Gyvenimas priminė akmens amžių
„Mudu su žmona gyvename Vilniaus rajone, iškart už Pilaitės mikrorajono. Kai kilo audra, namuose buvo dvi mažametės anūkės, – jų tėvai gyvena kitoje šalyje, tad mergaitės vasarą leido Lietuvoje, pas mus, kaip ir kasmet. Kilus audrai supratome, kad galime prarasti elektrą. Nieko čia baisaus kurį laiką jos neturėti. Bet kai tai tęsėsi 7 paras, buvome tikrai išvargę“, – pasakoja Vytautas.
Vytauto ir jo žmonos Audronės namuose elektra dingo sekmadienį ir atsirado po savaitės. Aplink namus pirmą audros dieną buvo išvartyti medžiai, jie krito ant elektros tinklų, ant kelių. Medžius nieko nelaukę greitai patraukė patys su kaimynais. Savo kiemus irgi visi susitvarkė padėdami vieni kitiems.
Jiedu sako, kad viskas būtų neblogai, jeigu dingtų tik elektra, – prie žvakių galima pagyventi ir nėra čia didelio siaubo, bet pas juos su elektra susiję daug dalykų, pavyzdžiui, nebuvo vandens, nes iš gręžinio jis tiekiamas veikiant motorui. Arba elektriniai vartai – jų negalėjai valdyti, o tai reiškia, kad negalėjai išvažiuoti, ir panašiai.
Elektros neturėjo keli aplinkiniai rajonai, kuriuose nuolat gyvena žmonės, nedirbo vietinės degalinės, maisto prekių parduotuvės. Jų savininkai buvo labai sunerimę, nes neturėjo kur dėti maisto, kuris buvo šaldytuvuose.
Vytauto šeima kasdien tikėjosi, kad elektra atsiras, bet tikėjimas su kiekviena diena žlugo vis labiau.
„Mes esame visko matę gyvenime ir problemų iš to nedarytume, suprantame, kad tarnybos daro viską, ką gali, nors ir neatsakė į mūsų žinutes, skambučius. Bet pas mus viešėjo maži vaikai. Jiems iš pradžių buvo atrakcija, bet juk jie turi ir praustis, ir valgyti šiltą maistą. Nebuvo kaip gaminti, parduotuvės šalia nedirbo, reikėjo vykti į Vilnių, į kavines eiti, atvežti ko nors karšto, kad pavalgytų; kiek galima sumuštiniais ir šaltu maistu vaikus maitint. Noriu pasikartoti, kad tikrai nieko baisaus prarasti elektrą parą, dvi, bet ne septynias. Neturėjome ir normalaus ryšio, nes jį buvo galima gauti tik įkraunant automobilyje, tad susisiekimas su pasauliu irgi buvo ribotas.
Turime du šaldytuvus, – viską iš jų teko išmesti, o žmona daug gamina, šaldo maistą. Visko daug praradome, pradedant prigaudytomis užšaldytomis žuvimis, gamintais ir užšaldytais koldūnais, blyneliais, balandėliais, „Kijevo“ kotletais, dešrelėmis, krapais ir t. t. Aišku, nieko tokio palyginus su tuo, kad žmonės nukentėjo, bet kiekvienam – savo.
Tad tą savaitę, kaip turbūt ir kiti, gyvenome tarsi akmens amžiuje – nei normaliai nusipraust, nei tualete vandens nuleist, nei valgyt pagamint, nei telefonų įkraut, nekalbu apie vakarus tamsoje. Dar ir olimpiados nematėme, o ją dievinu ir labai laukiau. Vienas mūsų automobilių, įkraunamas namuose elektra, taip ir prastovėjo. Gyvenome kaip kokie urviniai. Kai po savaitės įjungė elektrą, jautėmės tarsi per Kalėdas. Kaimynai jautėsi taip pat, visi sveikino vieni kitus, kad pagaliau atėjo 21 amžius“, – šiandien jau šypsosi Vytautas. Jo tikrai neėmė juokas tuo metu, juolab kad tarnybos nebuvo tokios greitos ir aiškios su atsakymais į tai, kada bus galima normaliai gyventi.
