taikinio. Kaip galėtų atrodyti rytojus? Taip, kad mes žmogų atitraukiame, o robotą ar autonominę sistemą padedame kažkur arčiau taikinio tam, kad ji galėtų atlikti saugų žymėjimą, o mūsų pajėgumai, kurie yra nutolę per saugų atstumą, tie patys orlaiviai galėtų leisti valdomą amuniciją ir tokiu būdu naikinti taikinį.
Viskas atrodytų labai paprasta, tereikia mažo lazerio, kurį būtų galima kabinti ant dronų sistemos, ant orlaivio, kuris yra mažas kaip paukštis, neaptinkamas tų pačių radarų, ir jis galėtų pažymėti taikinius. Prieš 2 metus į Lietuvą atskridę vieno didžiausių konsorciumo, kurie sukūrė naktinius lazerius, kurie kabinasi ant tų brangių orlaivių, sakė „neįmanoma“, nes jis yra pusės stalo dydžio. <…> Tai, kas atrodė neįmanoma daugumai kompanijų, pasirodė įmanoma Lietuvoje, nes įgyvendinę tuos tikslus mes ne tik apsaugome tą žmogų JTAC ir savo orlaivių sistemas, bet ir iš tikrųjų galime gana nebrangiai, pigiom platformom atlikti tą patį efektą. Tai reiškia, kad jeigu rusai turi neribotą kiekį amunicijos ir kaip lietų leidžia savo artilerijos sviedinius, mes turime ribotą kiekį, todėl mums tiesiog reikia pataikyti tiksliai. Iš kur gauti tą mažą lazerį? Paprašyti lietuvių, – konstatuoja E. Kerza ir pristato lietuvių komandą, kurioje – vos 20 žmonių, jie per nepilnus trejus metus sukūrė 83 milimetrų dydžio lazerį, kuris telpa į kamerą, taip iš pakankamai saugaus atstumo galima žymėti taikinį.
Dirbtinio intelekto pagalba
Kita pranešimo dalis skirta aptarti šių dienų pasaulyje itin paplitusią elektroninę kovą – oponentui turint galingus radijo blokavimo įrenginius, klasikiniai dažniai tiesiog nebeveikia. Reikia kitų būdų, kaip pasiekti taikinį ir dirbtinis intelektas (DI) tampa vienu jų. Savo pranešime E. Kerza prisimena ir pernai visoje Lietuvoje nuskambėjusį atvejį, kuomet Kauno mieste buvo mįslingai pagrobta mergaitė. Prie jos paieškų ir radimo, tikina pranešėjas, prisidėjo DI, analizuojančio ir atpažįstančio vaizdus, technologija, operatyviai gauti vaizdo įrašai iš Kauno, o dirbtinis intelektas padėjo atpažinti kai kuriuos fragmentus.
Toliau pranešime E. Kerza pristato kitą lietuvių kompaniją „Granta Autonomy“. Tai, anot pranešėjo, yra viena iš kompanijų, kuri nuo pat plataus konflikto Ukrainoje pradžios skraido Ukrainoje, žvalgo, žymi taikinius, ką tik pristatė savo naujausią „Kamikadze“ droną, kuris iškart gavo pavadinimą „X“ ir gali už 50 km pasiekti taikinį, jį sekti.
„Šie paukščiai daugiau nei 2 metai skraido pačiuose karščiausiuose taškuose ir ne kas kitas, o lietuvių orlaivių kūrėjai padeda tiek spec. operacijų pajėgų kariams, tiek karinei žvalgybai atlikti garsiausias operacijas, kurias mes matome įvairių portalų antraštėse. Tikrai turime kuo didžiuotis, o dabar į fronto liniją pristatys ir pirmuosius kvadarkopterius dideliais kiekiais, kurie taip pat praėjo visus testus. Tai reiškia, kad technologinis virsmas arba elektroninės kovos prietaisų apėjimas visiškai įkandamas mūsų įmonėms. Realios operacijos nuo Dambos iki Krymo ir Kursko yra šių orlaivių ir šių įmonių kasdienybė“, – pasakoja E. Kerza.
Savo biometrinius duomenis noriai daliname patys
Pranešėjas grįžta prie interneto išradimo dienos. Šios naujovės principas buvo perduoti duomenis, o kai tai pavyko Amerikoje – buvo susijungta su Norvegija ir kitomis valstybėmis, universitetais. Rašyti popierinius laiškus trukdavo ilgai, o internetas šiuos ir kitus procesus sutrumpino, tačiau kartu atnešė krūvą iššūkių – virusai, piktavalių apgavystės, incidentų skaičius kasmet ne tik didėja, bet ir sudėtingėja. Analitikai dėl to turi neaprėpiamai daug darbo, o šioje vietoje vėlgi jų kasdienybę gerokai palengvintų dirbtinis intelektas, IT specialistai taip ne tik turėtų operatyvią pagalbą, bet ir atsikratytų įvairių ataskaitų rašymo prievolės.
