Į valstybės maisto rezervavimo ir saugojimo sistemą norima įtraukti daugiau verslo įmonių, kaip tik dabar yra paskelbti viešieji pirkimai ir laukiama pasiūlymų. Tačiau potencialūs tiekėjai kritikuoja konkurso sąlygas, o kai kurie politikai peikia šią tvarką, kad ji vangiai juda. Daugiau apie tai galite skaityti čia.
Anksčiau veikusi valstybės maisto rezervo sistema, kai žemės ūkio ir maisto produktai buvo valstybės lėšomis perkami ir saugomi valstybei priklausančiose įmonėse, buvo dažnai kritikuojama. Neseniai ji buvo pakeista, o į maisto rezervo kaupimą ir saugojimą bandoma įtraukti verslą.
Maisto atsargos – vienas iš svarbiausių Vyriausybės klausimų
Vienas iš galimų tiekėjų, su kuriais tariasi institucijos, – prekybos centrų tinklas „Maxima“. „Žemės ūkio ministerija yra paskelbusi Maisto produktų ir jų rezervavimo paslaugų pirkimo konkursą. Vertiname savo galimybes jame dalyvauti“, – sakė Maxima LT“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė.
Kad pirkimuose dalyvaujantys verslai yra pasiruošę, parodo ir didžiausio Lietuvos prekybos tinklo pavyzdys. J. Bivainytė paaiškino, kad ekstremaliai situacijai ruošiasi pati įmonė bei jos darbuotojai.
„Maisto atsargų mes, kaip tinklas, patys savo iniciatyva nekaupiame, tačiau jau pasitikrinome, kad minėtos ministerijos potencialiuose konkurso reikalavimuose nurodytų 22 būtiniausių maisto produktų sąraše esančių ilgai negendančių prekių mes visame tinkle nuolat turime pakankamai – jų tikrai užtektų nuo savaitės iki poros. Tarp šių produktų daugiausia kruopos, konservai, mišiniai sriuboms ruošti – jų savo parduotuvėse ir sandėliuose turime tiek, kad pakaktų šalies gyventojams įsigyti, be abejo, jei prekyba vyktų normaliai, įprastais kiekiais“, – sakė ji.
Pašnekovė pridūrė, kad nuolat rekonstruojant ir tvarkant parduotuves, galvojama ir apie tai, kaip jos galėtų veikti ekstremaliomis sąlygomis: „Investuojame į tai užtikrinančias priemones: elektros generatorius, patalpų pritaikymą, darbuotojų mokymus atsitikus ekstremalioms situacijoms, kitas priemones“.
Sandėliuoti neplanuojama
NKVC vadovo teigimu, maisto produktai yra kaupiami rezervavimo principu. Tai reiškia, kad jie yra rezervuojami pas gamintojus, didmenininkus ir mažmenininkus bei naudojami esant poreikiui. Dėl to yra išvengiama produktų galiojimo, sandėliavimo ir pakeičiamumo klausimo.
Pagal naują planą į valstybės rezervą ŽŪM nori įsigyti ilgalaikiam saugojimui tinkamų maisto produktų, pavyzdžiui, miltų, aliejų, konservų, kruopų, kūdikių maitinimo mišinių. Pagal viešuosius pirkimus planuojama sudaryti rezervavimo paslaugų sutartis 24 mėnesiams su galimybe jas pratęsti 12 mėnesių.
Apie tai, kokius produktų kiekius planuojama įsigyti, Vyriausybės atstovai nekalba, mat ši informacija – slapta. Tačiau V. Vitkauskas atsakė, nuo kada valstybė pradėtų aprūpinimą maistu, jeigu ištiktų ekstremali situacija.
Valstybės maisto rezervą tvarkančios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žostautienė anksčiau komentavo „Delfi“, kad produktų kiekiai ir kita šiuo metu neskelbtina informacija apie maisto tiekimą, greičiausiai, būtų sprendžiama jau esant kritinei situacijai, ne dabar.
„Paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais Valstybės rezervo įstatymo nustatytais atvejais Vyriausybė nustato kuriam laikotarpiui ir kokiam gyventojų skaičiui yra kaupiamas valstybės rezervas“, – kalbėjo V. Žostautienė.
Tuo tarpu verslas ruošiasi iš savo pusės ir daro, ką šiuo metu gali.
„Šių metų vasarą siautusi audra parodė, kad be elektros tiekimo galime veikti net kelias dienas, naudodami savo avarinį elektros tiekimą. Savo iniciatyva, esame sudarę kritinių parduotuvių sąrašą bei paruošę atskirą planą, kaip jos turėtų savarankiškai veikti tam tikram laikui nutrūkus ryšiui su kitais įmonės padaliniais, sutrikus elektros tiekimui ar IT sistemų veikimui bei kitomis sudėtingomis aplinkybėmis. Savarankiško veikimo planas sudarytas ir mūsų svarbiausių sandėlių veikimui, taip pat turime sąrašą būtiniausių prekių bei planą, kaip užtikrintume jų tiekimą į parduotuves net ir karo atveju. Minėti planai reguliariai peržiūrimi ir aptariami kartu su atsakingais darbuotojais“, – sakė prekybos tinklo generalinė direktorė.
Sudarę maisto produktų rezervavimo sutartį tiekėjai neprivalės nuolat jų saugoti, tačiau įsipareigos tiekti pagal nustatytą tvarką. Už tai tiekėjams bus mokamas susitartas rezervavimo mokestis.