Kiek daugiau nei prieš mėnesį, vasario 9 dieną, Danijos karinė žvalgyba žengė neįprastą žingsnį. Ji pasidalijo dokumentu „Atnaujintas Rusijos grėsmės Danijos valstybei vertinimas“. Kaip ir pridera karinei vadovybei, dokumente nebūta nė vieno nereikalingo žodžio, o patys svarbiausi momentai nugulė į tris esminius punktus.
Danijos karinė žvalgyba įvertino, kad Rusija gali:
„Jeigu karas Ukrainoje baigsis arba bus įšaldytas, Rusija sukaups didelius karinius išteklius, o tai gali sukelti tiesioginę grėsmę NATO“, – akcentuojama dokumente. „Tokia laiko perspektyva aktuali tuo atveju, jeigu NATO nesiruoš tokiu pačiu tempu kaip Rusija“, – konstatuojama ataskaitoje.
Po dešimties dienų, vasario 19 dieną, Danijos valdžia pasiūlė spartinti Danijos persiginklavimą. Vos po dviejų dienų priimtas atitinkamas sprendimas. Tai reiškia, kad Danija šiais ir kitais metais savo karinio pasirengimo didinimui skirs 6,5 mlrd. eurų. Danija netgi padidino savo išlaidas gynybai iki 3 proc. BVP ir įsipareigojo iki 2033 metų gynyboms reikmėms skirti 9 mlrd. eurų.