Kariuomenėje ne tik išmokstama šaudyti, įgyjama ir profesinių žinių
Beveik tris dešimtmečius Izraelio kariuomenėje, taip pat ir generaliniame štabe tarnavęs, ryšių padaliniui vadovavęs, o išėjęs į atsargą diplomatinėse misijose dirbęs Markas Babotas į žydų valstybę iš Kauno su tėvais išvyko 1972 metais.
M. Babotas yra žinomas Izraelio gynybos ekspertas, prasidėjus karui su „Hamas“ teroristais įvykius nuolatos komentuoja vietos televizijos kanaluose. Karjerą kariuomenėje baigęs turėdamas pulkininko leitenanto, o kitose šalies tarnybose – pulkininko laipsnį dabar M. Babotas vadovauja vienai gimnazijų, kaip pats minėjo – ugdo jaunimo pilietiškumą.
Izraelio karininkas portalui „Delfi“ pasakojo, kodėl privaloma tarnyba šalies kariuomenėje yra patraukli ir kaip valstybė atsilygina tarnybą baigusiems savo kariams, kokios jiems atsiveria karjeros galimybės.
Tai svarbu ir Lietuvai, nes diskutuojant apie privalomos karo prievolės formas ir jos trukmę, pasigirsta vertinimų, kad kariuomenėje praleistas laikas – tarsi išbrauktas iš jaunuolių gyvenimo. Pasak pulkininko M. Baboto, karo tarnyboje labai svarbus veiksnys – motyvacija. Ir tai nėra tik patriotiškumas, ryžtas ginti savo šalį, bet ir pačios valstybės požiūris į jai tarnaujančius žmones.
Izraelyje į karo tarnybą šaukiami ką tik mokyklą baigę, 18 metų sulaukę jaunuoliai. Vaikinai tarnauja 3, o merginos – 2 metus. Pulkininkas M. Babotas atskleidė: jaunuoliams kariuomenė tampa tarsi antrąja mokykla, kurioje išmokstama ne tik valdyti ginklą, bet ir įgyjama profesija, vertingos žinios, kurios vėliau pritaikomos civiliniame gyvenime.
„Sustiprintą informacinių technologijų (IT) kryptį pasirinkę mano gimnazistai dažnai kariuomenėje renkasi dirbti programuotojais. Jie tarnauja žvalgyboje, kariniame jūrų laivyne, aviacijos, ar ryšių padaliniuose, dirba su pačiomis naujausiomis ir moderniausiomis technologijomis.
Baigę tarnybą jie iš karto gauna darbą aukštųjų technologijų įmonėse. Šiems, ką tik dirbti pradėjusiems naujokams pradžioje mokamas atlyginimas siekia net 10 tūkst. eurų. Apie tokius pinigus mokytojas ar gimnazijos direktorius gali tik pasvajoti. Paskui jie toliau kopia karjeros laiptais, tampa visų geidžiamais ir graibstomais specialistais“, – portalui „Delfi“ pasakojo į atsargą išėjęs Izraelio kariuomenės pulkininkas leitenantas M. Babotas.
Užsimezga daug ką lemiantys socialiniai ryšiai
Karo tarnyba Izraelyje svarbi ir tuo, kad būtent kariuomenėje jaunuoliai užmezga vertingus socialinius ryšius, susiranda draugų visam likusiam gyvenimui. Šie ryšiai vėliau labai praverčia civiliniame gyvenime, tarnybos draugai padeda vieni kitiems.
„Privalomą karo tarnybą Izraelio kariuomenėje baigiau prieš 45 metus. Iki šiol turiu draugus, su kuriais susipažinau tarnybos metu. Aš žinau, kad galiu jais pasikliauti, o jie – manimi“, – minėjo pašnekovas.
Pasak M. Baboto, kariuomenėje praleisti 3 metai padeda iš postsovietinių šalių repatrijavusiems jaunuoliams sėkmingai integruotis į visuomenę. Gimnazijos direktoriumi dirbantis atsargos karininkas neslėpė: kartais jų pasiekimai moksle nebūna patys aukščiausi, ne pačios geriausios ir hebrajų kalbos žinios. Atlikę privalomą karo tarnybą šie jaunuoliai tampa tikrais izraeliečiais, turinčiais draugų ir ryšių, puikiai išmokusiais valstybinę kalbą, įgijusiais vertingų žinių.
