Jei ši tvarka – jums naujiena, gal nuramins žinojimas, kad jūs toks ne vienas. Internetiniame forume užvirusioje diskusijoje vieni tėvai prisipažino apie tokius dokumentus girdintys pirmą kartą ir niekada nepajutę jų poreikio. Kiti tuo metu pasidalijo savo asmenine patirtimi, kuri išmokė nuo šiol patikėjus vaikus kitiems visada pasirūpinti ir reikiamais dokumentais.
„Kai keliaujate su vyru savaitei į užsienį ir vaikus paliekate seneliams, ar pildote kažkokius dokumentus dėl laikinos vaikų globos seneliams tuo laikotarpiu? O gal tiesiog pas notarą parašote įgaliojimą?“ – diskusiją pradėjo atostogoms besiruošianti internautė.
Netrukus pasipylė komentarai – vienos į diskusiją įsitraukusios mamos rašė, kad iki šiol apie tai negirdėjusios, ir prisipažino, kad niekada jokių oficialių dokumentų palikdamos savo vaikus seneliams neapsirašydavo. Pirmą kartą apie tokią tvarką išgirdusios mamos tai vadino pasaulio pabaiga bei cirku ir atvirai abejojo, ar tikrai to reikia.
Kitos tuo metu tvirtino, kad iš tiesų situacija pasikeitusi ir pasirūpinti oficialiu dokumentu dabar yra būtina. Mamos nesutarė, koks tiksliai dokumentas tokiu atveju reikalingas – oficialus įgaliojimas, notaro patvirtintas sutikimas, o gal teismo leidimas.
Internautės pasidalijo ne viena asmenine istorija, kai patyrė šoką, netikėtai išgirdusios, kad jų vaikus prižiūrintiems asmenims iš tiesų prireikė oficialių įgaliojimų. Dauguma internaučių minėjo situacijas, kad rimtų problemų iškilo, kai vaikams teko apsilankyti pas medikus. Mat šie nesutikdavo priimti netiesioginių atstovų atvežtus vaikus arba paprasčiausiai neteikdavo jiems jokios informacijos apie vaiko sveikatą.
Tiesa, kaip diskusijoje dalijosi mamos, tokių dokumentų reikalavo ne visos gydymo įstaigos. Jos pasidalijo savo patirtimi, kad palikus vaikus artimiesiems, šie sėkmingai pasirūpino netikėtai susirgusių mažųjų sveikata be jokių trikdžių.
Prižiūrėti vaikus – tėvų pareiga
Mamų nuomonėms susikirtus ir pasidalinus skirtingomis patirtimis, nutarėme išsiaiškinti, tai kokia gi tvarka galioja, jei nusprendžiate kurį laiką savo vaikus palikti giminaičių priežiūrai. Į klausimus atsakė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.
„Džiugu, kad tėvai vis aktyviau domisi, kaip užtikrinti savo vaikų teises, – sakė jis. – Pagal galiojančius įstatymus tėvai negali perduoti savo, kaip tėvų, pareigų ir teisių, tad tikrai negalima vienu prašymu perleisti savo vaiko globos kitiems žmonėms, net ir artimiems giminaičiams.“
G. Batulevičius sakė, kad vaikams atostogaujant pas senelius ar viešint ilgesnį laiką, tėvai ir toliau išlieka vaikų įstatyminiais atstovais, kurie turi pasirūpinti vaiko gerove ir sveikata. Todėl tėvai visais atvejais turi įvertinti, kam yra paliekamas jų vaikas, kokia yra situacija namuose, kuriuose vaikas lieka viešėti, ar kiti žmonės sugebės vaiku tinkamai pasirūpinti.
„Vaikui viešint pas giminaičius ar senelius ir nutikus ypatingam įvykiui, kai būtinas tėvų dalyvavimas, o pastarieji neturi galimybės greitu laiku atvykti, siūlytume kreiptis į artimiausią Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur vaiko teisių gynėjai padės sutvarkyti reikalingus formalumus ir patars, kaip elgtis individualioje situacijoje“, – patarė jis.
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, jeigu tėvai išvyksta ilgesniam laikui, pavyzdžiui, dirbti į užsienį, yra galimybė kreiptis dėl laikinosios priežiūros tėvų prašymu. „Tik būtina atsiminti, kad laikinoji priežiūra negali tęstis ilgiau negu pusę metų, o ir jos metu įstatyminiu vaiko atstovu su visomis pareigomis ir teisėmis išlieka tėvai“, – paaiškino G. Batulevičius.
Įsileis ne visi gydytojai
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Jolanta Normantienė patikino, kad kritinės būklės atveju mažieji pacientai, net ir nesant šalia jų tėvų, ligoninėje tikrai būtų gydomi. Tačiau patvirtino, kad kitais atvejais oficialus įgaliojimas yra būtinas.
Remdamasi klinikų vidaus tvarkos taisyklėmis, specialistė informavo, kad nepilnamečiam pacientui iki 16 metų atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų, rūpintojas. O priimti sprendimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi teisę tik vaiko atstovas pagal įstatymą.
„Kai sveikatos priežiūra turi būti teikiama nepilnamečiam pacientui iki 16 metų ir nėra nepilnamečiam pacientui iki 16 metų atstovaujančių jo atstovų pagal įstatymą (vieno iš tėvų (įtėvių), globėjo, rūpintojo) arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, ar gauti jų sutikimą laiku, sprendimą dėl pacientui teiktinos sveikatos priežiūros masto, alternatyvos pasirinkimo priima sveikatos priežiūrą teikiantis gydytojas, o prireikus – gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas“, – išdėstė J. Normantienė.