Mickūnuose trečiadienį pristačius naują, VSAT pareigūnams skirtą ginkluotę, renginyje dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad šiais sprendimais užbaigiamas pasieniečių ginklavimo NATO standartus atitinkančiais ginklais etapas.
„Šiandien mes užbaigiame tą etapą, kai mūsų pasieniečiai yra galutinai perginkluojami NATO standartus atitinkančia ginkluote. Tam nuo 2021 metų mes skyrėme apie 10 milijonų eurų. (...) Šiandien tas etapas užbaigtas ir dėl to mūsų pasieniečiai, Lietuva taps stipresnė ir saugesnė“, – žurnalistams sakė ministrė.
Ji teigė, kad kulkosvaidžių įsigijimui numatyta išleisti apie 3 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pažymėjo, kad kulkosvaidžiai perkami iš papildomų lėšų, skirtų krašto apsaugai. Anot jo, iš viso kulkosvaidžiams, įskaitant ir tuos, kurie perkami kariuomenei, numatyta išleisti 5 mln. eurų.
L. Kasčiūnos teigimu, pasieniečius nauja ginkluotė turėtų pasiekti šių metų pabaigoje. Anot jo, planuojama VSAT pareigūnams nupirkti 150 minėtos sunkiosios ginkluotės ginklų.
„Priėmėme sprendimą, suprasdami saugumo svarbą ir kad pasieniečiai yra ginkluotųjų pajėgų dalis seniai, kad juos reikia, kaip įmanoma, labiau ginkluoti ir sunkinti tą ginkluotę, kad apie 3 milijonus eurų skirsime pasieniečių kulkosvaidžiams, tai yra belgiškos gamybos kulkosvaidžiams, labai moderniems, efektyviems.
Tikimės ir manau, kad yra daug šansų, kad jau šių metų pabaigoje kulkosvaidžiai pasieks pasieniečius, nes kontraktams tie papildomi pinigai įmesti, tai iš esmės gamyba spartėja. Skaitine prasme, galiu drąsiai pasakyti, kad kalbame apie papildomus 150 kulkosvaidžių pasienio tarnybai“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Ministras akcentavo, jog pasieniečiams reikalinga sunkesnė ginkluotė dėl to, kad esant konflikto su kaimynine valstybe atveju būtent VSAT pareigūnai gali būti tie, kurie pirmieji reaguotų į tokią situaciją.
„Scenarijų gali būti įvairių – nuo tradicinio konvencinio, kurį mes matome, kaip divizijų karai, brigadų karai, iki mažiau konvencinių, bet kinetinių pabandymų, patestavimų. Negalime išskirti, gali būti įvairių scenarijų: gali būti nedidelės ginkluotos grupės įsiveržimas, daug kitokių įvairių pilkosios zonos scenarijų ir tokiuose scenarijuose pasieniečiai gali būti tie, kurie pirmieji reaguoja. Norint, kad jie reaguotų, duotų atkirtį tokiems scenarijams, jiems reikia sunkesnės ginkluotės“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos užpultos Ukrainos pavyzdys rodo, jog pasienio pareigūnai turi būti pasiruošę reaguoti į galimus karinius veiksmus prieš valstybę prie jos sienos.
VSAT vadas Rustamas Liubajevas žurnalistams pasakojo, kad, kai nauja ginkluotė pasieks pasieniečius, pareigūnai bus apmokomi jais naudotis.
„Aktyviai dirbame su Lietuvos kariuomene tam, kad organizuotume mūsų pareigūnų mokymus“, – dėstė R. Liubajevas.
Jis pažymėjo negalintis tiksliai įvardinti, kuriuos konkrečiai VSAT padalinius pasieks nauja ginkluotė, nes tai nėra vieša informacija.
„Bet noriu patikinti, kad visi ginklai bus dislokuojami labai arti valstybės sienos mūsų padaliniuose, kurie užtikrina valstybės sienos apsaugą, taip pat ir pagal mūsų įstatymus tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi karo atveju“, – pridūrė R. Liubajevas.
Kaip skelia Krašto apsaugos ministerija, FN MINIMI kulkosvaidžiai yra modernesni ir lengvesni nei dabar Lietuvos kariuomenėje naudojamos sistemos KSP-58, FN MAG, MG3. Nurodoma, kad šį kulkosvaidį aptarnauti užtenka vieno kario vietoje dviejų karių, kurie aptarnaudavo senesnio modelio kulkosvaidžius KSP-58. Anot ministerijos, prie kulkosvaidžių galima pritvirtinti įvairius optinius prietaisus, kurie padidina taiklumą ir efektyvumą net ir tamsiuoju paros metu.
Vidaus reikalų ministrė A. Biloitaitė teigė, kad anksčiau pasieniečių naudoti „Kalašnikov“ automatai, kuriuos pakeis nauji ginklai, bus perduoti Ukrainai.