Racionalumo ribas peržengiančią baimę išnaudoja visa skaitmeninių sukčių įrankių kategorija, vadinama „scareware“. Išgąsdinti interneto naudotojai retkarčiais patys įsidiegia nepageidaujamą programinę įrangą. Jos keliama žala gali svyruoti nuo mėnesinių mokesčių už fiktyvią apsaugą, virusų iki duomenų šifravimo ir išpirkos už iššifravimą reikalavimo.
Įspėjimai apie slapukų naudojimą slopina budrumą
Su gąsdinimu pagrįstų atakų pradiniu etapu susidurti galima net, atrodytų, saugiose interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, pateikia pavyzdį, kaip per nuorodas iš patikimos svetainės į mažiau patikimus interneto išteklius nukeliavę naudotojai praranda budrumą.
„Kiekvienoje svetainėje įspėjimus apie slapukus matantys žmonės atsainiau žiūri į visus įspėjimus, neskaito, ko jų prašoma. Jie tiesiog spaudžia „taip“ ir nejučiomis duoda sutikimą pradėti juos gąsdinti“, – aiškina M. Užupis.
Nepatikimos svetainės taip gali dalintis piktybiška informacija – pavyzdžiui, melagingais bauginimais, kad įrenginys yra pažeidžiamas arba užkrėstas virusais.
„Ši gąsdinimo taktika yra priskiriama socialinės inžinerijos sričiai, kuomet piktavaliai veikėjai manipuliuoja baimėmis, kad įveiktų tvirtus skaitmeninius saugumo barjerus. Nuo šio atakos būdo apsaugo ne tik žinojimas, kaip jis veikia, bet ir skaitmeninės priemonės. Asmeniškai rekomenduoju „Tele2“ sukurtą interneto apsaugos įrankį, kuris atpažįsta bandymus prisijungti prie pavojingų, grėsmę saugumui keliančių svetainių ir jas blokuoja“, – tikina M. Užupis.
Baimės kaina
Anot „Tele2“ atstovo, bauginantys pranešimai tiesioginės finansinės žalos nedaro, tačiau jie gali paveikti naudotojų elgesį – ypač tų, kurie mažiau išmano technologijas ar nėra susipažinę su gąsdinimo atakų principais.
„Žmogus gali patikėti, kad jo įrenginį užpuolė skaitmeniniai vagys ar jame įsiveisė virusas. Dėl to jis gali arba vengti naudotis įrenginiu, arba dar blogiau – paklusti pranešimuose matomoms rekomendacijoms ir prisidaryti realios žalos“, – aiškina IT saugumo ekspertas.
Naudotojas per tokius pranešimus gali būti nukreipiamas į interneto išteklius, kuriuose siūloma įsidiegti neva apsaugą nuo grėsmių siūlančias programėles. Neretai prieš įdiegimą netgi rekomenduojama iš įrenginio pašalinti tikras antivirusines programas.
„Piktavalių programėlių daromos žalos spektras gana platus. Geriausiu atveju tai bus apsimestinės antivirusinės programos, kurios, neteikdamos jokios naudos, reikalaus vienkartinio ar mėnesinio apmokėjimo. Blogiausiu jos gali užšifruoti įrenginio duomenis ir reikalauti išpirkos už skaitmeniniu įkaitu paimtos įrangos grąžinimą“, – tikina M. Užupis.
Nesudėtingas priešnuodis
Įmonės atstovo teigimu, užkirsti kelią bauginančių pranešimų srautui nesudėtinga. Pakanka atšaukti leidimą nepatikimoms interneto svetainėms siųsti iššokančius pranešimus į įrenginį.
„Ir kompiuteriuose, ir išmaniuosiuose įrenginiuose leidimai svetainėms siųsti pranešimus valdomi per konkrečių naršyklių nustatymus. Pavyzdžiui, jeigu naudojama naršyklė „Chrome“, pakanka atidaryti gąsdinimus siuntinėjančią svetainę ir, spustelėjus svetainės informacijos mygtuką, atšaukti leidimą siųsti panešimus. Šį informacijos mygtuką rasite svetainės adreso laukelio kairėje pusėje“, – informuoja IT saugumo specialistas.
Tiesa, naršyklių versijų šiandien tiek daug, kad žingsniai, reikalingi išjungti bauginančius įspėjimus, kiekvienu atveju gali būti šiek tiek skirtingi. Dėl to žmonėms, nesugebantiems šių įspėjimų išjungti savo jėgomis, „Tele2“ ekspertas pataria nebijoti kreiptis pagalbos į patikimus ir technologijas išmanančius žmones. Juo labiau, kad sykį pasidavus tokių įspėjimų gąsdinimams pasekmių šalinimas gali reikalauti gilesnių žinių.
„Nuolat vykdome skaitmeninio saugumo mokymus „Tele2“ darbuotojams – atsakymus, susijusius su įrenginių saugumu, klientams užtikriname kiekviename salone“, – teigia M. Užupis.