Tyrimą liepos 2–7 dienomis atliko Delfi apklausos ir „Syno International“. Respondentų buvo klausiama, kokį kelią jie pasirinktų karinės agresijos ar realios jos grėsmės atveju. Atsakymą „likčiau Lietuvoje ir ieškočiau būdų apsaugoti save ir šeimą“ šioje apklausoje pasirinko daugiau respondentų nei „išvykčiau iš Lietuvos“.
Ką pasirinktų?
Specialioje apklausoje buvo klausiama ir ką asmuo darytų kilus karinei agresijai ar esant realiai jos grėsmei.
29,6 procento apklaustųjų, didžiausia respondentų dalis, teigė, jog liktų Lietuvoje ir ieškotų būdų apsisaugoti ir apsaugoti šeimą.
20,7 procentai respondentų teigė iš karto išvyksiantys iš Lietuvos.
Panašus procentas – 19,5 procento apklaustųjų teigė, jog pasiliktų Lietuvoje ir kitomis priemonėmis prisidėtų prie šalies gynybos.
16,7 procento apklaustųjų teigė, jog nežino, dar nėra apsisprendę šiuo klausimu.
9,9 procento respondentų tikino, jog pasiliktų Lietuvoje ir ginklu prisidėtų prie šalies gynybos.
O 3,1 procento apklaustųjų teigė, kad kilus karinei agresijai ar realiai jos grėsmei Lietuvoje liktų, bet nesiimtų jokių aktyvių veiksmų.
Ekspertai: tai turi suprasti kiekvienas pilietis
Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai tikino, jog būtina pabrėžti, kad 30 proc. apklaustų vienaip ar kitaip prisidėtų prie valstybės gynybos.
Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai tikino, jog kalbama ne apie šiaip krizinę situaciją, kurią gali suvaldyti tik profesionalai.
„Karas mūsų šalyje reikštų mirtiną kovą už išlikimą. Tai turi suprasti kiekvienas pilietis, jei nenori Lietuvoje tapti dar vienos Bučos statistu“, – „Delfi“ sakė karo ekspertai.
Tyrimą liepos 2–7 dienomis atliko Delfi apklausos ir „Syno International“. Tikslinė apklausos grupė: 18–74 metų Lietuvos gyventojai. Tyrimo metodas: reprezentatyvi kiekybinė apklausa internetu, atranka kvotinė, tyrimo imtis – 1006 respondentai.