Darbuotojai ruošiami įvairiais būdais
Ekstremalių situacijų metu itin svarbios tampa pagrindinius gyventojų poreikius užtikrinančių įmonių veiklos – maisto, elektros, dujų bei vandens tiekimo garantavimas kaip įmanoma ilgiau. Pavyzdžiui, „Ignitis grupės“ įmonės jungia keturias bendroves, kurios yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše, todėl joms yra taikomi reikalavimai atlikti galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę ir jos pagrindu rengti Ekstremaliųjų situacijų valdymo planus (ESVP) atsižvelgiant į Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo reikalavimus. Tokią analizę ir planus turi rengti ir kogeneracinės jėgainės dėl gamybinės veiklos pobūdžio.
„Ignitis grupės“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius sako, kad darbuotojai žino, jog visos šios įmonės yra „po padidinamuoju stiklu“: „Kadangi esame didžiausia listinguojama bendrovė Baltijos šalyse, o taip pat ypač sparčiai vykdome projektus, padedančius užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę – nuolat sulaukiame tiek dezinformacinių išpuolių, tiek kibernetinių atakų, be to, turime būti pasiruošę dirbti ir ekstremaliųjų situacijų metu, užtikrinti nenutrūkstamą darbą net ir konvencinių išpuolių metu“.
„Ignitis grupės“ įmonės dalyvauja vienos iš valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų įgyvendinime – energetikos sistemos funkcionavimo užtikrinime, todėl dalinės, visuotinės mobilizacijos ar karo metu privalo užtikrinti veiklos tęstinumą. Grupės veiklos tęstinumo sistema yra orientuota į kritinių procesų veiklos tęstinumo palaikymą esant veiklos sutrikdymo scenarijams.
Darbuotojų informavimas apie mobilizacijos procesą prasidėjo nuo supažindinimo su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento (MPPD) parengta mokymų medžiaga ir jos žinomumo didinimu tarp visų 4000 darbuotojų. Planuojama ir tęstinė darbuotojų informavimo kampanija. Kibernetinių atakų grėsmė taip pat aktuali visoms įmonėms, todėl grupės darbuotojams nuolat vykdomi praktiniai mokymai, imituojant socialinės inžinerijos atakas, kurias darbuotojai turi atpažinti ir kuo greičiau informuoti skaitmeninės saugos incidentų kolegas. Tarp priemonių, kurios padeda didinti darbuotojų ugdymą ir atsparumą yra tokios priemonės, kaip biuruose taikoma „švaraus stalo politika“, el. pašte įdiegtas paprastas būdas informuoti apie galimai kenksmingą laišką ir panašiai.
Įmonėse nuolat vykdomos įvairios pratybos, avarinių situacijų likvidavimo, civilinės saugos ir pirmos pagalbos suteikimo mokymai, galintys juos paruošti atitinkamai reaguoti susidarius neplanuotoms situacijoms.
„Viena iš įmonių atsakomybių yra darbuotojų ruošimas ekstremalioms situacijoms. Tai parodo rūpinimąsi darbuotojais, o taip pat užtikrina, kad ateityje, jei įvyktų nelaimės, bendrovės sugebėtų tęsti savo veiklą. Iš patirties žinome, kad darbuotojams ypač svarbu gauti informaciją iš darbdavio. Pavyzdžiui, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, darbuotojams organizavome vidines transliacijas su ekspertais, kur ne tik buvo patariama, kaip elgtis karo atveju, bet ir kalbama apie emocinę savijautą. Tos transliacijos buvo ypač populiarios tarp darbuotojų“, – kalbėjo A. Ketlerius.
