„Sausio 1 d. atsikelsime ir turėsime visiškai kitą realybę. Dyzelino litras, skaičiuojant su PVM, brangs 16 ct, benzinas 6-8 ct. Nekalbame apie bazinę naftos produktų kainą. Atsiranda naujų direktyvų dedamosios ir akcizų padidinimas. Mums skauda ne dėl mokesčių, bet dėl mūsų kaimynų. Lenkija jau pranešė, kad nekeis savo akcizų politikos. Kol kas degalų kainos pas mus panašios, tačiau jei mes branginsime, jie ne, prarasime konkurencingumą“, – aiškina Linas Vytautas Karlavičius, „Viada“ generalinis direktorius ir pastebi, kad vadinamasis lūžio taškas, kai transporto įmonės sprendžia, kurioje valstybėje piltis degalus, yra maždaug du centai už litrą.
Pinigai į biudžetą
Finansų ministerija šiuos pokyčius komentuoja taip:
„Kalbant apie nuo 2025 metų įsigaliosiančius naujus akcizus, svarbu pažymėti, kad dalis papildomų pajamų iš akcizų didinimo energiniams produktams kitąmet bus skirta Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti.
2025 metais į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedama CO2 dedamoji, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22 proc.
Skaičiuojama, jog 1 litras benzino kitais metais dėl akcizų pakeitimų galėtų pabrangti vidutiniškai apie 0,06 euro, 1 litras dyzelino – apie 0,13 euro, toks pat kiekis žymėto dyzelino žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – apie 0,03 euro, o suskystintų automobilių dujų – apie 0,04 euro.“
Apie tai kalbėta laidoje „Verslo požiūris“.
Dovana Lenkijai
L. Karlavičius sako, kad vilkikai patys didžiausi degalinių vartotojai. Atmetus PVM, skirtumas tarp šalių bus 12 centų ir degalinių buhalterijose atsiras milžiniška skylė, nes įmonės vairuotojams lieps degalus pilti Lenkijoje.
Tačiau Finansų ministerija bėdos nemato ir sako, kad dėl akcizų didėjimo energiniams produktams (degalams, šildymui naudojamam kurui ir kt.) 2025 m. papildomai galėtų būti gauta apie 194 mln. eurų akcizų pajamų, iš jų apie 178 mln. eurų dėl akcizų degalams didinimo.
„Žinau, kad kritimas bus, nes lygiai prieš metus per rinkimus Lenkijoje tenykštė valdžia drastiškai sumažino kuro kainas. Lietuvos, Čekijos, Vokietijos degalinės 100 km spinduliu nuo sienos praktiškai užsidarė. Tai tęsėsi keturis mėnesius. Mano žiniomis, Lenkijai atiteko iš Lietuvos 150 mln. litrų. Mūsų degalinių, esančių pasienyje, apyvarta krito 7 kartus ir tai buvo daug degalinių, ne viena“ ,– dėlioja „Viada“ vadovas. Viskas grįžo, kai nauja Lenkijos valdžia grąžino mokesčius, tačiau nauji mokesčiai vargu ar pas mus bus mažinami. Tranzitinis transportas, tikėtina, degalus pils kaimyninėje šalyje, ne pas mus.
Ne Lietuvos valioje
Finansų ministerija atkerta, kad tokių drastiškų kritimų nelaukia:
„Pažymime, kad degalų kainodarai didelės įtakos taip pat turi ir nemokestiniai veiksniai. Pavyzdžiui, nors šiuo metu Lenkijoje dyzeliniams degalams mokesčių (akcizų ir PVM) dydis galutinėje kainoje nesiskiria nuo Lietuvos, tačiau mažmeninė šių degalų kaina yra apie 0,04 euro už litrą didesnė (šių metų antrąjį pusmetį skirtumas svyravo nuo 0,03 iki 0,11 euro). Dėl šios priežasties kuro kainų skirtumas Lietuvoje ir Lenkijoje nuo 2025 m. sausio 1 d. priklausys ir nuo Lenkijos mokesčių politikos, valiutų kursų svyravimo ar degalų sektoriaus rinkodaros sprendimų ir, tikėtina, nebus toks reikšmingas, kad paskatintų vartotojus dažniau nei įprastai piltis kurą kaimyninėje šalyje.“
„Vilkikai nesustos, važiuos mūsų keliais, o mokesčius mokės Lenkijoje. Transporto įmonės „pabėga“ nuo tokių padidintų mokesčių. Vietiniai verslai degalus pirks Lietuvoje, važiuos brangiu kuru ir tai bus įskaičiuota į visų prekių kainą. Esame naujos, tikėkimės, mikro, infliacijos bangoje“, – aiškina L. Karlavičius ir spėja, kad prekyba kuru Lietuvoje gali kristi 15-20 proc.
Ką darys degalinės, dar neaišku. Galbūt kai kurios nedirbs naktimis – kuro pirkimas bus automatizuotas.
