Sveikata, į kurią anksčiau buvo žiūrima daugiausia per asmens gerovės prizmę, vis dažniau pripažįstama kaip itin svarbi nacionalinio saugumo ir stabilumo sudedamoji dalis. Investicijos į sveikatos sistemas – tai ne tik medicininės pagalbos suteikimas sergantiems žmonėms, bet ir pačių mūsų visuomenės pagrindų stiprinimas. Stipri sveikatos sistema yra tarsi užnugaris, apsaugantis nuo pandemijų, biologinių grėsmių ir daugybės iššūkių, keliančių pavojų mūsų bendrai gerovei.
Be to, investicijos į sveikatos sistemas duoda didelę ekonominę naudą. Sveiki gyventojai yra produktyvesni, o tai skatina ekonomikos augimą ir gerovę. Ir priešingai, sveikatos infrastruktūros nepriežiūra gali būti labai nuostolinga, nes prarandamas produktyvumas, didėja sveikatos priežiūros išlaidos ir mažėja žmogiškasis kapitalas.
Idealiu atveju reikėtų teikti pirmenybę investicijoms į sveikatos sistemas, derinant jas kartu su išlaidomis gynybai, taip pripažįstant abiejų sektorių papildomumą ir užtikrinant bendrą visuomenės saugumą. Integruojant sveikatos sistemos investicijas į bendrą nacionalinio saugumo investicijų sistemą pripažįstama, kad valstybės stabilumas lygiai taip pat priklauso nuo jos gebėjimo užkirsti kelią sveikatos krizėms, kaip ir nuo karinių grėsmių valdymo.
Svarbi viešojo ir privataus sektorių partnerystė
Svarbu paminėti, jog viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė sveikatos priežiūros srityje savo svarba gali prilygti gynybos sektoriaus partnerystei. Šios partnerystės prisideda prie mūsų sveikatos sistemų atsparumo ir tvarumo. Privačiojo sektoriaus partnerystė dažnai suteikia naujovių, veiksmingumo ir valdymo patirties, kuri gali gerokai pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Bendradarbiaudamos su privačiais subjektais, visuomenės sveikatos sistemos gali pasinaudoti šiuo efektyvumu, todėl sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos veiksmingiau ir laiku.
Be to, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė gali sutelkti papildomų finansinių išteklių sveikatos priežiūrai, kurių gali nepakakti kliaujantis vien tik viešuoju finansavimu. Tad viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas sveikatos srityje gali padėti užpildyti finansavimo spragas, ypač ribotų išteklių aplinkoje, ir užtikrinti nuolatines investicijas į sveikatos priežiūros infrastruktūrą bei paslaugas.
Didžiausia įtaka – valstybės investicijų nukreipimas
Gynybos sektoriui naudingas ilgalaikis strateginis planavimas ir pasirengimas. Panašius principus galime taikyti ir sveikatos sistemoms, kad galėtume veiksmingai numatyti ir sušvelninti kylančias grėsmes sveikatai.
Investicijos į sveikatos apsaugą yra ne tik ekonominio augimo priemonė, bet ir svarbus veiksnys, užtikrinantis tvarų šalies vystymąsi. Pavyzdžiui, 2023 metais Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos sudarė 52 proc. visų mirties priežasčių, onkologiniai susirgimai – 21 proc. Labai ryškūs regioniniai skirtumai – kaimo vietovėse, ne miesto savivaldybėse, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 37 proc. didesnis nei miestuose.
Ekonominių nuostolių aspektas taip pat kelia nerimą, nes širdies ir kraujagyslių ligos kasmet kainuoja Lietuvai 2,5 proc. BVP, kai ES vidurkis yra 2 proc. Prioritetinės valstybės investicijos į sveikatos apsaugą ne tik sumažintų ekonominius nuostolius, bet ir galėtų papildomai katalizuoti BVP augimą bent jau 0,5 proc.
Apmaudu, jog Lietuva renkasi sveikatos sektoriui skirti vieną mažiausių investicijų procentų ES. Šiemet paskelbtas 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) priklausančių šalių tyrimas, vertinęs 1996–2020 m. duomenis, dar kartą patvirtino ankstesnių tyrimų rezultatus – yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp valstybių išlaidų sveikatai ir pagrindinio sveikatos rezultato – vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės.
Taigi šalies saugumas yra daugialypis, apimantis ne tik karines grėsmes, bet ir grėsmes sveikatai. Sveikatos sektorius yra ne tik išlaidos, bet ir investicija – investicija į mūsų šalies atsparumą, klestėjimą ir saugumą.