Tačiau, jei ūkis efektyvus, galima skaičiuoti pelną. Dėl to ūkių balansai nėra blogi ir į priekį žiūrima pakankamai optimistiškai. Kokie procesai vyksta ir kur link suksime kitais metais kalbamės su Alfredu Bardausku, ūkininku ir Gediminu Kvietkausku, „East West Agro“ vadovu.
Laidos vedėjas Arūnas Milašius.
„Žiūrinti iš mūsų verslo perspektyvos, mūsų įmonei tai neblogi vidutiniai metai. Tačiau kalbant apie bendrą žemės ūkio technikos rinką, ji pati blogiausia per keliolika metų. Pagal 11 mėnesių statistiką matau, kad Lietuvoje registruota 481 traktorius, per metus gal pasieksime 510, kai net 2014 m, per kritimą,. buvo 521. Kombainų 86, kai blogiausias skaičius kada nors buvęs 99. Tokio skaičiaus per likusias kelias savaites nepasieksime“, – skaičiuoja G. Kvietkauskas ir sako, kad tai atspindi bendrą investicinę aplinką Lietuvos žemės ūkyje.
Pasak verslininko, nuosmukį lėmė ne tik aukštos palūkanų normos, bet ir ženkliai brangusi technika. Gamintojai „puotavo“ 2022 m., kai prasidėjo karas ir visi šlavė traktorius bei kombainus nežiūrėdami į kainą. Tačiau atėjo pagirios ir pražiopsojo, kad rinka stoja. Kai kurios gamyklos priverstos užsidaryti – nebėra paklausos. Tai nutiko ne tik Lietuvoje – visoje ES investicinė aplinka suprastėjo.
Kalbant apie Lietuvą, Kęstučio Navicko ministravimo laikotarpiu parama augalininkystei skirtai technikai buvo sustabdyta. Kazys Starkevičius ją atnaujino. Pasak G. Kvietkausko, paradoksas, tačiau paramos atnaujinimas šiemet taip pat buvo savotiškas „rankinis stabdis“ – žmonės neperka, o rašo projektą ir laukia ar gaus paramą. Tai rinkai duos efektą po pusės metų.
A. Bardauskas šiemet pirko kombainą ir mokėjo savo lėšomis, nelaukdamas ES paramos.
„Lietuva skirtinga. Kombainą aš pirksiu, pasirašiau sutartį. Mokėsiu lizingu. Supratome, kad jei neturi technikos, gali patirti milžiniškus nuostolius. Tiesiog matau, kad padidėjo plotas ir su turimu kombainu dirbame per lėtai. Turime du kombainus, kurie skaičiuoti 800 ha, o dabar turime 1100 ir patyrėme žalų dėl audros. Su galingesne technike kelioms dienoms sutrumpintume javapjūtę“, – aiškina A. Bardauskas. Jis valdo jungtinį ūkininką kartu su keliais kolegomis.
G. Kvietkauskas sako, kad kalbėdami apie technikos rinkos stagnaciją negalime to sieti su prasta ūkių finansine būkle. Ji gera. Šiemet prikūlėme daugiau nei pernai, stichijos kataklizmai palietė tik atskirus regionus. Tiek, kad derliaus kokybė šiek tiek prastesnė.
„Nepamirškime, kad jei derliaus kokybe visiškai „nučiuošime į apačią“, turėsime konkuruoti su rusiškais ir ukrainietiškais grūdais, o tai jau kita rinka. Trūksta aukštos kokybės derliaus“, – aiškina G. Kvietkauskas.
A. Bardauskas ir įvardina tokio kokybės kritimo priežastis – brangios trąšos. Ūkininkai sąmoningai mažino trąšų normas, kad galėtų išgyventi ir dirbti pelningai. Tačiau taip praėjo dveji metai ir jei toliau nekeisime strategijos, gausime dar prastesnę kokybę ir tuo pačiu derliaus kritimą.
G. Kvietkauskas sako, kad vienas iš rodiklių – skolininkai. Pas juos įmonėje ši eilutė neraudonuoja. Tai geras požymis, jog ūkiai sugeba valdyti savo finansus, o ramybė technikos rinkoje paprastai nutinka kas penkerius metus. Įdomu tai, kad tai visiškai nesusieta su ES paramomis. Tuo labiau, kad paskutiniais metais jos vis daugiau skiriama smulkiems pieno ūkiams ir infrastruktūrai, tokiai, kaip elevatoriai. Iki šiol buvo ydinga praktika, kai ūkiai investuodavo ne tada, kada reikia, o tada, kai galėjo gauti paramą. Tada vietoj 200 AJ traktoriaus pirkdavo 150 AJ, nes tik tokiam skirdavo paramą.
A. Bardauskas tikina, kad nuo 2014 m. nėra gavęs paramos technikai. Viską pirko savo lėšomis. Tačiau jiems gauti paramą trukdo ir keisti įstatymai, kai kooperatyvai (ūkininkas savo plotą dirba kartu su trimis partneriais) praranda dalį lengvatų ir paramų, kurias gautų jei ūkį valdytų kaip pavienis ūkininkas.
„Užtenka pakeisti valdymo modelį ir viskas griūna, nors kooperuotis skatina, tačiau ją įsivaizduoja tik kaip modelį, kai tiesiog perkamas ir parduodamas derlius. Dabar, kai ūkininkai sensta, jie nori nuomoti ūkius, galbūt juos patikėti dirbti kooperatyvui, tačiau šiandien įstatyminė bazė to neleidžia“, – dėlioja A. Bardauskas.
„Mums tai reikštų technikos stambėjimą. Ji visai kitos vertės. Mums naudingiau parduoti vieną didelį traktorių nei tris mažus. Mes jau daugybę metų susitikinėjam su valdininkais, tačiau su jais sudėtinga kariauti, nes jie remiasi senomis taisyklėmis ir kuria taisykles naujiems ir sparčiai kintantiems ūkiams. Geriausias kelias visiems būtų tapti uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis ir tai išspręstų daugybę juridinių dalykų“, – aiškina G. Kvietkauskas.
