„Rūdninkų poligonas, kaip didžiausia karinė infrastruktūra Lietuvos istorijoje, galės pasigirti aukščiausius standartus atitinkančiais šaudyklų kompleksais. Penkios naujos šaudyklos sudarys puikias treniruočių sąlygas ne tik Lietuvos kariams, bet ir čia dislokuojamai Vokietijos brigadai. Esame įsipareigoję sukurti visavertę infrastruktūrą NATO sąjungininkams ir to pažado laikomės“, – teigė laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Penkiuose kompleksuose planuojama įrengti šimtus taikinių bei dešimtis šaudymo pozicijų, o šaulių ginklų šaudyklų komplekse – elektrinių taikinių šaudyklas. Prie šaudyklų taip pat bus įrengiami privažiavimo iki taikinių pozicijų ir pylimo keliai, autotransporto parkavimo aikštelės bei kita tokiems objektams būtina aprūpinimo infrastruktūra.
Ministerija nurodo, kad 2021-2024 m. investicijos į šios infrastruktūros plėtrą siekė daugiau kaip 530 mln. eurų, įskaitant ir pagal Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą skiriamas lėšas. 2024 m. karinei infrastruktūrai – poligonų plėtrai, mokymo infrastruktūros sukūrimui, amunicijos sandėlių ir kitų projektų vystymui, skirta beveik 10 proc. viso gynybos biudžeto lėšų – daugiau nei 230 mln. eurų.
Siekiant užtikrinti tinkamas pratybų sąlygas Lietuvos ir sąjungininkų kariams, per 2025-2027 m. laikotarpį investicijoms į treniruočių infrastruktūrą KAM ketina skirti dar ne mažiau nei 400 mln. eurų.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.