Įgyvendino svajonę
Kretingos rajono kaime, netoli Darbėnų, įsikūrę Auksė ir Žydrūnas Drazdai teigia, kad apie gyvenimą kaime, gamtos apsuptyje, jau seniai galvoję. Nors abu kilę iš miestų – žmona iš Klaipėdos, vyras – iš Utenos, visada norėjo nusipirkti sodybą ir gyventi kaimiškoje aplinkoje.
Šis tikslas paskatino išvykti į užsienį, keletą metų jie gyveno ir dirbo Anglijoje, kol susitaupė reikiamą sumą ir įgyvendino savo svajonę – įsigijo sodybą kaime. „Vaikus norėjome auginti aplinkoje, kur būtų saugiau, jaukiau ir sveikiau“, – kalbėjo Auksė, savo įkurtos bendrovės „Natūralūs turtai“ vadovė.
Sutuoktiniai neturėjo minties įsitvirtinti ir likti užsienyje. „Apie jokį pasilikimą kitoje šalyje net negalvojome, mums patinka gyventi Lietuvoje, mes mylime savo kraštą. Anglijoje dirbome žemės ūkio srityje, jeigu būtume galvoję pasilikti, tai gal ir kitur būtume įsidarbinę. Norėjome kuo trumpiau uždarbiauti ir kuo greičiau grįžti namo“, – pasakojo moteris.
Kaime patys susikūrė ir darbo vietas bei pragyvenimo šaltinį – Auksė gamina natūralius muilus ir kosmetiką, o Žydrūnas – įvairius natūralius vynus iš savo sode nokstančių tradicinių vaisių ir uogų.
Abu sutuoktiniai yra pripažinti tradiciniai amatininkai, o jų gaminai yra sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktai.
Susikūrė darbo vietas
Natūraliais muilais Auksė susižavėjo Anglijoje, tačiau grįžus iš ten įkūrė kitą verslą – atidarė rankdarbių priemonių parduotuves Klaipėdoje ir Vilniuje. O po kurio laiko, kai išsikraustė gyventi į kaimą, nutolusį nuo Klaipėdos apie 40 km atstumu, šio verslo atsisakė. Važinėti tokį atstumą kasdien buvo nepatogu, todėl verslą pardavė ir paniro į kitą sritį, kurioje realizuoja save ir kaip menininkė.
„Dabartinės veiklos verslu gal ir nevadinčiau, nes neturime tikslo jį vystyti ir plėtoti, statyti gamyklą ir t. t. Pirmiausia mes sau susikūrėme darbo vietas, kaip to ir norėjome. Vyras kažkiek padeda, bet praktiškai visus darbus atlieku pati – nuo gamybos iki pakavimo ir apipavidalinimo“, – sakė Auksė. Ji – profesionali menininkė, ir tai gaminių pirkėjai puikiai jaučia.
Natūralaus muilo gamybos pradžia nebuvo lengva, reikėjo daug bandymų ir kantrybės, kol liko patenkinti savo produktu. „Nesu chemikė, todėl reikėjo semtis žinių, o jos ateina domintis. Apie tai daug skaitėme internete, baigiau ne vienus kursus užsienyje. Per domėjimąsi, praktiką ir darbą ir atėjo žinojimas, kaip ir ką reikia daryti“, – atviravo natūralios kosmetikos produkcijos gamintoja.
Natūralus muilas gaminamas naudojant augalinius aliejus ir natrio šarmą ir pagražinamas natūraliais mineraliniais, organiniais pigmentais, taip pat – gėlių žiedlapiais, žolių nuovirais ir moliais. Naudojami tiek eteriniai, tiek kvapieji aliejai.
Daug dėmesio skiriama žaliavoms – kokybiškoms, natūralioms, ekologiškoms. Dažniausiai jas perka iš užsienio – daugiausia Vokietijos tiekėjų, kurie žaliavas natūralios kosmetikos gamintojams tiekia mažesniais kiekiais. „Lietuvoje labai mažai ką įsigyjame, daugiausia iš užsienio įmonių, kurios turi sertifikatus ir kurių žaliavų kokybe galime pasitikėti“, – sakė A. Drazdienė.
Natūralios kosmetikos gamintojai patys augina levandas, bet jų naudoti gamyboje negali. Moteris aiškino, kad pagal reikalavimus žaliava turi būti sertifikuota.