„Panaudoję išmanias technologijas, jūs pirmiausia edukuosite save, iš kitos pusės sumažinsite riziką, kad kažką pražiopsosite ir turėsite įdomesnių darbų nei nagrinėti tuščius incidentus, galėsite padaryti žymiai daugiau darbo ir sumažinti atotrūkį, kuris skiria organizaciją nuo įsilaužimo pradžios ir incidento padarinių.
E. Kerza nuvilia ir tuos, kurie tiki, kad kažką ištrynus iš interneto erdvės, informacija iš tiesų dingsta. Tai – naivu, įsitikinęs pranešėjas: „Didelių duomenų analizė vėlgi su DI pagalba padeda iš tamsiausių kampelių susirinkti viską apie mus ir nesvarbu, ar studentų laikais mes girti pasta išsitepliojome, ar kažkur balsavimuose reiškėme savo aštrią nuomonę, visa tai gali būti sudėta į raportą ir nukeliauti jūsų darbdaviui ir jūs paprasčiausiai negausite tos darbo pozicijos, nes darbdavys pamatys kai ką, ko jūs nesitikėjote, kad vis dar egzistuoja. <...> Bruožai, biometriniai duomenys, kuriuos šiandien be problemų atiduodame įvairioms programėlėms kaip „Faceapp“, nes norime pvz. save nusisendinti ir dar į internetą padėti tuos duomenis, kaip atrodysime po 10 metų, reiškia visą savo biometrinių duomenų paketą mes kažkur įkeliame. Vėliau iš tų visų duomenų išeina labai įdomios išvados“, – įspėja pranešėjas. Plati ataskaita apie žmogų su gausybe duomenų šiais laikais, anot E. Kerzos, kainuoja vos kelis JAV dolerius.
Unikaliai lietuvių kurtai technologijai – NATO dėmesys
Pranešimo pabaigai E. Kerza pasilieka aptarti „Broswarm“ – pirmąją Lietuvos įmonę, laimėjusią NATO inovacijų konkursą.
„Šis vyrukas su komanda, kuris kiek mažiau nei prieš metus iš palapinės man paskambino keliaudamas, nes perskaitė, kad prasidėjo mūsų organizacijos veikla, ir sako „aš, mano brolis ir geriausias draugas aityšnikas nieko nesuprantam apie karybą, gynybą, bet manom, kad per daug žmonių žūsta nuo minų. Brolis yra fizikas, turim keletą minčių. Norėtumėm sukurti inovaciją, technologiją, kuri paspartintų išminavimo procesą, kuris ne tik Ukrainai yra aktualus. Visame pasaulyje yra tiek minų, kasdien žūsta ūkininkai ir vaikai, kurie žaidžia užminuotuose laukuose, nes jos yra giliai įstrigusios, neišvalytos, nes tai yra labai lėtas, laikui imlus procesas.“
Praėjus vos 11 mėnesių nuo šio skambučio, NATO oficialus puslapis jau rašė straipsnį apie unikalią technologiją sukūrusius lietuvius, kuri kabėdama ant drono, skraidydama virš minų lauko metro žemės gylyje gali tiksliai ne tik aptikti, bet ir nupiešti, kas yra po žeme. Tai, tikimasi, ženkliai greitins minų aptikimo ir išminavimo procesus, nes su iki šiol egzistavusiais išminavimo greičiais Ukrainai prireiktų 757 metų valstybės išminavimui.
„Rodydamas visus tuos technologinius sprendinius, nešu žinią: kiekvienas iš jų gali būti paveiktas kibernetinio incidento ir panaudotas prieš tuos, kurie naudoja tą technologiją. Labai gerai, kad kuriame robotizuotas sistemas ir jos autonomiškai atlieka už žmogų darbą, bet jos visos valdomos ryšiais ir jeigu oponentas įsibrautų į orlaivį, kurio smegenys yra ne kas kitas, o kompiuteris – tuos pačius orlaivius, lazerius gali panaudoti ir prieš savo pačių karius. Tikrai verta pradėti domėtis ne tik civilinėmis technologijomis, jų sauga, kritinės infrastruktūros sauga, bet ir karinėmis gynybos technologijomis, nes jos visos yra kompiuteriai. Nesvarbu, ar išminavimo, ar dronų sistema, ar tas pats lazeris, kuris yra kameroje, kuriame irgi yra algoritmas ir kompiuteris, – visi jie vienaip ar kitaip sujungti į bendrą tinklą“, – pranešimą užbaigia E. Kerza, primindamas, kad inovacijos keičia pasaulį, tačiau ir jas reikia apsaugoti.
Visą E. Kerzos pranešimą žiūrėkite čia:
