Seimo rinkimų laikotarpiu Rusijos žiniasklaidos priemonės siekė diskredituoti tiek rinkimų dalyvius, tiek patį rinkimų procesą, tačiau dažniausiai pasikartojantis naratyvas siekė sumenkinti valstybės užsienio politiką teigiant, kad Lietuva vykdo nepagrįstai antirusišką politiką, kuri kenkia šalies ekonomikai ir gyventojams. Propagandos aktoriai neretai įvardijo Lietuvą kaip nesavarankišką valstybę, priklausomą nuo Vakarų politikos gairių ir teigė, kad rinkimai bei politinės valdžios kaita neatneš jokių teigiamų pokyčių valstybei ir gyventojams.
Aukšto įtakingumo žiniasklaidos priemonės daug dėmesio skyrė spalio 17 d. Lietuvos verslo forume pristatytam Lietuvos gynybinės galios tyrimui, kurio metu nustatyta, kad, Rusijos invazijos į Lietuvą atveju, Lietuva būtų pajėgi apsiginti 10 dienų ir sulaukti sąjungininkų prisijungimo, jei gynybai papildomai skirtų 10 mlrd. eurų. Reaguodami į šį tyrimą Rusijos propagandistai skleidė kelias skirtingas klaidinančias žinutes. Pirmiausia, buvo teigiama, kad Rusija yra taiki valstybė, neturinti intencijos naudoti karinę galią prieš savo kaimynes. Šiame kontekste taip pat siekta sumenkinti Lietuvos ir Baltijos šalių gynybinius pajėgumus, pašiepti tyrimo rezultatus ir skleisti diskursą, jog nepaisant to, kad Rusija nesiruošia naudoti agresijos kitų valstybių atžvilgiu, Baltijos šalys yra silpniausia NATO aljanso dalis ir Rusijai užtektų vos vienos dienos užimti Lietuvą. Siekiant diskredituoti NATO aljansą Rusijos, o taip pat ir Vakarų šalių auditorijos akyse, buvo teigiama, kad šis tyrimas įrodo NATO aljanso agresyvumą ir pasiruošimą karinei konfrontacijai su Rusija.
Kitos pagrindinės spalio mėnesį analizuotos klaidinančios žinutės Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidoje teigė, kad NATO naudojasi Ukraina kovai prieš Rusiją, o Vakarų politika tariamai artina pasaulį prie branduolinio konflikto. Taip pat Lietuva toliau kaltinama šiurkščiai pažeidžianti Rusijos ir ES susitarimus dėl Kaliningrado tranzito.