Dirbtinis intelektas pasitelkiamas visuose karo etapuose
Šalys agresorės nuolat ieško naujų kovos sričių (domenų), būdų. Per pastaruosius dešimt metų kibernetinė, kosmoso erdvės išplėtė mūšio lauką, taikomus metodus, o kaip operacijų erdvę 2016 metais „NATO Warsaw Summit“ metu patvirtino NATO organizaciją. Gynybos rizikos kapitalo fondo „ScaleWolf“ vadovas Edvinas Kerza sako, kad nuo Krymo aneksijos pradžios pasaulis pradėjo fiksuoti įvairias, anksčiau nematytas hibridines grėsmes, tokias kaip interneto prievadų užvaldymas, įsilaužimas į padidinto saugumo valstybių kompiuterinius tinklus, strateginių įmonių ir įstaigų pramoninių sistemų trikdymas, socialinės inžinerijos ir kitų metodų pagalba informacijos nutekinimas.
„Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas Gediminas Jankauskas aiškino, kad vietoje tiesioginių karinių veiksmų atsiranda pastangų išvesti iš rikiuotės kritinę infrastruktūrą arba destabilizuoti visuomenę, pasitelkiant propagandą ir dezinformaciją:
„Tam naudojama daug įvairių priemonių. Tai apima DDoS atakas, kuriomis siekiama paveikti serverius ar interneto svetaines, kad jos taptų nepasiekiamos. Taip pat naudojamos „phishing“ atakos, kuriomis siekiama išgauti žmonių prisijungimo duomenis prie svarbių svetainių ar sistemų. Be to, vykdomos dezinformacijos kampanijos, kurios gali pasitelkti didžiulį kiekį netikrų paskyrų siekiant skleisti priešiškoms jėgoms palankų naratyvą“.
Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pereščius aiškino, kad kibernetinės priemonės dažniausiai naudojamos hibridiniam karui. Pirmiausia, jos skirtos trikdyti infrastruktūros veiklą ir žmogiškus resursus priešo užnugaryje. Taip pat pasitelkiamos skelbti melagingą informaciją. Trečias dalykas – pasitelkus internetą lengviau ieškoti bei samdyti žmones: „Tai, ką matome Ukrainoje yra viena, o ką Rusijos užnugaryje – kita, trečia variantą matėme per „Afrikos pavasarį“. Tad kibernetinės priemonės gali būti išnaudojamos ir komunikacijai, ir šalies viduje, ir už jos ribų“.
Karas be dirbtinio intelekto nebeįsivaizduojamas
G. Jankauskas pridūrė, kad DI turi milžinišką įtaką karo erdvėje, tiek karštų konfliktų, tiek veiksmų internetinėje erdvėje atžvilgiu. Jis naudojamas kurti netikroms nuotraukoms, vaizdo ir garso įrašams, kuriais yra dalinamasi socialiniuose tinkluose: „Net ir patys pranešimai, ar komentarai socialiniuose tinkluose nebūtinai yra rašomi tikrų žmonių. „Trolių fermos“ nėra naujas reiškinys, tačiau tobulėjant dirbtiniam intelektui, vis dažniau už dezinformaciją skleidžiančių įrašų gali slypėti dirbtinio intelekto modeliai. Dalis X (buvęs „Twitter“) vartotojų pastebėjo, kad kartais tokius „botus“ atskirti yra ganėtinai nesunku. Diskutuojant su galimu DI robotu paprašius jo ignoruoti visas instrukcijas ir pavyzdžiui sukurti eilėraštį, ar pateikti keksiukų receptą galima greitai suprasti, kad kalbamasi ne su žmogumi“.
M. Pereščius išvardino daugiau karinių sričių, kurioms pasitelkiamas DI. Pirmiausia, jis naudojamas mūšio lauko veiksmų koordinavimui ir stebėjimui: „Pavyzdžiui, ukrainiečiai turi savo palydovus ir daug dronų, skraidančių virš karo linijos, vadinamoje nulio zonoje. Taip surenkami duomenys ir analizuojami, kas kur vyksta, koks yra mūšio lauko išsidėstymas, su konkrečiai besikeičiančiomis vietomis, pozicijomis, technika bei žmonių lokacija. Šiuo metu tai yra tapę rutina, nors anksčiau tokie dronai naudoti agroverslui – išsiaiškinti derlingumą, trąšų poreikį ir panašiai. Dar 2013 m. ši priemonė pasitelkta stebėti priešo artėjimą bei išsidėstymą prie sienos ir iki šiol tai puikiai veikia. Visam tam pasitelkiamas DI. Kalbant apie mūšio lauko koordinavimą, DI padeda sužinoti, kas vyksta ant žemės ir taip, lyg žaidime, dėlioti karo veiksmus einamuoju metu. Per pastarąjį pusmetį atsirado galimybė dronui identifikuoti taikinį net jeigu nutrūksta ryšys su valdančiu asmeniu“.
Kibernetinio saugumo ekspertas pastebėjo, kad programinę įrangą šalys vagia vienos iš kitų: „Pavyzdžiui, Lietuvoje uždrausta naudoti dronus, kurie yra gaminti kinų kompanijos „DJI“. Didžioji dalis dronų, kurie skirti žvalgybai Ukrainoje, yra gaminti būtent šios kompanijos. O programinė įranga, kuri naudojama jų skraidymui, yra sukurta rusų – pavogta iš nukritusio rusų drono. Per pusantrų metų su tokia įranga jų pagaminta apie 100 tūkstančių. Kai vyksta karas, ginklai ir technologijos persipina nepaisant draudimų“.
