Prasidėjus plataus masto invazijai Ukrainoje civiliai pirmosiomis karo dienomis padėjo kariuomenei atremti atakas. Lietuvoje šiuo metu vis daugiau kalbama apie dieną X, gyventojai turi daugybę galimybių sužinoti, kaip turėtų elgtis ir išmokti priešintis ne ginkluotais būdais. Vyriausybė organizuoja mokymus bei šviečia visuomenę, o verslai, savo ruožtu, apmoko darbuotojus, kaip reikėtų elgtis jeigu karas prasidėtų, pavyzdžiui, būnant darbo vietoje.
Civiliai pasirengę padėti kariuomenei
2024 m. birželį Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė respondentų, 57 proc., būtų linkę bet kokiais sau žinomais būdais prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo. Taip pat visuomenės atstovai pateikė spontaniškus, savarankiškus atsakymus, kokiais sau žinomais būdais galėtų prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo. Jie apima platų spektrą priemonių nuo prisijungimo prie ginkluotųjų pajėgų ar paramos joms iki kovos su priešiška informacija, pagalba silpnesniesiems ir t. t.
Krašto apsaugos ministerija (KAM), Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos stiprina visuomenės pilietinio pasipriešinimo žinias ir įgūdžius, kviesdamos prisijungti prie karo komendantūrų, suteikia galimybes išklausyti trijų lygių Pasirengimo dienai „X“ kursą. Apie tai koncentruota informacija pateikiama svetainėje www.svarbiospamokos.lt. Rugsėjo 9 d. visuomenei pristatytas ir visus namų ūkius pasieks naujas informacinis leidinys „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?“. Neseniai buvo atidarytas Bepiločių orlaivių kompetencijų centras, kuriame visi Lietuvos gyventojai, norintys įgauti reikiamų įgūdžių ir plėsti gynybos poreikiams reikalingas kompetencijas, gali mokytis bepiločių orlaivių (dronų) valdymo subtilybių.
„Visa tai leidžia tikėtis, kad ir toliau stiprinant piliečių valią priešintis, atsparumą bei žinias ir įgūdžius, Lietuvos visuomenė būtų pajėgi bei pasiryžusi ginti valstybę neginkluotomis priemonėmis, remti ginkluotąją gynybą. Geriausias būdas įgyti žinių ir įgūdžių ginkluotai valstybės gynybai – rinktis skirtingas karo tarnybos formas: profesinę karo tarnybą, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, studijas Lietuvos karo akademijoje, taip pat tarnybą karo komendantūrose ir narystę Lietuvos Šaulių Sąjungoje“, – komentare „Delfi“ rašė KAM atstovas.
Prekybos centrai bei kiti verslai taip pat aktyviai rengiasi galimoms ekstremalioms situacijoms. Pandemija išmokė, kad nelaimės gali ištikti staiga, o geriausias būdas jų išvengti – ruoštis iš anksto.
„Būdami didžiausiu šalies darbdaviu, vienijančiu daugiau nei 11 tūkst. darbuotojų visoje Lietuvoje, skiriame didelį dėmesį ir finansinių išteklių tam, kad kolegos būtų pasirengę ir žinotų, kaip elgtis kilus ekstremaliajai situacijai ar prasidėjus karui. Svarbiausias mūsų, kaip prekybinės organizacijos, prioritetas ir atsakomybė – organizuoti veiklą ir procesus taip, kad ir kasdienybėje, ir ištikus ekstremaliajai situacijai ar kitoms negandoms, galėtume užtikrinti gyventojams priėjimą prie būtiniausių prekių. Tam turi būti pasiruošę mūsų darbuotojai, todėl reguliariai atnaujiname žinias, teorinį ir praktinį pasiruošimą galimai dienai X“, – sakė „Maxima LT“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė.