„Maxima LT“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė įsitikinusi – užtikrintas darbuotojų saugumas ir rūpestis jų sveikata yra pamatinis organizacijų reikalas. Todėl tam skiriama daug dėmesio ir finansinių išteklių. Sistemingai organizuojami darbuotojų saugos ir sveikatos, civilinės ir gaisrinės saugos, pirmosios pagalbos, saugaus elgesio ir veiksmų gresiant ar įvykus ekstremaliajai situacijai, kibernetinio saugumo mokymai. Pasak jos, sklandžiam darbuotojų mokymų organizavimui bei reguliariam žinių atnaujinimui ypač pasitarnauja fiziškai vykdomos pratybos ir elektroninių mokymų platforma, išvystyta per pandemiją.
„Nuo 2020 metų darbuotojams suteikiame galimybę naudotis nemokama psichologų pagalba. Kasmet vykdome ir neplanines pastatų, kuriose įsikūrusios mūsų tinklo parduotuvės, techninės būklės patikras, detaliai tikriname gaisro aptikimo ir evakuacijos valdymo sistemas visoje Lietuvoje. Tokiu būdu darbuotojams primename civilinės ir gaisrinės saugos mokymų programas“, – sakė J. Bivainytė.
Ji pridūrė, kad į visus valstybės institucijų signalus dėl galimų grėsmių reaguojama nedelsiant ir atsakingai, nes tai svarbu darbuotojų ir pirkėjų saugumui: „Neseniai gavome rekomendacijas iš NKVC bei Policijos departamento ir atsižvelgdami į jas, sudarėme prevencinių veiksmų planą, kurį jau pradėjome įgyvendinti. Institucijų rekomendacijas mums padeda įgyvendinti ir mus saugančios saugos tarnybos. Šiuo metu, pagal pateiktas rekomendacijas, vyksta ir mūsų vidinių procedūrų, susijusių su krizių valdymu, peržiūros bei korekcijos“.
„Kauno grūdų“ Komunikacijos vadovė Aušra Petrauskė atskleidė, kad ne tik apmoko darbuotojus, bet ir turi specialias patalpas ekstremalioms situacijoms: „Tokie mokymai, kaip pirmoji pagalba, įmonėje buvo ir yra organizuojami reguliariai tiek administracijos, tiek gamybinių padalinių darbuotojams. Žinoma, prasidėjęs karas Ukrainoje įnešė naujų iniciatyvų ir nelikome abejingi visuomenės bei mūsų pačių darbuotojų nuogąstavimams. Per šį laikotarpį organizacijos viduje turėjome ne vieną edukacinę paskaitą, susijusią su pasiruošimu ekstremalioms situacijoms. Išklausėme specialius civilinės saugos mokymus ir paskaitas, sužinojome kaip elgtis kilus oro pavojui ir kitoms karinėms grėsmėms. „Kauno grūdų“ administraciniame pastate turėjome galimybę įrengti slėptuvę – čia yra užtikrinta tvarkinga vėdinimo sistema, paruoštos vandens ir galiojančio maisto atsargos, yra užtiesalų. Taip pat šiuo metu bendrovėje rengiamas ekstremaliųjų įvykių valdymo planas“.
Darbuotojų apmokymas – kritiškai svarbus
Anot pašnekovų, ne tik valstybė ar patys gyventojai turi jausti atsakomybę už savo pasiruošimą galimam pavojui. Apie tai privalo galvoti ir darbdaviai. Pavyzdžiui, „Ignitis grupėje“ galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė atliekama atsižvelgiant į Nacionalinę rizikos analizę ir grupės įmonių veiklos specifiką, lokaciją. Analizės metu nustatomos grėsmės, dėl kurių gali nukentėti darbuotojai, įmonių turtas, aplinka ir Lietuvos gyventojai.
„Viena iš daugumos darbuotojų darbo užduočių – mokymasis ruoštis negandoms. Mūsų sektorius skiriasi nuo kitų – privalome užtikrinti energetinės sistemos saugumą, tad ir darbuotojai žino, kad tai yra jų atsakomybė. Papildomas iniciatyvas taip pat skatiname – pavyzdžiui, darbuotojai turi galimybę pasiimti laisvą dieną savanorystės veikloms Lietuvos šaulių sąjungoje ar kitose organizacijose. Taip pat darbuotojai savanoriškai gelbėjo ir pabėgėliams iš Ukrainos, padėjo jiems integruotis, teikė kitą paramą“, – kalbėjo A. Ketlerius.
