Telefono ryšys dingo per audrą
Nereikia ir dienos X, kad mūsų mobilusis telefonas taptų savo pagrindinių funkcijų netekusiu daiktu. Liepos pabaigoje praūžusi audra be mobiliojo ryšio paliko kai kuriuos Lietuvos gyventojus. Vilniaus pakraštyje gyvenanti Lina pasakojo, kad vieną akimirką buvo tapę itin neramu, nes per audrą ne tik dingo elektra namuose, bet ir nebeveikė mobiliojo telefono ryšys:
„Naktį išgirdome, kad kaukia kaimynų signalizacija, supratome, kad dingo elektra, tad ryte nenustebau, kad jos nėra. Kadangi matėsi, jog audra buvo stipri, reikšminga, bandžiau pažiūrėti internete, kokie jos padariniai. Tada supratau, kad nėra ir mobiliojo interneto ryšio.
Tapo dar neramiau, nes nežinojome, kokio rimtumo problema. Pas mus, jei nėra elektros, tai nėra ir vandens, tad bandžiau prisiskambinti vyrui, pasiteirauti, gal jis žino situaciją. Tada ir pamačiau, kad nėra telefono ryšio, nors vaiko telefone jis šioks toks buvo. Sunkiai, bet keletu sakinių su vyru susikalbėjome.
Įsijungusi radiją supratau, kad visuomenei skirtų pranešimų nėra, tad padėtis nėra kritinė.“
Su mobiliojo telefono ryšio sutrikimais teko susidurti ir Brigitai. Sodyboje, kuri nuo sostinės nutolusi apie 50 km, laiką leidusi moteris pasakojo, kad audros dieną dingęs mobiliojo telefono ryšys atsirado tik kitos dienos vakarą: „Jį pagauti galėjau tik nuvažiavusi iki plento, nes sodyboje jo visiškai nebuvo. Ir tik kitos dienos vakarą jis atsirado.“
Imasi priemonių, kad veiktų esant ekstremaliai situacijai
Papasakojus Linos ir Brigitos situaciją ir pasiteiravus, kodėl taip nutiko bei kokia tikimybė, kad dieną X mobilieji telefonai veiktų, dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas, sakė, kad mobiliojo ryšio veikimas priklauso nuo dviejų dalykų – nuo paties mobiliojo telefono ir nuo ryšio tinklo:
„Jūsų įvardijamu scenarijumi pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad telefonai būtų įkrauti, dar geriau – turėti ir įkrautą nešiojamąją bateriją. Ukrainos pavyzdys rodo, kad dažnai ryšio problemos kildavo būtent dėl ribotų galimybių įkrauti telefonus, net tada, kai ryšio tinklas veikė.
Pats tinklas kuriamas taip, kad būtų maksimaliai atsparus. Bazinės stotys dažnai dengia viena kitą, be to, atskirai veikia 2G, 4G ir 5G tinklai. Operatoriai savo ruožtu imasi priemonių, kad ryšys veiktų net esant ekstremalioms situacijoms.
Verta pastebėti, kad net praūžusi audra sutrikdė tik dalį tinklo: miestuose, transporto arterijose, valstybės valdymo centruose ryšys veikė nepaisant ekstremalių sąlygų.“
Išeitis – turėti interneto komplektą
Informacinio saugumo specialistas Marius Pareščius, paklaustas, koks mobiliųjų telefonų veikimo scenarijus galėtų būti, jei prasidėtų karas, sakė, kad visų pirma dingtų GSM ryšys ir mobilusis telefonas liktų tiesiog „plyta“:
„Visų pirma dingtų GSM ryšys dėl elektros tiekimo sutrikimų, kai kuriais atvejais, jei žiūrėtume į tai, kas buvo Ukrainoje, buvo nutraukti optinio ryšio kabeliai tarp bokštų, automatiškai jie liko be ryšio. Fizinis bokštas, stovintis be elektros ir be ryšio, negali duoti jokio ryšio paslaugos jūsų mobiliajam telefonui. Taigi mobilusis telefonas tokiu atveju lieka, kaip mes vadiname, plyta, kuri savyje turi adresų knygelę, bet galimybė pasinaudoti standartinėmis telefono funkcijomis – paskambinti, parašyti SMS žinutes, naudotis internetu – dingsta.