Ji pridūrė, kad pastaraisiais metais galima pastebėti išaugusį ir pačių gyventojų susidomėjimą saugumo bei gynybos tema: ne tik kaip būti pasirengus ir elgtis įvykus nelaimei ar prasidėjus karui, kur slėptis, kaip evakuotis ir apsaugoti save bei artimuosius, bet ir kaip prireikus patiems pasipriešinti ir prisidėti prie šalies gynybos: „Už tokį ne tik teorinį, bet ir praktinį pasirengimą esame atsakingas kiekvienas – tiek valstybės tarnautojai, gyventojai, tiek ir verslo atstovai“.
Gyventojams siūloma ruoštis ir savarankiškai
Informacijos apie tai, kaip reikėtų elgtis dieną X šiuo metu itin gausu. Jos ruošimu bei sklaida užsiima ir Vyriausybė, ir labdaros organizacijos, ir kariuomenė bei įmonės. KAM ir kitos institucijos taiko įvairias, nuoseklias priemones, siekdamos pasiekti visuomenę. Pernai KAM interneto svetainėje buvo sukurtas puslapis „Koks tavo vaidmuo valstybės gynyboje?“, kuriame pateikiama informacija apie visuotinę gynybą, pilietinį pasipriešinimą ir skirtingų profilių piliečių vaidmenį jame su papildoma informacija. Taip pat pat šios temos viešintos organizuojant tokius projektus kaip „Kiek tavyje partizano?“, „Pilietiškumo egzaminas“, „Samaningi kilometrai“, „Pilietiškumo žaidynės“ ir kt. Informacijai skleisti naudoti skirtingoms tikslinėms auditorijoms patrauklūs būdai – nuo komunikacijos socialiniuose tinkluose, pranešimų žiniasklaidai iki viešinimo informaciniuose portaluose, televizijose, tinklalaidėse.
„Vis dėlto, paveikiausias, informatyviausias būdas – KAM, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM drauge su Šaulių sąjunga ir Lietuvos karo akademija organizuojami Pasirengimo dienai „X“ kursai, į kuriuos gali registruotis tiek pavieniai piliečiai, tiek įvairios organizacijos. Pagrindines žinias galima įgyti nuotolinėje mokymų platformoje www.mobilizacijosmokykla.lt. Taip pat vykdomi reguliarūs planiniai mobilizacijos mokymai 60 savivaldybių, 14 ministerijų, 22 atskirose įstaigose ir ūkio subjektuose“, – rašė KAM atstovas.
„Maximoje“ esame įpratę veikti remdamiesi principu „pradėk nuo savęs“. Esame įsitikinę, kad saugumas prasideda nuo mūsų pačių veiksmų – dedame visas pastangas, kad darbuotojai ir pirkėjai jaustųsi saugūs. Svarbu ne tik įgyvendinti realius veiksmus, bet ir daug bei atvirai kalbėti apie tai: kuo daugiau žinosime, tuo saugesni ir užtikrinti galėsime jaustis“, – sakė J. Bivainytė.
Anot jos, užtikrintas darbuotojų saugumas ir rūpestis jų sveikata yra pamatinis organizacijų reikalas. Prekybos tinklas organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos mokymus, civilinės ir gaisrinės saugos, pirmosios pagalbos mokymus, saugaus elgesio ir veiksmų gresiant ar įvykus ekstremaliajai situacijai, kibernetinio saugumo mokymus. Sklandžiam darbuotojų mokymų organizavimui bei reguliariam žinių atnaujinimui ypač pasitarnauja fiziškai vykdomos pratybos ir elektroninių mokymų platforma, išvystyta per pandemiją.
Kasmet vykdomos neplaninės pastatų, kuriose įsikūrusios tinklo parduotuvės, techninės būklės patikros, detaliai tikrinamos gaisro aptikimo ir evakuacijos valdymo sistemos visoje Lietuvoje. Taip darbuotojams primenamos civilinės ir gaisrinės saugos mokymų programos.