Dirbo keli šimtai brigadų
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė sako, kad, skirtingai nuo ankstesnių audrų, kuomet daugiausia išmušdavo saugiklius, per šią gamtos stichiją masiškai lūžo medžiai ir šakos bei nutraukdavo elektros laidus.
„Užfiksavome daugiau nei 6 tūkst. tinklo pažeidimų skirtinguose taškuose, o tai reiškia, jog į kiekvieną vietą turėjo vykti operatyvinės komandos, užfiksuoti pažeidimus ir pradėti šalinimo darbus. Sudėtingiausia situacija buvo Vilniaus, Šiaulių ir Kauno regionuose, o greičiausiai pažeidimai buvo pašalinti Alytaus ir Klaipėdos regionuose, nes audra pro šiuos regionus anksčiau praslinko ir greičiau baigėsi, tad ir darbuotojai galėjo operatyviau kibti į darbus, šalinti pažeidimus. Juos šalinti buvo sunku, nes visoje Lietuvoje stichija prasidėjo sekmadienio naktį ir baigėsi tik pirmadienio pavakarę, taigi dieną ESO darbuotojai ir rangovai negalėjo visa apimtimi šalinti pažeidimų dėl stipraus vėjo bei lietaus“, – paaiškina ESO atstovė.
R. Juodkienė komentavo, kad nuo pat audros pradžios iki pabaigos dirbo daugybė ESO ir rangovų brigadų, vienu metu jų būdavo apie 300 visoje Lietuvoje. Tad prie audros padarinių šalinimo prisidėjo visa bendrovė ir partneriai, o brigados dirbdavo tiek dieną, tiek naktį – darbai vyko ištisomis paromis iki tol, kol buvo pašalintas paskutinis pažeidimas.
„Tvarkant tokius pažeidimus, pirmiausia reikia identifikuoti, kurioje tiksliai vietoje ir kaip pažeistas tinklas, – kiek medžių užvirtę, kiek laidų nutraukta, kiek atramų išversta, kokie kiti pažeidimai. Tuomet tvarkomi audrų padariniai – šalinami ir pjaunami nuvirtę medžiai, o vėliau atkuriamas tinklas; tai reiškia, kad sujungiami laidai, keičiamos kitos medžiagos. Tai ganėtinai sudėtingas ir laiko reikalaujantis procesas“, – patikina pašnekovė.
Kviečia atkreipti dėmesį į kaimynų pavyzdžius
R. Juodkienė patikina, kad nuo pradžių vartotojams komunikavo, kad jei tik įmanoma ir turi galimybių, pasirūpintų generatoriais savo namuose ar sodybose, nes tai vienas iš greičiausių ir paprasčiausių būdų laikinai atkurti elektros tiekimą savo namuose. Iš savo pusės ESO taip pat statė tiek didelius, tiek mažesnius generatorius, kur tik įmanoma, kad bent jau laikinai būtų atkurtas elektros tiekimas, kol bus sutvarkyti tinklo pažeidimai.
„Norėdami išvengti tokių audros padarinių ateityje, pateikėme LR Vyriausybei siūlymą pagal kaimynių Latvijos ir Estijos pavyzdžius – platinti elektros linijų proskynas miškuose, taip pat finansuoti savivaldybių atliekamus medžių genėjimo darbus gyvenvietėse. Būtent apie 80 proc. elektros tiekimo atjungimų įvyksta dėl sutrikimų vidutinės įtampos (10 kV) tinkle, kuris pažeidžiamas dėl krentančių medžių ir jų šakų.
