Šiuose slaptuose planuose numatoma, kaip Vakarų sąjungininkės gins NATO teritoriją nuo Atlanto vandenyno iki Arkties ir nuo Baltijos regiono per Vidurio Europą iki pat Viduržemio jūros. Per 30 dienų į rytinį aljanso flangą būtų perkelta iki 300 tūkst. karių, tarp kurių būtų daug amerikiečių. Per šešis mėnesius jų skaičius išaugtų iki 800 tūkst., rašo naujienų agentūra „Associated Press“.
Tačiau Donaldo Trumpo administracija praėjusį mėnesį įspėjo, kad JAV prioritetai yra kiti. Europa privalo pati pasirūpinti savo saugumu, ir šie tikslai dabar pradėjo kelti abejonių. Iššūkių jau kelia vos 30 tūkst. Europos karių, kurie turėtų užtikrinti bet kokią būsimą taiką Ukrainoje, pažymima straipsnyje.
Be finansavimo, dešimtims tūkstančių Europos šalių piliečių gali tekti atlikti karinę tarnybą, ir laikas šiuo atveju yra labai svarbus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte įspėjo, kad 2030 metais Rusijos pajėgos jau gali būti pajėgios surengti puolimą Europos teritorijoje.
Sunerimęs dėl Rusijos ketinimų, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nori įvesti plataus masto karinį parengimą kiekvienam suaugusiam vyrui ir padvigubinti Lenkijos kariuomenę iki maždaug 500 tūkst. karių.
„Jei Ukraina pralaimės šį karą arba jei sutiks su taikos, paliaubų ar kapituliacijos sąlygomis... tada, be jokios abejonės – ir dėl to visi galime sutarti – Lenkija atsidurs daug sudėtingesnėje geopolitinėje situacijoje“, – praėjusią savaitę įstatymų leidėjus įspėjo D. Tuskas.
Europos karių trūkumo mastai
Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas yra paskaičiavęs, kad Europa, įskaitant Jungtinę Karalystę, turi beveik 1,5 mln. aktyviojo rezervo karių. Tačiau daugelis jų negali būti dislokuoti mūšio lauke, o tuos, kuriuos galima pasiųsti į mūšio lauką, bus sunku efektyviai išnaudoti be centralizuotos vadovavimo sistemos.
Skaičiuojama, kad 2024 metų pabaigoje Ukrainoje buvo apie 700 tūkst. Rusijos karių.
NATO kariams vadovauja JAV generolas, kuris naudojasi amerikiečių oro transportu ir logistika.
Analitikai teigia, kad Rusijos puolimo atveju NATO vyriausiasis karinis vadas Europoje tikriausiai dislokuotų apie 200 tūkst. JAV karių, kurie papildytų jau čia esančius 100 tūkst. karių.
Jei amerikiečiai atkrenta, „realistiškai vertinant, Europa savo pajėgumus turėtų padidinti tiek, kad jie prilygtų 300 tūkst. JAV karių koviniams pajėgumams“, – mano Briuselyje įsikūręs Bruegelio analitinis centras.
„Europa turi pasirinkti: arba gerokai padidinti kariuomenės dydį iki daugiau nei 300 tūkst. karių, kad kompensuotų nacionalinių kariuomenių fragmentiškumą, arba rasti būdų, kaip greitai patobulinti karinį koordinavimą“, – sakė Bruegelio institutas.
Kyla klausimas, kaip.
Bandymai didinti karių skaičių
NATO skatina šalis didinti karių skaičių, tačiau transatlantinis aljansas nenurodinėja, kaip tai padaryti. Visuomenės parama ginkluotosioms pajėgoms ir Ukrainai yra pernelyg svarbi, kad būtų rizikuojama diktuojant pasirinkimus.
„Būdai, kaip jos tai darys, yra itin politinis reikalas, todėl mes neprimetame jokio varianto, kaip tai pakeisti – ar šaukti naujokus, ar įvesti pasirenkamą karo tarnybą, ar didinti rezervą“, – sakė aukštas NATO pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes neturėjo įgaliojimo skelbti informaciją žurnalistams.