Kai kuriais atvejais toje pačioje Ukrainoje atsirado toks dalykas kaip Wi-Fi tinklai, t. y. interneto tinklas, paremtas ne GSM paslauga, o optika kitais ryšio kanalais. Vartotojas, turintis mobilųjį telefoną su Wi-Fi, galėdavo prisijungti prie interneto ir juo naudotis.“
Pasiteiravus, kaip turėtume būti pasiruošę, jei ryšys dingtų, specialistas pasidalijo savo patirtimi ir patarimu visiems:
„Dar anksčiau, nei prasidėjo karas Ukrainoje, aš, kaip ryšio ekspertas, pradėjau naudoti „Starlink“ internetą. Kai dingo ryšys Ukrainoje, okupuotose teritorijose, vienas iš mano interneto komplektų, kuris buvo pirmasis Lietuvoje, išvažiavo į Ukrainą ir ten dirbo priešo užnugaryje, okupuotoje teritorijoje. Jis gavo elektros, atvirą dangų, o to visiškai pakanka, kad interneto ryšys būtų bet kurioje vietovėje.
Mano atveju tai buvo tiesiog administracinio pastato stogas, elektra buvo dingusi, į tą vietą tiesiog atnešė kelių kilovatų dyzelinį generatorių. Turėdami elektrą ir interneto komplektą, jie turėjo ryšį su pasauliu – galėjo informuoti pasaulį apie tai, kas vyksta jų gyvenvietėje, kariškius, kur yra kokie įtvirtinimai, budintys žmonės, karinė technika. Ir turėjo galimybę būti greičiau išvaduoti nei kitos gyvenvietės, kurios neturėjo ryšio.
Taigi mano patarimas – turintiems galimybę įsigyti tokį interneto komplektą ir naudoti kaip alternatyvų ryšį žygiuose, kelionėse, stovyklaujant ir pan. Nes toks pats mažiausias komplektas šiandien jau gali dirbti nuo baterijų komplekto ir jį galite turėti bet kur: kalnuose, miške, prie ežero, ten, kur nėra jokio GSM ryšio. Net ir ne dieną X jūs turėsite internetą.“
Išorinė baterija, racija ir radijo imtuvas
Anksčiau „Delfi“ kalbintas Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyresnysis specialistas Paulius Rinkevičius, pasakodamas apie būtinus daiktus išvykimo krepšyje, yra sakęs, kad labai svarbu turėti, kaip pakrauti savo ryšio priemones, o, be mobiliojo telefono, paminėjo ir raciją bei radijo imtuvą:
„Kiekvienam savo turimam prietaisui privalote turėti jam tinkamą elementą, kad galėtumėte jį pakrauti. Labai svarbu turėti išorinę bateriją (angl. power bank). Taip pat – racijas. Jei mobiliuosiuose telefonuose dingtų ryšys, racija taptų susisiekimo priemone su savo artimaisiais, o situacijų gali būti labai įvairių, kai susisiekti bus būtinybė.
Taip pat reikėtų turėti sulankstomą saulės bateriją. Užsimestumėte ją ant kuprinės ir nuo jos krautumėte ne telefoną ar raciją, o išorinę bateriją. Čia labai svarbus aspektas. Kodėl? Todėl, kad įtampa gali nuolat šokinėti. Tarkime, užeisite į šešėlį, baterija nebesikraus, taigi nebesikraus ir telefonas. Todėl nuo saulės baterijos geriausia krauti išorinę bateriją, o jau nuo jos – kitus įrenginius.
Taip pat labai praverstų turėti nedidelį radijo imtuvą, kuris kraunamas elementais. Jeigu išsikrautų mobilieji telefonai, kiti išmanieji įrenginiai, o reikėtų paklausyti, ką valstybė sako, kur kelias uždarytas ir pan., radijo imtuvas labai praverstų.“