Teisinės karo sistemos neturime
„Delfi“ atsiųstame komentare Lietuvos kariuomenė paaiškino, kad Lietuvos teisinėje sistemoje nenumatytas specializuotas karo teismas ar prokuratūra. Įstatymai, reglamentuojantys karo padėtį, nenustato kito reguliavimo teismams ir prokuratūrai, nei nustatytas taikos metu. Atitinkamai, šie subjektai veiks vadovaudamiesi tais pačiais teisės aktais, kuriais vadovaujasi veikdami taikos metu.
Į Ukrainą važinėjantis „East West Agro“ vadovas Gediminas Kvietkauskas sako, kad Pavyzdžiui, dėl karo tribunolo padėtis – teisiškai kebli, nes Ukraina iki šiol nėra paskelbusi karo Rusijai ir karo padėties šalyje: „Karo tribunolas gali įsiteisėti tik karo atveju. Tai tikrai apsunkina kariaujančios šalies teisines procedūras. Karo padėties neįvedimas yra politinis sprendimas, nes karas yra „force majeure“ aplinkybė, o tai visoje valstybėje įvestų teisinį chaosą, nes nustotų galioti daugybė sutarčių, įsipareigojimų (buitinis pavyzdys – paskolų turėtojai atleidžiami nuo paskolos grąžinimo prievolių arba verslai ir piliečiai atleidžiami nuo mokesčių), kurie sukeltų milžinišką finansinį ir ekonominį chaosą ir taip karo draskomoje šalyje. Todėl šiuo metu Ukrainoje karo nusikaltimus tiria civilinė ir karo prokuratūros. Visas teisines tyrimų priemones jos turi“.
Karo nusikaltimus prieš civilius apibrėžia Romos konvencija, o prieš kariškius – Ženevos konvencija. Kiek man žinoma, Ukrainoje yra karo prokuratūra, ji tiria karo nusikaltimus prieš Ukrainos karius pagal Ženevos konvenciją – pavyzdžiui kankinimų, belaisvių žudymo atvejus. Na, o prokuratūra užsiima karo nusikaltimų prieš civilius atvejais – sprogdinimais, egzekucijomis, prievartavimais, vaikų grobimais, sugriauta energetine infrastruktūra. „Esu tikras, kad nei vienas karo nusikaltimas neliks neištirtas, bet tam reikės daug laiko“, – sakė G. Kvietkauskas.
Pasak Lietuvos kariuomenės, mūsų šalies baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nustatyti nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai bei atsakomybė už juos, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse reglamentuotas atitinkamą nusikalstamą veiką padariusių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procesas bei už tai atsakingi teisėsaugos subjektai.
„Lietuvoje jau buvo ištirtos nusikalstamos veikos dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bei jos išnagrinėtos Lietuvos teismuose. Tai reiškia, kad Lietuva turi teisinę sistemą patraukti asmenis už minėtas nusikalstamas veikas ir šios sistemos veikimas realizuotas praktikoje“, – rašoma atsakyme „Delfi“.
Karo nusikaltimai tiriami operatyviai
Visgi, net ir taikos metu Lietuvoje išlaikoma karo policija. Galbūt ne visiems aišku, ką ji veikia, kuomet tiesiogine prasme šalyje nepaskelbta karo padėtis. Dar įdomiau – kaip šis dalinys veiktų atėjus dienai X. Kariuomenė šiuo klausimu labai daug detalių neatskleidžia, tačiau pakomentavo lakoniškai: „Veiklos, po dienos X, reguliavimas nustatytas Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatyme, Karo padėties įstatyme ir kituose atitinkamą reguliavimą nustatančiuose teisės aktuose. Paskelbus karo padėtį Lietuvos kariuomenė, kurios vienetas yra Karo policija, kaip ginkluotosios pajėgos, vykdys valstybės ginkluotos gynybos ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planuose numatytas užduotis“.
Karo policija yra Lietuvos kariuomenės padalinys, vykdantis teisėsaugą ir palaikantis saugumą bei tvarką Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagrindiniai karo policijos uždaviniai yra nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas ir tyrimas, tvarkos bei drausmės karinėse teritorijose ir kariuomenėje palaikymas, karinio transporto eismo saugumo priežiūra.
G. Kvietkauskui tenka susidurti su karo draskomos šalies policija. Nors jam teko stebėti dirbančius pareigūnus, apie jų veiklos efektyvumą pasisakė nedaug: „Karo policija yra kariuomenės dalis ir jos užduotis yra svarbių objektų apsauga, krovinių palyda, kariuomenės drausmės užtikrinimas, Ukrainos kariuomenės karių nusikaltimų tyrimas ir prevencija, dezertyrų paieška ir t.t.. Turbūt sunku atsakyti, kiek efektyviai gerai ji dirba, nes tai tiesiogiai priklauso nuo Ukrainos kariuomenės vadų. Neturiu statistikos šaltinių apie bylų kiekį ir tyrimų eigą. Iš principo manau, kad vykstant karui tai, greičiausiai, yra nevieša informacija“.
Pasak G. Kvietkausko, Lietuva tikrai aktyviai tobulina veikiančias karo nusikaltimų tyrimo sistemas.
Pavyzdžiui, birželio mėnesį įvyko plačiai nuskambėjęs Lietuvių savanorių konvojaus apšaudymas raketomis „Iskander“ Pokrovske. Išpuolio metu buvo sunkiai sužeistas Ričardas Savickas, jis neteko kojos. Dar keturi Lietuviai patyrė lengvesnius sužeidimus ir kontūzijas. Buvo sugadinti ir skeveldromis suvarpyti automobiliai. Savo tyrimą nedelsiant pradėjo Ukrainos prokuratūra. „Lietuviai buvo gydomi Ukrainos ligoninėje ir už poros dienų su jais susisiekė Lietuvos prokuratūra. Pradėtas tyrimas dėl karo nusikaltimo prieš civilius asmenis“, – sakė pašnekovas.