Žodžiu, priežasčių verkti tikrai yra daug. Jos visos tą akimirką rimtos. Pati esu verkusi, kad nusilaužiau nagą. Taip pat, kai dingo rašytas tekstas. Dėl kvailysčių, paikysčių ir visai rimtų dalykų. Nė sykio „nustok bliauti“ man nepadėjo. Nepadeda ir mūsų vaikams. Skirtingais momentais veikia skirtingi dalykai, kartais reikia paprasčiausiai tyliai pabūti šalia.
O kartais reikia vaiką (ar suaugusįjį) palikti pabūti vieną. Su savo mintimis ir liūdesiu.
Bet man būna, kad rauda vaikas, o aš nežinau kaip jį nuraminti ir pradeda imti nervas. Imu pykti, kad jis nesiliauja, o aš nežinau, ką daryti toliau. Bet ir mano pyktis visiškai nepadeda. Nei man, nei jam. Žinot juk, į ugnį žibalo pilti nerekomenduojama.
Mes, suaugusieji, daug ko nemokam. Nei patys verkti dorai, nei vaikams leisti. Norime tik šviesių emocijų, greitų apsipirkimų, lengvų atostogų, sklandžių rytų, … be sumaišties ir pagal planą. Ar galima mus už tai kaltinti? Manau, ne. Rami rytinė kava – mano siekiamybė kas rytą. Kartais pavyksta. Kartais kavos atsigeriu tik vakarop. Ir ką? Aš tik žinau, kad mano norai ir lūkesčiai neturi skaudinti šalia esančių. Kad man nesiseka sklandžiai išsiruošti į darbą juk nereiškia, kad galiu nepaisyti ir skriausti savo mažąjį.
Šio žinojimo vedina ieškojau sau „receptų“. Dalinuosi paruoštukais-frazėmis, kurios tinka vietoj „neverk“, „būk vyras“ ir pan. Taip pat svarbu prisiminti taisyklę, kad jei neturime ką gero pasakyti, tai geriau prisėskime šalia ir patylėkime.
1. Aš su tavimi, aš tau padėsiu.
2. Matau, tau sunku.
3. Suprantu, kad tu liūdnas, nusiminęs, piktas. Tai normalu, taip gali būti.
4. Tai iš tiesų buvo liūdna, neteisinga.
5. Šiek tiek atsikvėpkime, padarykime pertraukėlę.
6. Ar norėtum pabandyti iš naujo? Mano pagalbos?
7. Girdžiu tave verkiantį, bet nesuprantu, kas vyksta. Gal padėtum man suprasti?
8. Galime kartu paieškoti išeities, sprendimo.
9. Atsimenu, kai tu... (čia vieta prisminimui apie gerus, smagius, pasisekusius dalykus)
10. Aš tave myliu. Tu saugus su manimi.