Vilniaus gatvėse – žmonės saugūs
Jaunuolis, sutiktas Vilniaus centre, pasakojo, kad jaučiasi pakankamai saugiai. Pasiteiravus, kokie aspektai užtikrina jo saugumą, jis gyrė institucijų darbą nacionalinio saugumo klausimais.
„Nenoriu iškraipyti faktų ir kažko primeluoti, bet tas visas darbas, kad vyksta iniciatyvos karo pramonėje, skiriamas didesnis biudžetas pačiai apsaugai, NATO sąjungai. Tas padaro tokį kaip ir saugumo jausmą. Tuo labiau, turime pakankamai stiprią kibernetinę apsaugą, nes kovojama su dezinformacija pakankamai stipriai“, – sakė jis.
Pašnekovui antrino ir gatvėje sutikti praeivė.
„Esame NATO šalis narė. Mūsų kaimynai ir broliai Ukrainoje nėra NATO nariai, todėl ten visiškai kita situacija. Mes esame aljanso nariai, esame todėl saugūs. Aš per tą prizmę labiausiai žiūrėčiau. Ir bendrai, galvoju, kad visada turėsime į ką atsiremti. Šiuo metu esu saugi“, – tikino ji.
Pavyko gatvėje sutikti ir kariuomenėje dirbantį vyriškį, šis taip pat atviravo, kad jaučiasi saugus.
„Kadangi pats dirbu kariuomenėje, tai jaučiuosi gan saugiai dėl to. O šiaip, nežinau… Kas čia galėtų būti nesaugu? 7 metus gyvenu Vilniuje, esu patenkintas, niekada neturėjau jokių incidentų“, – sakė jis.
Dar vienas sutiktas vilnietis kalbėjo, kad nejaučia jokių grėsmių ir patikino, kad valstybės darbas nacionalinio saugumo klausimais, jo nuomone, užtikrintas.
„[Saugu dėl, aut. past.] Gatvėse patruliuojančių policininkų, vienas dalykas, ir žmonės, aš galvoju, jau pasiekė tokį lygį kultūros, kai gali jaustis saugiai gyvendami Lietuvoje“, – sakė vilnietė. Pasiteiravus, ar jai Lietuva yra saugi šalis, turint omenyje nacionalines grėsmes, ji sakė mananti, kad esame pakankamai saugioje aplinkoje: „Nes yra institucijos, kurios rūpinasi tuo, tai aš visai pasitikiu.“
Ką rodo apklausos?
„Delfi“, kartu su „Syno International“, liepos 2–7 d. atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje buvo apklausti 1006 respondentai, 18–74 metų amžiaus grupėse. Apklausoje buvo siekiama išsiaiškinti, kokios temos, susijusios su saugumu, neramina gyventojus ir kokie aspektai užtikrina jų saugumą.
Vienas iš klausimų minėtoje apklausoje nagrinėjo asmeninio saugumo aspektą. Tyrimo metu buvo klausiama, kiek konkretūs aspektai respondentui atrodo svarbūs galvojant apie asmeninį saugumą. Minėtieji aspektai – savo ir artimųjų sveikata; saugumas artimiausioje šeimos aplinkoje; asmeninis finansinis saugumas ir ekonominė situacija; nacionalinis šalies saugumas ir karo grėsmė; socialinis saugumas ir socialinės garantijos; tarptautinė padėtis ir nestabilumas pasaulyje; nusikaltimai ir kriminogeninė padėtis bei klimato kaitos padariniai ir klimato krizė.
Kiekvienas šis aspektas buvo vertinamas skalėje: mažiau svarbu, svarbu ir labai svarbu. Svarbiausias aspektas respondentų gretose – savo ir artimųjų sveikata. Net 91 proc. apklaustųjų, vertindami minėtoje skalėje – mažiau svarbu, svarbu, labai svarbu – nurodė, kad šis aspektas, kalbant apie asmeninį saugumą, jiems yra labai svarbus. Antroje vietoje pagal svarbą atsidūrė saugumas artimiausioje šeimos aplinkoje. Labai svarbiu šį aspektą laiko 86 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų.
Trečioje vietoje – asmeninis finansinis saugumas ir ekonominė situacija. Šią sritį labai svarbia laiko 86 proc. respondentų. Nacionalinis šalies saugumas ir karo grėsmė pagal svarbą atsiduria ketvirtoje vietoje, o labai svarbiu aspektu šią sritį laiko 84 proc. apklaustųjų. Socialinis saugumas ir socialinės garantijos pasirodė labai svarbiu aspektu 80 proc. apklaustųjų, tarptautinė padėtis ir nestabilumas pasaulyje – 76 proc. respondentų, nusikaltimai ir kriminogeninė padėtis – 74 proc. respondentų.
Mažiausiai svarbiu aspektu apklaustieji įvardijo klimato kaitos padarinius ir klimato kaitos krizę – labai svarbia sritimi šį aspektą įvertino 58 proc. respondentų. Svarbiu – 31 proc., likusieji – mažiau svarbiu. Taigi, svarbiausios Lietuvos žmonėms yra su artima aplinka ir asmeniniu gyvenimu susijusios temos. Pabrėžtina, kad visi vertinimai aukšti, tad statistiškai skirtumai nelaikomi reikšmingais, tačiau tirti aspektai buvo atrinkti tikslingai, tad nuostabos nekelia tai, kad didžioji dalis jų vertinami kaip labai svarbūs asmeniniam saugumui.
Dar vienas apklausoje nagrinėtas klausimas – atsakomybė už saugumą. Respondentų buvo klausiama: kas labiausiai atsakingas už tai, kad jūs jaustumėtės saugiai?
44,6 proc. respondentų nurodė, kad už jų saugumą atsakinga NATO. Panaši dalis respondentų, 44 proc., tikino, kad už saugumą yra atsakingi patys. Kad už jų saugumą atsakinga policija, nurodė 39,3 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, Lietuvos kariuomenė – 35,5 proc., Vyriausybė – 33,1 proc., Europos Sąjunga – 19,1 proc., Seimas – 18,3 proc., Valstybės sienos apsaugos tarnyba – 12,9 proc., Valstybės saugumo departamentas – 11,5 proc., savivaldybės – 7,5 proc., vietos bendruomenės – 6,1 proc., Prezidentūra – 4,1 proc., verslo organizacijos – 1,7 proc.