Pasak jo, per penkerius ar aštuonerius metus Maskvos pajėgos turės pakankamai technikos ir kareivių, kad galėtų pulti NATO teritoriją.
C. Breueris rėmėsi savo paties analize, žvalgybos pranešimais ir sąjungininkių pajėgų pareiškimais, taip pat Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasisakymais.
„Rusijos kariuomenė kasmet padidina savo tankų skaičių nuo 1 000 iki 1 500 papildomų vienetų. Penkios didžiausios NATO valstybės narės Europoje kartu turi tik pusę jų atsargų“, – sakė C. Breueris.
Bundesveru vadinamos Vokietijos ginkluotosios pajėgos turi apie 300 kovinių tankų. „Jei palygintume šį pajėgumą su ketinimu, kurį tikrai galima numanyti iš V. Putino kalbų, tai turėtų kelti mums nerimą. Mano darbas yra atsižvelgti į tokį blogiausią scenarijų. Bundesverui tai reiškia: turime būti pasirengę šiai galimybei per penkerius metus. Tik taip galime atgrasyti“, – sakė C. Breueris ir pridūrė, kad nauja grėsmės situacija dar ne visur iki galo pripažįstama.
Iniciatyva SAUGU paprašė šią naujieną pakomentuoti prie iniciatyvos prisijungusių profesionalių ekspertų.
Saugumo entuziastas Darius Antanaitis kvietė prisiminti, kokius tikslus Kremlius iškėlė aktyvaus karo pradžioje.
Saugumo ekspertų „Locked-N’Loaded“ komandos teigimu, prieš svajojant apie karą prieš NATO, Rusijai būtina užbaigti karą prieš Ukrainą sau naudinga linkme.
VU TSPMI direktorė dr. Margarita Šešelgytė taip pat sako, kad ši žinia nėra nauja ir kelia klausimą, kodėl naudojama būtent dabar. Ji svarsto, kad, greičiausiai, tai yra politinė žinutė Vokietijos visuomenei, jog ji nepavargtų galvoti apie saugumą ir investuotų į gynybą.