Vertina rankų darbą ir natūralumą
Dabar namų aplinkoje gaminamų produktų asortimentas yra gerokai išsiplėtęs, natūralų muilą jau pamėgę vartotojai gali rinktis ir kitą natūralią kosmetiką – kietuosius šampūnus, veido ir kūno kremus, šveitiklius, kaukes ir t. t. Kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių sudėtyje – taip pat tik natūralūs produktai.
Vienas iš išskirtinesnių muilų – sapropelio, kurio sudėtyje yra sapropelio – organinio giluminio ežero dumblo, kurį dabar populiaru naudoti SPA procedūruose. Į gaminius dedama air smulkios frakcijos specialaus kosmetinio gintaro smėlio ir kt.
„Apie mūsų gaminius pirkėjai gerai atsiliepia, turime pastovių klientų ratą. Dabar „ant bangos“ yra kietieji šampūnai. Visgi nemanau, kad tai yra mados prekė, nors kitiems galbūt taip ir atrodo. Pati plaukus jau 4 ar 5 metus plaunu tik kietuoju šampūnu ir pasižiūrėti nenoriu į skystus cheminius. Kirpėja giria plaukus ir klausinėja, kaip juos prižiūri“, – šypsojosi natūralios kosmetikos gamintoja.
Kietieji šampūnai yra muilo pavidalo, bet jų turinys – kitas. Natūralus muilas gana šarmingas, o kietasis šampūnas gaminamas irgi iš natūralių, bet kitokių žaliavų.
„Nuolat domimės naujovėmis, stebime rinką ir aplinką, taip į mūsų akiratį pateko kietasis šampūnas. Tyrinėjome, kaip jis yra gaminamas, ir po daugelio bandymų sukūrėme savo receptūras ir produktus“, – sakė Auksė.
Jos gaminamų rankų darbo produktų paklausa nemaža, galėtų jų ir daugiau parduoti, jeigu tik sugebėtų jų daugiau fiziškai padaryti. Plėsti verslo ir samdyti žmonių negalvoja, todėl apsiriboja tokiu kiekiu, kokį išgali pagaminti.
„Yra žmonių, kurie vertina rankų darbą, natūralumą, kokybę ir į gaminį įdėtą meilę. Nors pastebiu, kad jaunimas linkęs viską įsigyti parduotuvėse, per daug neieškant ir nesigilinant į kokybę. Visgi, manau, kad rankų darbas ir natūralumas bus dar labiau vertinamas. Gal į atsigręš ir jaunoji karta“, – vylėsi A. Drazdienė.
Kai jos kartą paklausė, ar parduotų verslą, moteris atsakė, jog gal ir parduotų, bet ar atsirastų, kas jį pirktų ir toliau tęstų daug rankų darbo reikalaujantį užsiėmimą. Tai apima daug darbų, kuriuos reikia nuveikti vienam žmogui – ir gaminti, ir pakuoti, ir etiketes gaminti, ir parduoti. Juolab kad menininkė nuo darbo likusiu laiku dar ir tapo, o iš ant audinio atspausdintų paveikslų siuva rankines. Šiai sričiai ji norėtų skirti daugiau laiko.
„Didžiausia problema, kad jaunos kartos žmonės nesuvokia, kiek įdedama rankų darbo ir koks verslas gali būti kūrybingas, o jo rezultatas – kokybiški produktai“, – pastebėjo gamintoja.
Kaime tikresnis žmonių bendravimas
Drazdai nė karto nepasigailėjo, kad iš miesto persikėlė gyventi į kaimą, kur jaučia daug privalumų.
„Kiekvieną minutę gali grožėtis tikra gamta, kvėpuoti grynu oru, mėgautis savo užaugintomis daržovėmis. Dar vienas labai svarbus dalykas – žmonių bendravimas. Mieste kaimynų gerai nepažinojome ir su jais bendrų veiklų neturėjome, o kaime su aplinkiniais kaimynais nuolat bendraujame“, – kaimiško gyvenimo pliusus vardijo pašnekovė.
Sutuoktiniai randa laiko smagioms pramogoms, šoka tautinius šokius ir daug laiko praleidžia su tautinių šokių kolektyvo nariais.
„Čia žymiai natūralesnis, tikresnis ir mielesnis bendravimas tarp žmonių nei mieste. Kaimo žmonės dirba savo darbus ir stengiasi, kad visiems būtų gerai. Tai yra geriausias indėlis į mūsų valstybės gerovę ir saugumą“, – įsitikinusi A. Drazdienė.