„Šie jaunuoliai kariuomenėje renkasi kiek paprastesnes, tačiau labai reikalingas specializacijas. Pavyzdžiui, tampa vairuotojais, valdo didžiulius sunkvežimius. Tarnybą jie baigia jau turėdami specialybę, dirba greitosios pagalbos automobilių, autobusų vairuotojais, gauna iš tiesų solidžius atlyginimus.
Kiti renkasi technines specializacijas, po tarnybos kariuomenėje gali dirbti kondicionierių ar šaldytuvų meistrais, kvalifikuotais statybininkais, ar sandėlininkais.
Didžiosios farmacijos kompanijos į savo sandėlius renkasi tą, kuris kariuomenėje jau dirbo sandėlininku, nes jau išmano visas vidines IT sistemas. Iš tiesų kariuomenė jiems atveria kelią į gyvenimą. Tai tarsi mokykla, po vidurinės mokyklos“, – portalui „Delfi“ sakė atsargos pulkininkas.
Baigus tarnybą – dalinai nemokamas aukštasis mokslas, lengvatos įsidarbinant
Jis akcentavo, kad norint karo tarnybą paversti patrauklia, būtina motyvuoti jaunus žmones. O tai galima daryti ne tik ugdant patriotiškumą, atveriant naujas galimybes, bet ir suteikiant garantijas.
„Kiekvienas Izraelio karys žino, kad ištikus bėdai kariuomenė tikrai padarys viską, kas įmanoma ir neįmanoma jį gelbstint. Būtent tuo mes dabar užsiimama Gazoje, gelbstime įkaitus.
Kariai žino, kad jų žūties atveju bus pasirūpinta šeimomis, kariuomenė jų nepaliks likimo valiai. 1982 metais aš buvau sužeistas ir iki šiol kiekvienais metais gynybos ministerijos karo invalidų reikalų padalinys man atsiunčia dovaną. Visai nesvarbu kokią, kad ir kelis šimtus šekelių, tačiau į mane žiūrima kitaip, turiu karo veterano pažymėjimą“, – sakė pašnekovas.
Jis akcentavo, kad valstybė rūpinasi ne tik karo veiksmuose pasižymėjusiais, bet visais tarybą atlikusias savo piliečiais, jiems suteikiama nemažai privilegijų.
„Valstybė apmoka pirmus studijų metus universitete, jeigu tarnauta koviniuose daliniuose, gali apmokėti ir bakalauro studijas. Tarnybą baigę 21 metų jaunuoliai gali eiti dirbti ir iš karto gauti padidintą atlyginimą, nes kariuomenė juos įdarbinusiems darbdaviams moka subsidijas. Pavyzdžiui, degalinės savininkui apsimoka įdarbinti karį, nes už tai jam bus mokamas kelių tūkstančių šekelių mėnesinis priedas“, – portalui „Delfi“ pasakojo Izraelio kariuomenės atsargos karininkas.
M. Babotas sakė, kad Izraelyje jau susiklostė tradicija, kad 3 metus kariuomenėje praleidę vaikinai po tarnybos vyksta į keliones po Afriką, Pietų Ameriką, Aziją, internetu pateikia paraiškas universitetams ir grįžę kimba į mokslus.
Lietuvoje turėtų kisti valstybės ir visuomenės požiūris į karo tarnybą
Dar vienas pasirinkimas, kurį siūlo Izraelio kariuomenė – baigus privalomąją tarnybą likti tarnauti pagal sutartį, už tai gaunant atlyginimą.
„Profesinę tarnybą pradedantiems kariams ar programuotojams mokami neblogi atlyginimai, suteikiamos labai plačios karjeros galimybės. Mano giminių tarpe yra du pulkininkai leitenantai, tarnauja žvalgyboje, aprūpinimo ginkluote padalinyje, tad Izraelyje visi susiję su karo reikalais“, – sakė M. Babotas.
Ką reikėtų keisti Lietuvoje, kad įvedus visuotinės karo tarnybos prievolę jaunuoliai ją suvoktų kaip pareigą savo šaliai?
