Prieš mėnesį, sausio 8 d., paprastai socialiniuose tinkluose santūrus Lietuvos Prezidentas prisėdo prie socialinio tinklo X ir parašė pasipiktinusią žinutę apie Rusijos siekius pervadinti Kristijono Donelaičio muziejų Tolminkiemyje.
„Kas toliau? Knygų deginimas? Rusijos sprendimas pervadinti Lietuvos literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui dedikuotą muziejų yra dar vienas nepriimtinas bandymas perrašyti istoriją. Nors senųjų Mažosios Lietuvos, dabar priklausančios vadinamajai Kaliningrado sričiai, gyventojų jau seniai nebėra, paskutiniai ten esantys lietuviškos kultūros ženklai turi būti saugomi. Kad ir kaip Rusija stengtųsi, Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu!“
Reakcija nuo „cenzūros“ išsivadavusiame socialiniame tinkle buvo labai greita. „Galite pamėginti prisijungti. Tik tuomet nereikėtų slėptis po NATO penktuoju straipsniu“. Rusiški komentarai ir prorusiški botai greitai užpuolė Lietuvos Prezidentą su visu sovietiniu „O pas jus juodaodžius karia“ repertuaru – sovietinių kolaborantų Salomėjos Nėries gatvių pervadinimą Klaipėdoje, „Wilna niekada nebus Vilnius“, „Memelis – ne Lietuva“ ir panašiai.
Tačiau tai buvo tik pradžia. Rusijos propagandos mašina veikia greitai, disciplinuotai ir centralizuotai. Bet kokie Lietuvos atstovų pasisakymai akimirksniu analizuojami ir jiems greitai pritaikomi „budintys“ naratyvai. Žinutėms sėkmingai paplitus Rusijoje, jos skubiai tiražuojamos po visą pasaulį, tam naudojant visą automatizuotą minkštosios galios arsenalą – oficialias naujienų tarnybas, Rusijai prijaučiančius socialinių tinklų įtakdarius, botus bei naujienų portalais apsimetančias svetaines. Suskaičiuoti visus straipsnius pagal raktinius žodžius ir pavadinti tai „analize“ nėra sunku. „Repsense“ įrankis leidžia akimirksniu atrasti ryšius tarp skirtingomis kalbomis, net skirtingais žodžiais parašytų tekstų, ir tai mums leidžia patogiai, sekundžių tikslumu stebėti, kaip sukasi Rusijos propagandos smegenys.
Naratyvų paieškos ir testavimo Rusijoje procesas – įdomus. Kažką panašaus matėme Rusijos nusikaltėliams numušus į Malaiziją skridusį lėktuvą. Pradžioje propagandistai dieną tylėjo. Tačiau po poros dienų nusprendžia pamėginti sukiršinti Lietuvą su Vokietija. „Berlyno pykčiui: Nausėda pavadino Kaliningradą istoriškai lietuvišku miestu“, – antraštėje rašo nedidelis rusų portalas fotkaew.ru. Tema netrukus keičiasi, ir rusiškas portalas „Antifashist“ po kelių valandų jau sudeda kitus akcentus: „Įsivaizdavo save Trumpu: Lietuvos prezidentas Nausėda pareiškė pretenzijas į Kaliningrado sritį“. Netrukus įtraukiami ir politikai: „Valstybės Dūmoje atsakė į Nausėdos žodžius apie „lietuvišką“ Kaliningradą“.
Galiausiai klausimas iškeliamas iki etatinės Rusijos Užsienio reikalų ministerijos keikūnės Marijos Zacharovos. „Dar vienas kartoninis durnius prilindo prie mikrofono su drėgnomis istorinėmis fantazijomis... Šiuolaikiniams Lietuvos politikams rekomenduoju mokytis istorijos ir susirūpinti žmogaus teisių laikymusi savo šalyje, taip pat imtis gelbėti žlungantį „liaudies“ ūkį. Yra kuo užsiimti, jeigu taip rūpi jų tapatybė, iš kurios per porą „nepriklausomybės“ dešimtmečių beveik nieko neliko.“ Kremliui dirbantis „ukrainiečių blogeris“ Šarijus prideda: „Gitanas Nausėda pareiškė, kad Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu. Nevykėlis sugalvojo pažaisti Trumpą.“
Rusijos vidaus rinkai skirtą isteriją vainikuoja Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas: „Lietuva yra nedraugiška valstybė mūsų šaliai, priešiškai nusiteikusi mūsų atžvilgiu valstybė, kuri, kaip paaiškėjo, dar turi ir teritorinių pretenzijų“. Dūmos komiteto pirmininkas Sluckis pasiūlo Lietuvos Prezidentui apsilankyti pas psichiatrą, o kita Putino kaliausė informuoja, kad pagal Antrojo pasaulinio karo pabaigos standartus „Pribaltika“ turi priklausyti Rusijai.
Čia rusiškasis istorijos vystymo naratyvas beveik ir baigiasi, tačiau tarptautinis – tik prasideda. „Repsense“ įrankis peržiūrėjo ne tik rašytą internetą – istorijos atgarsių robotas rado ir tinklalaidėse, „YouTube“ ir rusiškų socialinių tinklų komentaruose, „Reddit“ užkaboriuose.