„Mes akcentuojame momentą, kad kova pagal šiuos regioninius planus reiškia, jog mes dalyvaujame kolektyvinėje gynyboje ir, tikėtina, sekinimo kare, kuriam reikia kur kas daugiau žmogiškųjų išteklių, nei šiuo metu turime arba esame numatę savo pajėgų modeliuose“, – pridūrė jis.
Privalomąją karinę tarnybą yra įvedusios vienuolika Europos šalių: Austrija, Danija, Estija, Graikija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Suomija, Švedija ir Europos Sąjungai nepriklausanti Norvegija. Tarnybos trukmė svyruoja nuo vos dviejų mėnesių Kroatijoje iki 19 mėnesių Norvegijoje.
Lenkija nesvarsto galimybės grįžti prie visuotinės karinės tarnybos, bet ketina įvesti rezervo sistemą, paremtą Šveicarijos modeliu, kur kiekvienas vyras privalo tarnauti ginkluotosiose pajėgose arba atlikti alternatyvią civilinę tarnybą. Moterys gali būti savanorės.
Naujasis Belgijos gynybos ministras lapkričio mėnesį planuoja parašyti laiškus maždaug 120 tūkst. piliečių, sulaukusių 18 metų, kad bent 500 iš jų įtikintų užsirašyti į savanorišką karinę tarnybą. Panašios diskusijos vyksta ir Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijoje.
Akistata su iššūkiais
Praėjusių metų pabaigoje Vokietijos profesionaliose ginkluotosiose pajėgose tarnavo 181 174 aktyviojo rezervo kariai – šiek tiek mažiau nei 2023 metais, teigiama antradienį paskelbtoje parlamento ataskaitoje. Tai reiškia, kad ji nė žingsneliu nepriartėjo prie Gynybos ministerijos užsibrėžto tikslo – iki 2031 metų pasiekti 203 tūkst. karių.
Praėjusiais metais Vokietijos kariuomenėje, arba Bundesvere, pradėjo tarnauti 20 290 žmonių, t. y. 8 proc. daugiau, pažymima ataskaitoje. Tačiau iš 18 810 asmenų, prisijungusių prie kariuomenės 2023 metais, daugiau nei ketvirtadalis – 5 100, arba 27 proc. visų prisijungusiųjų – per šešių mėnesių bandomąjį laikotarpį iš jos pasitraukė, dažniausiai savo pačių pageidavimu.
Vokietijos parlamento komisarė ginkluotosioms pajėgoms Eva Hogl sakė, kad suvilioti žmones kario gyvenimu yra sunku.
„Didžiausia problema yra nuobodulys, – teigė E. Hogl. – Jei jaunuoliai neturi ką veikti, jei jiems trūksta įrangos ir instruktorių, jei patalpos nėra pakankamai švarios ir tvarkingos, tai atbaido žmones ir neprideda Bundesverui patrauklumo“.
Kitoje skalės pusėje esančiam mažyčiam Liuksemburgui kyla ypatingų demografinių iššūkių. Iš maždaug 630 tūkst. Liuksemburgo pasus turinčių asmenų tik 315 tūkst. yra tikri liuksemburgiečiai. Pagal amžių karinei tarnybai tinkančių asmenų – nuo 18 iki 40 metų – yra dar mažiau.
Į sąrašus įtraukta apie 1 tūkst. žmonių. Tai yra labai mažai, lyginant su kai kuriomis didesnėmis Europos valstybėmis, tačiau daugiau nei Jungtinės Karalystės ginkluotosiose pajėgose, skaičiuojant pagal karių skaičių, tenkantį vienam gyventojui. Pastaruoju metu Liuksemburge, kur nedarbas yra mažas, o atlyginimai dideli, sunkiai sekėsi surinkti vos 200 – 300 karių.
Pačiai karinei tarnybai taip pat kyla daug iššūkių, visų pirma, įtikinant žmones prisijungti prie kariuomenės, kai jie gali būti pasiųsti į frontą. Maža to, paskubomis apmokyti šauktiniai negali pakeisti profesionalios kariuomenės. Šaukimas taip pat kainuoja. Visam šauktinių tarnybos laikui reikia papildomų darbuotojų, apgyvendinimo patalpų ir instruktorių.