J. Bivainytė pritarė sakydama, kad įmonės turi jausti atsakomybę dėl savo darbuotojų saugumo ir užtikrinti nuolatinius bei reguliarius su tuo susijusius mokymus. Geopolitinio neapibrėžtumo, tebesitęsiančio karo Ukrainoje ir kitų neramumų akivaizdoje nuolatinis ir reguliarus darbuotojų saugumo žinių atnaujinimas, krizių valdymo procedūrų peržiūrėjimas ir kiti su darbuotojų saugumu susiję veiksmai, padeda jaustis užtikrintai. Taip galime būti pasirengę tinkamai elgtis nebūtinai susidarius ekstremaliajai situacijai ar atėjus dienai X, bet ir kilus gaisrui ar įvykus kitam nelaimingam atsitikimui.
„Vertinti ir spręsti bendrai, ar organizacijos savo viduje skiria pakankamai dėmesio darbuotojų supažindinimui su galimais pavojais, mokymams ir kitoms prevencijos priemonėms, sudėtinga – komunikacijos viešoje erdvėje iš verslo pusės šia tema nėra daug. Tačiau išties realu, kad vyraujant geopolitiniam neapibrėžtumui, dėmesio darbuotojų saugumui, edukacijai apie ekstremalias situacijas ir kaip elgtis jų akivaizdoje, verslas skiria vis daugiau“, – sakė „Maxima LT“ generalinė direktorė.
A. Petrauskė pastebėjo, kad saugumo mokymai darbo vietose nebūtinai vykdomi dėl reikalavimo iš išorės. Dažnai to prašo patys darbuotojai: „Šios iniciatyvos buvo daromos, nes jautėme poreikį atliepti nuogąstavimus, darbuotojai tikrai domisi ir noriai klausėsi paskaitų, dalyvavo mokymuose. Mokymai, kaip gali pasufleruoti jų pavadinimai ( „Kaip elgtis kilus oro pavojui ir kitoms karinėms grėsmėms“, „Karo pavojaus akivaizdoje: civilinės saugos ekspertės gairės, kaip elgtis darbuotojams, kilus karui ar kito pobūdžio pavojui“) orientuoti į piliečių elgseną kilus pavojui. Rudenį planuojame panašias iniciatyvas tęsti, ieškoti kitų aktualių temų“.
Atlieka ir vidinius patikrinimus
Valstybei gyvybiškai reikalingos įmonės turi užtikrinti ne tik darbuotojų apmokymus, bet ir atlikti vidinius patikrinimus bei bandymus, kad nelaimės atveju galėtų tęsti veiklą. „Ignitis grupės“ ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatomi veiksmai ir priemonės dėl darbuotojų perspėjimo apie gresiančias ar susidariusias ekstremalias situacijas, informacijos perdavimo institucijoms, darbuotojų ir lankytojų saugos užtikrinimo, incidentų padarinių likvidavimo ir šalinimo, ir veiklos tęstinumo užtikrinimo. ESO dalyvauja elektros energijos ir dujų tiekimo atstatyme – vykdo incidentų likvidavimo darbus, kas yra numatyta savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose.
„Papildomas dėmesys skiriamas saugumo grėsmėms ir numatytų procedūrų patikrinimams. Grupės įmonėse vykdome vidines pratybas, o taip pat – ir bendras tarpinstitucines pratybas. Pastarosios vyko „Ignitis gamybos“ ir ESO objektuose, dalyvaujant policijai, ugniagesių gelbėtojų, Viešojo saugumo tarnybos, karinių padalinių atstovams, bendradarbiaujant su NATO. Taigi, darbuotojai yra įgavę patirties, kaip elgtis vienos ar kitos nelaimės atveju. Taip pat sudarome visas galimybes saugumo ir karinėms institucijoms tinkamai ruoštis galimoms ekstremalioms situacijoms“, – kalbėjo A. Ketlerius.
