„Be abejo. Reikėtų dar vieno brigados dydžio poligono. Mažų mažiausiai. Na, tai turbūt vieno. Dar galima būtų ir mažesnį vieną kitą. Faktas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
„Kalbant apie kitas opcijas ar Latvijoje, ar Lenkijoje, tai čia, matyt, daugiau yra sprendiniai iš bėdos. Geriausia mums yra turėti poligoną Lietuvoje ir nuo nieko nepriklausyti, tada ir sąjungininkus daug paprasčiau būtų prisitraukti treniruoti, nes poligonai visur yra deficitas“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigė, jog kariuomenės poreikis turėti po vieną brigados ir bataliono dydžio kariniams daliniams treniruotis tinkamą poligoną niekur nedings, netgi pritarus Tauragės bei Šilalės poligonų steigimui.
Svarstyti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą įstatymo projektą dėl naujų poligonų steigimo Tauragės ir Šilalės rajonuose Seimas pradėjo liepą. Šiam siūlymui pritarė Valstybės gynimo taryba.
Siekiant užtikrinti sklandų poligonų kūrimą bei jų efektyvų naudojimą, siūloma pripažinti statybas ypatingos svarbos projektu ir numatyti teisinį reguliavimą, paspartinantį reikiamos infrastruktūros kūrimą.
Tauragės rajone turėtų iškilti maždaug 4,3 tūkst. hektarų ploto poligonas. Tuo metu Šilalės rajone – kiek didesnis nei 2,6 tūkst. hektarų ploto.
Skelbiama, jog poligonai nebus visiškai uždaros karinės teritorijos, juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika.
Anksčiau ministerijos atstovai yra nurodę, kad poligonų statybų darbai prasidėtų iš karto po to, kai specialusis įstatymas būtų patvirtintas parlamente.
Kasčiūnas įvertino situaciją Artimuosiuose Rytuose: negalima atmesti konflikto eskalacijos scenarijų
Reaguodamas į Irano raketų atakas prieš Izraelį, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neatmeta, kad situacija Artimuosiuose Rytuose gali dar labiau eskaluotis.
„Matyt, negalima atmesti nei vieno iš tų eskalacijos, įtampos didėjimo scenarijų. Bet yra, aišku, jėgų, kurios norėtų sumoderuoti tam tikrame lygmenyje, kad tai neperaugtų į totalinį karą“, – „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
Ministras akcentuoja smerkiantis masines Irano atakas prieš Izraelį.
„Kalbant apie Iraną, tai yra valstybė, kuri ne tik kad nepripažįsta Izraelio, bet yra įsirašiusi į savo visą valstybės gyvavimo filosofiją Izraelio kaip valstybės, kaip tautos sunaikinimą. Tai supraskime, su kuo mes čia turime reikalą. Todėl pasmerkiau iš karto tą masinį Irano raketų antskrydį“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Izraelis turi algoritmą – jeigu tave atakavo, tai yra atsakas, kuris turi būti dar reikšmingesnis, kad oponentas, kuris atakavo, pajaustų tai, sumokėtų kainą. Ir man tai filosofiškai patinka“, – pabrėžė ministras.
Iranas antradienio vakarą tiesiogiai raketomis atakavo Izraelį. Šis pareiškė „didelį skaičių“ raketų numušęs. Netrukus po raketų smūgio Izraelio kariuomenė atakavo proiranietiškos Libano grupuotės „Hezbollah“ taikinius Beirute.
Libano sostinėje buvo atakuoti „teroristiniai „Hezbollah“ taikiniai, trečiadienį pareiškė Izraelio pajėgos. Pasak Libano saugumo šaltinių, Izraelio kariuomenė sostinės Beiruto pietuose surengė dvi atakas.