Planus turi ir Vyriausybė, ir verslas
Valstybinės ir kitos gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti svarbios įmonės rengia savo mobilizacijos planus ir dalyvauja rengiantis veikti ekstremalių ir krizinių situacijų metu. Kitos įmonės nėra įpareigotos rengti tokius planus, tačiau savarankiškai gali apsvarstyti savo vaidmenį dieną X.
Tam tikrų ūkio subjektų vaidmuo gali būti svarbus juos pasitelkiant būtinųjų užduočių vykdymui. Įvykus krizei įmonės, kiek tai būtų įmanoma, turėtų tęsti vykdomą veiklą, kad užtikrintų valstybės funkcionavimą, o jų darbuotojai, priklausomai nuo savo vaidmens, turėtų vadovautis veiksmų mobilizacijos metu gairėmis: tęsti veiklą, atlikti būtinuosius darbus, karo prievolę. Tam įmonės turėtų galvoti apie infrastruktūros tvarumą, resursų rezervą ir darbuotojų mokymą.
Rugsėjį planuojamos pirmos didelio masto mobilizacinės pratybos „Vyčio skliautas“. Jų metu bus testuojama valstybės mobilizacijos sistema, kurioje svarbų vaidmenį vaidiną joje dalyvaujančios įmonės.
„Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM yra parengęs Valstybės mobilizacijos planą, kurį tvirtina Vyriausybė. Šis planas užtikrintų mobilizacijos vykdymą valstybėje. Kiekvienais metais vykdomų pratybų metu tikrinami planuose numatyti veiksmai. Vyriausybė yra skyrusi valstybės mobilizacines užduotis valstybės ir savivaldybių institucijoms, nurodydama, ką jos turi susiplanuoti ir kam būti pasiruošusios, kad prisidėtų prie valstybės išlikimo. Atsižvelgdamos į užduotis, institucijos, pagal Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM parengtas metodikas, parengia planus. Apie planuose numatytus veiksmus supažindina reikalingus darbuotojus“, – rašė KAM atstovas.
Darbuotojų saugumą darbo vietoje koordinuoja Vidaus reikalų ministerija, derindama subjektų pasirengimo ekstremalioms situacijoms planus.
„Remdamiesi NKVC bei Policijos departamento prie LR VRM gautomis rekomendacijomis, sudarėme prevencinių veiksmų planą ir jį įgyvendiname. Pagal atsakingų institucijų pateiktas rekomendacijas, šiuo metu vyksta įmonės vidinių procedūrų, susijusių su krizių valdymu, peržiūros bei korekcijos. Jas nuolat ir periodiškai aptariame su atsakingais darbuotojais. Šios procedūros apibrėžia už krizių valdymą atsakingų mūsų darbuotojų veiklą ir atsakomybes, veiksmingą apsikeitimą informacija bei veiklos koordinavimą, pastebėjus grėsmes bei kylančias krizes, susidūrus su konkrečia kritine situacija ar kilus dienai X. Krizių valdymo vidinėse procedūrose numatyti ir reikšmingiausių mūsų verslo grandžių – parduotuvių ir logistikos (sandėlių) prioritetinių darbų sąrašas bei jų eiliškumas, atsižvelgiant į esamus resursus ir prioritetus“, – apie verslo pasirengimą kalbėjo J. Bivainytė.
Tinklas sudarė parduotuvių sąrašą bei paruošė atskirą planą, kaip jos turėtų savarankiškai veikti tam tikram laikui nutrūkus ryšiui su kitais įmonės padaliniais, sutrikus elektros tiekimui ar IT sistemų veikimui bei kitomis sudėtingomis aplinkybėmis. Savarankiško veikimo planas sudarytas ir svarbiausių sandėlių darbui, taip pat parengtas sąrašas būtiniausių prekių bei planas, kaip gali vykti jų tiekimas į parduotuves minėtomis aplinkybėmis.