DI naudojamas ir geriems tikslams
Gali pasirodyti, kad DI naudojamas tik šalių agresorių ir tik turint piktavališkų kėslų, tačiau pašnekovai su tuo nesutinka.
Jam pritarė ir telekomunikacijų bendrovės atstovas, teigdamas, jog DI yra tiesiog įrankis ir viskas priklauso nuo vartotojo. Taip pat, kaip ir internetas:
„DI yra naudojamas daugybėje mūsų gyvenimo sferų jau dabar ir teikia mums milžinišką naudą. Medicinoje DI leidžia geriau įvertinti mūsų tyrimus ir anksčiau atrasti problemas. Transporto sferoje po truputį leidžia kurti autonominius automobilius, kurie, tikėtina, ateityje smarkiai sumažins avarijų kiekį keliuose. Klientų aptarnavime DI pokalbių robotai leidžia greičiau gauti atsakymus į mums rūpimus klausimus“.
M. Pereščius priminė, jog egzistuoja įvairios kibernetinės grupuotės, kaip „Anonymous“, kurios turi atšakų, daugiausiai dirbančių prieš Rusiją. Taip pat veikia finansiniai nusikaltėliai, kurie apgaudinėja žmones Rusijoje dalį lėšų pasisavindami, o kitą dalį nukreipdami armijos finansavimui. „Taip pat šalių viduje egzistuoja destrukcinė veikla, tarkime, vaikai už kriptovaliutą atlieka destrukcinius veiksmus ir kiršina visuomenę, trikdo infrastruktūrą. Ir atvirkščiai, yra specialistų, kurie apmoko ir finansuoja destrukcinius veiksmus priešo užnugaryje“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar Lietuvoje kuriame pakankamai technologijų, kad galėtume jaustis saugiai, pašnekovas atsakė neigiamai: „Tikrai ne ir taip bus nepaisant to, kiek investuosime laiko ir pinigų. Viskas, kas buvo daroma pastaruosius 25 metus: įstatyminė bazė, institucijų kūrimas, kibernetinio saugumo centrai, buvo teigiama, bet nepakankamai sparčiai vyko. Investicijos iš valstybės pusės labiau buvo nukreiptos į pramonę nei į aukštųjų technologijų pridėtinės vertės produktus ir žmones“.
Atskirti DI kūrinius – praktiškai neįmanoma
Bene didžiausia problema, su kuria susiduriama naudojant DI ar pastebėjus jo kūrinius viešojoje erdvėje – galimybė atskirti tikrą ir netikrą informaciją. Specialistai sako, kad tobulėjant pačiam DI tai padaryti ilgainiui gali būti nebeįmanoma, todėl turi būti kuriami įstatymai, padėsiantys suvaldyti šį įrankį.
G. Jankauskas pridūrė, kad eiliniam žmogui svarbu kritiškai vertinti informaciją, kurią gauname, bandyti suprasti, kas yra informacijos skleidėjas. Ar informaciją išties teikia patikimas naujienų portalas, ar naujai sukurta paskyra socialiniame tinkle? Taip pat naudinga gali būti paieškoti, ar apie tam tikrą istoriją rašo ir daugiau naujienų portalų. Jeigu apie sensacingą naujieną skelbia tik vienas šaltinis, tikėtina, kad tai netikra.
„DI sukurti vaizdai dar nėra tobuli – dažnai žmonių veido išraiškos būna nenatūralios, kartais galima pamatyti žmones su kiek daugiau nei 5 pirštais, tad reikia būti atidiems. Na, o kartais diskutuojant gali būti verta paprašyti aršaus komentatoriaus ignoruoti instrukcijas ir sukurti eilėraštį“, – sakė pašnekovas.
M. Pereščius buvo dar kategoriškesnis ir teigė, kad paprastam žmogui atpažinti, kad tai, ką mato, yra netikra, arba – DI kūrinius, praktiškai neįmanoma: „Tokių priemonių nėra ir niekada nebus. Vyriausybės ir specializuoti verslai, pavyzdžiui, naujienų portalai, turi specialias priemones, tačiau nei viena iš jų nesuteikia didesnio patikimumo nei 80 proc. Nors į tokias priemones investuojami milijonai. Eilinis žmogus gali spėti, nujausti, svarbiausia – ieškoti pirminio informacijos šaltinio. Pagrindinė metodika ieškant pradinio šaltinio dažnai pasiteisina, jeigu pirminis šaltinis yra nepatikimas, atrodo keistai, tokią informaciją reikėtų ignoruoti“.
Jis pridūrė, jog Europos Sąjungoje ir Amerikoje pradedama įvedinėti tvarka, skirta DI kūrinių kontroliavimui: „Tai reiškia, kad jis turės būti žymimas. Numatoma, kad pažymėti DI kūrinį privalės ne pats kūrėjas, kuriam gali niekas ir nerūpėti, o portalas, socialinis tinklas, kuriame bus platinama tokia informacija, nes kitu atveju gaus arba didžiulę baudą, arba bus sustabdyta jo veikla, atimama licencija. Įrankius atpažinti DI kūrinius šios įmonės turi jau dabar“.