Lietuvoje gimęs ir mūsų šalies pilietybę išimties tvarka gavęs Izraelio gynybos pajėgų atsargos pulkininkas leitenantas M. Babotas norą tarnauti kariuomenėje tiesiogiai siejo su motyvacija ir šios misijos svarbos suvokimu. Užsiminus, kad Lietuvoje karo tarnyba trunka 9 mėnesius, pašnekovas prasitarė, kad toks tarnybos laikas patiems jaunuoliams gali neatrodyti rimtai.
Visgi, pasak Izraelio kariuomenės generaliniame štabe tarnavusio, kritiškai svarbiam ryšių padaliniui vadovavusio, Libano kare dalyvavusio M. Baboto, turi keistis visuomenės požiūris tiek į pačią kariuomenę, tiek ir į pačius karius. Izraelio valstybėje, kuri nuo pat atsikūrimo gyvena karo sąlygomis, karių vaidmuo ir jų misijos svarba yra nekvestionuojama. Taip yra todėl, nes, pasak pašnekovo, visuomenė puikiai suvokia, jog pralaimėti negalima, antraip valstybės tiesiog neliks. Todėl kariuomenės ir jos narių misija įgyja išskirtinę svarbą.
„Reikia iš esmės keisti visos šalies mąstyseną, kad net ir vaikai suprastų: tie, kurie eina tarnauti į kariuomenę nėra kokie nors visuomenės atmatos, o elito elitas. Ir valstybė turi padaryti viską, kad su šiais vaikinais būtų atitinkamai elgiamasi.
Izraelyje požiūris į karius – neturintis precedento. Mūsų kariai laisvadieniais namo grįžta su ginklais, gatvėse galima pamatyti civiliais rūbais vilkinčius vaikinus bei merginas su automatais. Taip yra todėl, nes negalima ginklo palikti namuose be priežiūros“, – pasakojo gimnazijai vadovaujantis atsargos pulkininkas.
Supranta Lietuvos situaciją: stovite pirmosiose linijose prieš žmogėdrą
„Delfi“ pašnekovas akcentavo, kad po 2023 metų spalio 7 dienos skerdynių, prasidėjusio karo su „Hamas“ teroristine grupuote pastebimas ženkliai padidėjo noras stoti į Izraelio kariuomenę.
„Labiausiai norima tarnauti būtent koviniuose daliniuose. Čia suprantama tarnybos svarba, norima atnešti naudą valstybei, savo šeimai ir netgi sau. Matote, čia, pas mus yra ne tik tarnystė valstybei, bet veikianti tarpusavio pagalbos sistema, arba – simbiozė.
Prasidėjus karui daugybė žmonių, rezervistų prašėsi į kariuomenę, paskelbus mobilizaciją pasiektas rekordinis skaičius – 140-150 procentų. Pas mus kalbėta, jog Izraelį nuo Rusijos skiria tai, kad Rusijos oro uostose būriai jaunų vyrų siekia išvykti, o į užpultą ir kariaujantį Izraelį bando atvykti daugybė rezervistų iš kitų šalių“, – akcentavo atsargos pulkininkas M. Babotas.
Ar Lietuvai pavyks pasiekti tą motyvacijos kovoti už savo valstybę lygį, kokiu gali didžiuotis Izraelis?
Lietuvoje gimęs Izraelio karininkas akcentavo, kad su „Hamas“ ir Libano „Hezbollah“ teroristais kariaujančioje žydų valstybėje puikiai suvokiama situacija, kurioje yra Baltijos šalys ir ypač sienas su Rusija, Kaliningrado sritimi bei Baltarusija turinti Lietuva.
„Jūs – pirmoji linija prieš didžiausią žmogėdrą žmonijos istorijoje“, – sakė karo veiksmuose dalyvavęs M. Babotas.
Izraelio gynybos pajėgų atsargos pulkininkas leitenantas užsiminė, kad Lietuva, kurią jis vadina savo tėvyne, iš tiesų gali sulaukti pagalbos sprendžiant visuomenės motyvacijos ir pasirengimo visuotiniam šaukimui sunkumus.
„Izraelyje yra daug išeivių iš Lietuvos, puikiai kalbančių angliškai ir, savaime suprantama, lietuviškai. Tai tarnybą kariuomenėje baigę, kovinę patirtį įgiję karininkai, kurie su malonumu jums padėtų“, – reziumavo Izraelio kariuomenės generalinio štabo atsargos pulkininkas leitenantas M. Babotas.