„Berniukai neverkia.“
Sakyti, kad berniukai neverkia, arba piktai liepti berniuku nebūti verkiančiu mažyliu – tai nustatyti prastą precedentą. Kodėl? Todėl, kad skatinate juos manyti, jog berniukams nevalia turėti švelnesnių jausmų ir mokote užgniaužti tikruosius jausmus. Kai tėvai skatina tokį mąstymą, jie atima iš sūnų visavertį emocinį gyvenimą, teigia L. Froyen.
„Šaunuolis.“
Sakyti šaunu nėra blogai. Tiesiog taip sakoma per dažnai, o šiam apibūdinimui stinga konkretumo. Kai berniukai nuolat girdį šį pasakymą, jiems gali atrodyti, kad susidurti su sunkumais ten, kur jie – šaunuoliai, nenatūralu, taigi jiems bus sunku susitaikyti su nesėkme.
„Berniukai yra berniukai.“
„Ši frazė skatina berniukus neprisiimti atsakomybės už savo poelgius, – aiškina L. Froyen. – Dabar „#MeToo“ judėjimo kontekste girdime, kad berniukai yra berniukai, tačiau tai prasideda kur kas anksčiau.“
„Tu – visai kaip tavo tėvas.“
Jei taip sakoma giriant, berniukui gali pristigti savasties pojūčio. Jei taip sakoma kritikuojant, reikalai kur kas prastesni. Kai berniukui ši frazė pasakoma su negatyviu impulsu, jis ne tik nusivilia savimi ir savo tėvu, bet ir pasijunta, tarsi tai – netinkama savybė, kurią būtinai reikia keisti.
„Viskas gerai, nieko tau neatsitiko, nustok verkti.“
Kas iš tėvų nėra pasakęs tokios frazės? Suprantama – tėvai nori paguosti ir užkirsti kelią vaiko užgaidoms, vadinamiesiems „ožiams“. Tačiau vaikui tai gali būti netinkama žinia, ypač berniukams, kuriems neretai sunku susitvarkyti su savo emocijomis. „Ši frazė sumenkina tai, kas tuo metu vyksta, ir vaiko emocijas, – teigia L. Froyen. – Jei vaikas verkia, jis tikrai nesijaučia gerai. Tėvams patartina identifikuoti tą emociją, išryškinti ją ir pripažinti.“
„Nustok sukiotis (judėti).“
Kai berniukui 5 ar 6 m., tėvai veikiausiai pastebi, kad jis negali ramiai nusėdėti, susikaupti. Bet taip yra. „Norėčiau, kad tėvai pakeistų savo lūkesčius dėl visų vaikų judrumo, bet ypač – dėl berniukų judrumo. Turime pakeisti savo lūkesčius, kad jie atitiktų vaiko fizines galimybes. Vaikai turėtų judėti kur kas daugiau, nei jie juda dabartinėje mūsų kultūroje“, – teigia L. Froyen.