Užsienio įmonės Lietuvoje žada gaminti amuniciją, tačiau panašu, kad turėsime tik šaudmenų surinkimo dirbtuves

Vyriausybės atstovai entuziastingai pranešė, kad Lietuvoje bus gaminami 155 mm sviediniai mūsų artilerijai. JAV technologijų milžinė „Northrop Grumman“ žada pas mus gaminti 30 mm sviedinius. Tačiau sviedinys – sudėtingas gaminys, sudarytas iš kelių sudedamųjų dalių. Nei pati įmonė, nei valstybinės institucijos kol kas neatskleidžia, kas, konkrečiai, bus gaminama Lietuvoje. Tačiau specialistai sako, kad neoficialiai kalbama, jog mes negaminsime nieko – mūsų šalyje bus tik surenkami šaudmenys iš dalių, kurios bus atgabenamos iš užsienio. Nors galimybes Lietuvoje gaminti bent metalines šaudmenų dalis turime.

Sutarties sąlygos kol kas neaiškios

Lietuvos finansų ministerija, pasirašiusi memorandumą su JAV kapitalo įmone, atsisakė pateikti sutarties detales apie tai, kas, konkrečiai, bus gaminama Giraitėje įkurtoje gamykloje. „Kol kas ši informacija yra konfidenciali, vyksta derybų procesas, po jo galėsime pasakyti daugiau“, – rašoma ministerijos atsakyme „Delfi“. Krašto apsaugos ministerija taip pat nedaugžodžiavo: „Norime informuoti, kad kol vyksta konsultacijos su įmonėmis dėl investicijų, negalime atskleisti detalios informacijos dėl konfidencialumo pasižadėjimų“.

Karybos ekspertas Aleksandras Matonis sako, kad tai, kokios vertės iš šios gamyklos turės Lietuva, labai priklauso nuo sutarties sąlygų, tačiau tikrai galima gaminti bent dalį amunicijos: „30 mm šaudmenų gamyba yra šiek tiek paprastesnė, panaši į paprasto šovinio surinkimo liniją. Numatomų šaudmenų gamyba panaši į tų, kurie jau dabar gaminami Giraitėje, tik žymiai didesnis kalibras. Kol kas neaiškios sutarties sąlygos, tačiau būtų galima daug ką gaminti ir pas mus, jeigu amerikiečiai sutiktų“.

Jo manymu, Lietuva sutartyje turėtų numatyti sąlygas, kad gali įsigyti bent dalį produkcijos. „Rheinmetall“ pas mus stato gamyklą ne dėl to, kad siekia mus įgalinti pasigaminti amunicijos, o todėl, kad susidaręs amunicijos badas ir šiuo metu esančios gamyklų nebeužtenka. Idealiu atveju Lietuva turėtų aiškiai įvardinti, kokią dalį pasiima savo reikmėms ir užtikrina kariuomenės atsargas.

„Gynybos pramonės tikslas – parduoti ir uždirbti, o jeigu kalbame apie įmonę, į kurią investuoja valstybė, gali būti du variantai: pelno arba ne pelno siekianti valstybinė įmonė. Šiuo atveju svarbesni yra strateginiai tikslai – gaminti amuniciją net jei tai neneša pelno. Mums logiškiausia būtų siekti galimybės įsigyti pakankamai šaudmenų savoms reikmėms. Lietuvos kariuomenės atsargos turi būti nemažos, o kol kas mes jų neturime“, – kalbėjo A. Matonis.

Nors teigiama, kad karo metu šaudmenų atsargų turime turėti mažiausiai trims mėnesiams, realybėje to nepakanka. Taikos metu amunicija irgi naudojama koviniam rengimui. Karyboje yra terminas „day of suply“, reiškiantis, kiek konkrečiam ginklui reikia amunicijos per dieną. Pavyzdžiui, „Haubicai“ reikia 90 sviedinių, tai reiškia, mūsų 18 „Haubicų“ mažiausiai reikia turėti virš 48 tūkst. sviedinių atsargoje. Po dvejų metų turėsime ir antrą batalioną su dar 18 „Haubicų“. Ir čia net neskaičiuojant pratybų. Jeigu žinotume, kiek Lietuva galės įsigyti šaudmenų iš naujų gamyklų, galėtume žinoti, kiek mūsų šaliai bus naudinga ši gamyba.

Gynybos rizikos kapitalo fondo „ScaleWolf“ vadovas Edvinas Kerza įsitikinęs, kad ši veikla mūsų šalies teritorijoje bet kuriuo atveju išeis į naudą.

Būsime priklausomi nuo tiekėjų

Šios sutarties investicijų dydis ir įsipareigojimai iki šiol nėra detalizuojami. Pasak A. Matonio, neoficialiai kalbama, kad toje gamykloje nebus vykdoma metalurgija, atliekami liejimo darbai ir nebus gaminami korpusai: „Mano žiniomis, sviediniai bus surenkami iš skirtingų komponentų. Todėl mes būsime priklausomi nuo tiekėjų. Dar 1939 m. Lietuvoje buvo įrengta krosnis ir lieti šaudmenys. Todėl šiuo metu mes irgi galėtume patys gamintis metalines dalis. Žinoma, reikėtų įsigyti reikiamą technologiją, apskaičiuoti išlaidas, tačiau tai tikrai įmanoma. Sprogmenų, greičiausiai, nepavyktų patiems pasigaminti“.

E. Kerza pridūrė, kad šių sviedinių gamybos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo „Rheinmetall“ turimos patirties, sudarytų tiekimo grandinių ir licencijų: „Visi šie komponentai jau yra išdirbti, todėl pilnavertė gamyba Lietuvoje galima pilna apimtimi, o ilgalaikiai valstybės sutartiniai užsakymų santykiai užtikrins nenutrūkstamą gamybos linijos veikimą. Tai dar svarbiau krizės atveju, nes galimybė vykdyti gamybą vietoje gerokai sumažina pristatymo laikus ir logistinį aprūpinimą“.

Atsiveria naujos galimybės specialistams

Nauja gamykla sukurs naujų darbo vietų, suteiks galimybę įgauti naujų žinių amunicijos gamintojams, galbūt atvers daugiau kelių į tarptautinę ginklų rinką, tačiau ar tokia nauda – pakankama Lietuvai? Pašnekovai įsitikinę, kad tikrai taip.

„Mano manymu, net jei pastatytose gamyklose bus pagaminama bent trečdalis amunicijos, kurią galėsime įsigyti, jos turėjimas jau pasiteisins. Saugumą sukuria ne tik pačios amunicijos gamyba, bet ir tokių gigantų investicijos ir buvimas Lietuvoje. Jų buvimas skatina „ateiti“ ir kitas gynybos įmones. Taip atveriamas kelias, nes investuotojai vertina aplinką, galimas rizikas, o matant gerus pavyzdžius Lietuva tampa patrauklesnė“, – sako A. Matonis.

Pasak jo, neturėdami užsienio įmonių Lietuvoje neturime reikiamų technologijų, kad patys galėtume pasigaminti amunicijos. Galėtume investuoti ir įsigyti tai, kas jau sukurta, tačiau tam išleistume daug pinigų ir sugaištume laiko. Geriau padėti tai gynybos sektoriaus daliai, kuri pas mus klesti – aukštųjų technologijų kūrimui. Šiuo metu turime virš 60 startuolių, dirbančių šioje srityje. O geležinius šaudmenis vertingiau gaminti pritraukiant investuotojus.

„Delfi“ kreipėsi ir į pačią įmonę „Northrop Grumman“, tačiau ši komentaro nepateikė.