ESO vykdė ir vykdys tinklo atnaujinimą bei rūpinsis kabeliuose labiausiai pažeidžiamomis tinklo vietomis, bet šių dviejų veiksmų derinimas – pavojingų medžių šalinimas bei oro linijų keitimas į požeminius kabelius – yra efektyviausias ir ekonomiškai naudingiausias būdas apsisaugoti nuo audrų padarinių“, – patikina ESO atstovė.
Ieško būdų, kaip užkirsti kelią
„Dar šalindami audros padarinius pradėjome diskusijas su savivaldybėmis, kartu ieškome sprendimų dėl generatorių ir kitų veiksmų, kad nutikus tokiai stichijai greičiau ir efektyviau visi kartu galėtume reaguoti bei šalinti padarinius. Į pasiruošimo darbus taip pat įeina ir mūsų pasiūlytas elektros linijų proskynų platinimas: latviai po audros nukentėjo gerokai mažiau vien dėl to, jog pas juos proskynų plotis dvigubai didesnis nei Lietuvoje. Ir, žinoma, jau minėtas kabeliavimas – jį vykdėme ir vykdysime, kur tai reikalinga, bet visą tinklą kabeliuoti kainuotų virš 6 mlrd. Eur (1 km kaina apie 70 tūkst. Eur). Taigi ieškome protingiausių, ekonomiškai efektyviausių ir greičiausių sprendimų kartu su kitomis institucijomis bei savivaldomis.
Teisės aktai numato, kad avarijos atveju elektros energijos tiekimo neatkūrus daugiau nei per 72 valandas, vartotojui turi būti išmokama kompensacija. Jos dydis priklauso nuo atjungimo trukmės ir klientui priskaičiuotos persiuntimo paslaugos mokesčių sumos per kalendorinius metus (vienkartinė fiksuota 30 proc. dedamoji nuo vartotojo persiuntimo paslaugos mokesčių metinės sumos ir kintamoji 0,7 % dedamoji nuo vartotojo persiuntimo paslaugos mokesčių sumos už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą).
Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje vidutiniam vartotojui, kurio suvartojimas yra apie 150 kWh per mėnesį, elektros tiekimas nebuvo atnaujintas per 72 val., jam priklauso beveik 35 Eur dydžio fiksuota kompensacijos dedamoji bei 0,82 Eur dedamoji už kiekvieną vėlavimo valandą“, – sako R. Juodkienė.
Jeigu dingtų elektra atėjus dienai X
Į klausimą, kas būtų, jei dingtų elektra, atėjus dienai X, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė Vida Šmigelskienė sako, kad, nutrūkus elektros tiekimui, reikia išjungti daugelį elektros prietaisų, nes įtampos šuoliai, kai ji įjungiama, gali sugadinti jautrią įrangą (televizorius, kompiuterius ir kt.) Be to, galime pamiršti, kad tuo metu, kai dingo elektra, lyginome ar buvome įjungę viryklę.
„Šaldytuvą ir šaldiklį reikėtų laikyti uždarytus, per dažnai jų neatidarinėti. Užšaldyti maisto produktai šaldiklyje atitirpsta maždaug per 48 valandas.
Nakties metu svarbu turėti šviesos šaltinį. Žvakės yra viena iš išeičių, bet jos kelia didesnį gaisro pavojų. Žibintuvėliai su elementais – geresnis pasirinkimas.
Individualių namų gyventojus gelbsti generatoriai, bet jų negalima naudoti uždarose patalpose, nes yra tikimybė apsinuodyti anglies monoksidu.
Iš anksto verta pasirūpinti, kad automobilio degalų bakas būtų pilnas, nes degalinėse negalėsite jo papildyti. Telefonams įkrauti pravers turimi nešiojami įkrovikliai. Be to, jei būsite susikrovę išvykimo krepšį, jame taip pat turėsite nemažai naudingų dalykų“, – primena V. Šmigelskienė.
Informaciją apie išvykimo krepšį rasite ČIA.