Pirmieji į kylančią įtampą dėl Karaliaučiaus atkreipia dėmesį padorus Rumunijos portalas defenseromania.ro, tačiau netrukus išplatintas palyginti nuosaikus RIA Novosti pranešimas pasiekia Vietnamą, Azerbaidžaną, Ukrainą, Baltarusiją, Estiją, Slovakiją, Meksiką, Argentiną ir Kazachstaną. Pagrindinė žinutė – auganti įtampa dėl Karaliaučiaus tarp Rusijos ir Lietuvos. Nausėda ir jo „prieštaringas pareiškimas“ pristatomi kaip šios įtampos augimo priežastis, klaidingai teigiama, kad sovietinių paminklų griovimas Lietuvoje sukūrė įtampas su vietos rusų bendruomene.
Sklaidai padeda anglakalbiai rusiški portalai: „Eurasia Daily“ Nausėdos pareiškimą vadina „revanšistiniu“. Atsiskleidžia ir atvirai prokremliškų kanalų grožis – tarkim, suomiškas vatnikų portalas mvlehti.net pakartoja, kad Lietuva turi teritorinių pretenzijų Rusijai, o serbai ta proga pakomentuoja apie „įtartinus NATO kariuomenės judėjimus šalia Kaliningrado“ – čia papildomas Rusijos Dūmos deputato Andrejaus Kolesniko ir „Russia Today“ paskleistas naratyvas.
Tačiau pasaulyje tema „susprogsta“ tik po kelių dienų. Visų pirma – Italijoje. Temą pasigriebia didžioji šalies žiniasklaidos dalis, o įtampa tarp Rusijos ir Lietuvos vadinama įkaitusia iki karštumo. „Lietuva prieš Rusiją, įžeidimas Putinui: Kaliningradas yra mūsų“, – toliau rusišką naratyvą plėtoja Italijos „Liberoquotidiano“. Dauguma Italijos šaltinių išlaiko neinformuotą neutralumą, bet keli pasileidžia į pilną Lietuvos puolimą. Atsiskleidžia ir kiti prorusiški šaltiniai – tarkim, „Frontierindia“ šią temą pamini labai tendencingame straipsnyje apie dėl paramos Ukrainai „žlungančias“ Baltijos šalių ekonomikas, o Pietų Amerikos komunistinis diario-octubre.com temą įpina į platų JAV sąmokslo naratyvą. Atsiranda ir provokaciniam naratyvui besipriešinančių – be mūsų partnerių ukrainiečių, Kremliaus grasinimus „užimti Vilnių per vieną dieną“ smerkė kroatų ir rumunų leidiniai.
Karaliaučius Kremliaus propagandistams kelia labai aštrius jausmus. Kaimyninis miestas ir tranzitas į jį Lietuvos kontekste Rusijos žiniasklaidoje buvo minėtas nuolat. „Repsense“ praėjusiais metais rado net 20 istorijų. Stipriausia provokacija buvo gana panaši reakcija į kito Lietuvos atstovo – ambasadoriaus Švedijoje ir buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pavasario pasisakymą tinkle „X“, kuriame kalbėta apie galimą Kaliningrado neutralizaciją padidėjus įtampai. Tačiau tada sukelta isterija apsiribojo vidaus auditorija ir pasaulyje pasiekė tik kelis melagingus portalus, tokius kaip britainnews.net. Ankstesniais metais Karaliaučius Rusijos propagandistų dėmesio sulaukdavo didžiąja dalimi dėl tranzito klausimų.
Ši „prezidentinė“ Kremliaus provokacija pavyko tik iš dalies. „Įtampos“ ir „provokacijos“ temos nepavyko prastumti į didžiuosius mūsų NATO partnerių naujienų puslapius. Abejingi liko ir imigrantų temoje Kremliaus žinutes nuolat perspausdinę Globalinių Pietų žiniasklaidos kanalai. Tačiau įvairios temos apie, neva, teritorines Lietuvos pretenzijas Rusijai mutacijos pasaulyje sulaukė beveik tūkstančio paminėjimų, iš kurių bent penktadalis buvo Italijoje. Net neskaičiuojant temos sklaidos Rusijoje, tai buvo didžiausią auditoriją pasiekusi žinia apie Lietuvą sausį. Kolega Marius per „Lietuva pasaulio akimis“ pristatymą iš duomenų net nupiešė savotišką metro žemėlapį, kuris rodo, kaip skirtingos temos variacijos iš Rusijos sklinda pasaulyje (rusiška tema, itališka ir albaniška variacijos).
Ši istorija rodo ir kitką – nelabai svarbu, ką tiksliai kalba lietuvių politikai. Tvirta, bet nuosaiki Nausėdos reakcija į akivaizdžią provokaciją – didžiojo baltų poeto atminimo naikinimą Karaliaučiuje – buvo iš esmės net nesvarbi. Žodžius už mus pridėjo Kremliaus trolių fabrikai ir propagandistai, prieš tai atlikę kelis testus su auditorijos reakcija pačioje šalyje.
Tačiau tik stebėdami viską holistiškai galime suprasti, kas vyksta ir kaip turėtume reaguoti. Lietuvos žiniasklaida ir pilietinė visuomenė pastebėjo, tarkim, kad Italijoje vyko kažkoks neregėtas pasipiktinimas (rašytojas Nickolai Linai temą platino savo tinklalaidėje apie Rusiją). Gebėjimas suprasti ir laiku užkirsti kelią antilietuviškai (antiestiškai, antilenkiškai ar antiukrainietiškai) propagandai ar tiesiog melui gali būti mums labai svarbus. Ypač jei provokacijos aštrės, o noras sukurti figos lapą invazijai taps didesnis. O kova dėl pasaulio nuomonės vyksta kiekvieną sekundę. Apie tai – kiek vėliau.