J. Bivainytė pabrėžė, kad svarbiausias įmonės prioritetas ir atsakomybė – organizuoti veiklą ir procesus taip, kad ir kasdienybėje, ir ištikus ekstremaliajai situacijai ar kitoms negandoms, galėtų užtikrinti gyventojams priėjimą prie būtiniausių prekių. Tam turi būti pasiruošę visi darbuotojai.
„Specialių programų įmonės viduje, skirtų skatinti darbuotojus savanoriauti, neorganizuojame. Tačiau aktyvius kolegas, kurie savo asmenine iniciatyva savanoriauja, prisideda prie paramos iniciatyvų ar jas inicijuoja patys, palaikome. Laikomės pozicijos, kad įmonės vardu prisidėdami prie paramos ar kitų socialinių iniciatyvų finansiškai ar kitais reikalingas resursais bei priemonėmis, galime sukurti kur kas didesnį ir svaresnį pagalbos mastą“, – kalbėjo „Maxima LT“ generalinė direktorė.
Ji džiaugėsi, kad pastarųjų kelerių metų krizės – pandemija ir karas Ukrainoje – parodė, kad Lietuvos verslas geba greitai ir atsakingai reaguoti bei ateina į pagalbą kritinėse visuomenei situacijose: „Kartu su kitomis „Vilniaus prekybos“ įmonėmis nuo pat karo pradžios teikiame nuolatinę paramą Ukrainai ir nuo karo žiaurumų nukentėjusiems žmonėms. Glaudžiai bendradarbiaudami su paramos organizacijomis, aukojame ilgo galiojimo maisto produktus, būtinąsias higienos priemones ir daugelį kitų prekių“.
Kaip įmonės turi ir gali savo darbuotojus paruošti ekstremalioms situacijoms?
Kaip manote, ar verslas pakankamai prisideda prie valstybės pastangų užtikrinti saugumą?
Lietuvos įmonės yra pavyzdys, kaip verslas gali proaktyviai rūpintis valstybės saugumu. Ryškiausia iliustracija – pilietiška verslo pozicija Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą. Aukojamos didelės sumos ir tiekiama ukrainiečiams gyvybiškai svarbi įranga palengvina kovą prieš agresorių ir didina Lietuvos saugumą ( Lietuvos energetikos įmonių planuojamos humanitarinės paramos dydis viršys 50 mln. eurų) Taip pat džiugina Lietuvos įmonių aktyvumas siūlant būdus, kaip sustiprinti Lietuvos gynybą. Galima paminėti ne tik papildomo finansavimo paieškas, bet ir aktyvų dalyvavimą diskusijose su valstybės institucijomis dėl Lietuvos gynybai reikalingos įrangos gamybos ir vystymo.
Nacionalinis krizių valdymo centras nuosekliai palaiko ryšį su įvairiomis įmonėmis, teikia rekomendacijas dėl pasirengimo krizinėms situacijoms bei kviečia dalyvauti bendrose pratybose.
Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dauguma NKVC vertintų didžiųjų Lietuvos miestų komunalinių paslaugų tiekėjų yra pasirengę ekstremaliosioms energetikos padėtims: turi pasirengę ir pasitvirtinę ekstremaliųjų situacijų valdymo planus bei įsigiję generatorius. Geriausias pasirengimas fiksuotas tarp elektros ir dujų įmonių, tačiau norėtųsi didesnio progreso tarp šilumos bei vandens/nuotekų įmonių, o ypatingai – mažesnių įmonių. Kaip tik šiuo metu įvertinus įmonių pasirengimą, atnaujinami visų elektros ir dujų tiekimo įmonių saugumo planai.